TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Svajonių namas stūkso svajonėse

2009 01 13 0:00
"Mano tikrieji namai - lazerio centras. Jame stengiuosi sukurti namų šilumą." - sako Rita.
Autorės nuotrauka

Torontietė Rita Smith, kilusi iš Lietuvos, kol kas negali gyventi savo svajonių name. Po skyrybų su vyru kanadiečiu Gregu Smithu veikli moteris, užuot nusipirkusi naują modernų būstą, pradėjo savo verslą.

Verslininkė R.Smith neabejoja, kad po kelerių metų turės puikius kitus namus ir juose gyvendama vėl bus laiminga. Svajonių namas būtinai bus panašus į tą, iš kurio ji turėjo išeiti. Tik šiek tiek kitoks - baltas lyg sniego pilis, su dideliais langais ir erdviu balkonu. Namas stovės ant kalno, kur nors atokiau nuo didelio miesto.

Apmąstymai keliaujant.

Rita norėjo likti tame pačiame name, kuriame anksčiau gyveno. Juk vietą vienkiemyje pati nužiūrėjo ir įkalbėjo vyrą ten įsikurti. Namas - toliau nuo Toronto, beveik valanda kelio iki miesto. Tačiau, palyginti su tuo, kokia tai graži vieta gamtos prieglobstyje, kur nėra triukšmo ir aplink, kiek tik akys užmato, - vien miškas, moteriai ir jos vyrui šios kelionės nekėlė jokio vargo.

"Tas laikas buvo mano - važiuodama apgalvodavau, ką turiu nuveikti mieste. Dažnai susimąstydavau, ar viską padariau, kad mano gyvenimas būtų toks, kokio siekiau atvykusi į Kanadą", - pasakoja Rita.

Moteris užsimena, jog iš pradžių bandė su vyru tartis, kad po skyrybų ji liks tame name, o jis išeis. Tačiau vienai tvarkyti didelį ūkį būtų buvę per sunku. Be to, moteriai nejauku gyventi vienkiemyje viduryje miško, kai artimiausias kaimynas - už kelių kilometrų. Tad draugiškai sutarė, kad ji pasiieškos kito būsto ne tokioje atsiskyrėliškoje aplinkoje.

Juokais Ritai užsimenu, jog Lietuvoje yra panašių atokių sodybų. Kai žiemą keliai užpustyti, nei privažiuosi, nei ką nors prisišauksi. Ji smagiai nusijuokia, kad Lietuvoje gyvenančius artimuosius paprastai aplanko vasarą, tad neįsivaizduoja, kokios gimtajame krašte būna žiemos.

"Kiek žinau iš interneto, Lietuvoje siaučia didelės pūgos. Skambinau artimiesiems ir klausiau, ar jų dar neužpustė, - sako ji. - Mano namai buvo į šiaurę nuo Toronto, arčiau Vasagos. Ten žiemos taip pat atšiauresnės ir šaltesnės."

Verslo partneriai

R.Smith vairuoja prabangų oranžinės spalvos visureigį, tad jai buvo nesunku įveikti ne pačius geriausius kaimo keliukus. Dabar, kai Rita gyvena Toronte, toks automobilis lieknai ir gležnai moteriai gal šiek tiek per didelis. Juo labiau kad nuo namų į darbą nereikia važiuoti tiek daug kilometrų kaip anksčiau.

Prieš daugiau kaip pusmetį beveik pačiame Toronto centre R.Smith atidarė lazerio terapijos centrą "Laser Smiths". Tiesa, ne viena, su buvusiu sutuoktiniu. Tad neatsitiktinai iškabos pavadinime prie pavardės atsirado raidelė "s". Tai liudija, kad verslas yra šeimos.

Toks buvusių sutuoktinių bendravimo būdas, kai jie, nors ir negyvendami kartu, darniai sutaria ir vienas kitam padeda, mūsų akimis žiūrint, šiek tiek netradicinis.

Klausiu Ritos, gal dar buvo galima apglaistyti aštrius kampus šeimoje, juk verslas abiem sekasi. Daili moteris patikina, kad verslas - visiškai kas kita. Dėl dalykinių reikalų buvę sutuoktiniai visada suranda bendrą kalbą. Išsiskyrę liko dar geresni draugai. Naujuosius metus jie šventė kartu pas draugus Vasagoje. Kanadietis turi dar ir savo verslą, bet tai jam netrukdo padėti buvusiai žmonai.

"Atžalų neturime. Mano du vaikai iš pirmosios santuokos Lietuvoje užauginti. Esu iš tų moterų, kurios negali ramiai gyventi. Nuolat trokštu permainų ir nenustygstu vietoje, kai atsiranda rutina. Gal tas mano nuolatinis noras ieškoti ko nors naujo, keisti nusistovėjusias gyvenimo normas ir trikdė vyrą, nes jis kitoks -ramesnis ir pastovesnis. Grego protėviai buvo Kanados indėnai. Mūsų požiūris į daugelį dalykų labai skyrėsi. Esame užaugę skirtingų kultūrų ir tradicijų kraštuose", - aiškina lietuvė R.Smith.

Džiaugsmas - mažas kambarėlis

Žinoma, jei būtų galima atsukti laiką atgal, kai prieš septyniolika metų lietuvaitė, turėdama tik vieną lagaminėlį ir nemokėdama anglų kalbos, atsidūrė už Atlanto, pasakytume, kad per tą laiką svetur ji labai daug pasiekė: gyvena pasiturinčiai, turi savo verslą, abu vaikus, dabar 23-ejų sūnų Andrių ir 21 metų dukterį Giedrę, išleido į mokslus Kanadoje, dirba ir gyvena atskirai.

Rita iki šiol pamena, kaip pradžioje džiaugėsi, kai su drauge išsinuomojo nedidelį kambarį. Tai buvo pirmas jos būstas svetimoje šalyje. Paskui, jau daugiau uždirbdama ir galėdama turėti patogesnę pastogę, vis gerino savo gyvenimo sąlygas.

"Tas mažas nuomojamas kambarėlis man suteikė dvasinės ramybės -turėdama savo namus nesijaučiau esanti atvykėlė. Sugrįžusi iš darbo turėjau kur pailsėti. Galėjau ramiai miegoti, nes žinojau, kad manęs niekas negali čia trikdyti", - sako Rita.

Tuo metu sūnų ir dukterį Lietuvoje prižiūrėjo jos mama. Į Kanadą vaikai atvyko, kai moteris pati įsikūrė ir turėjo už ką juos išlaikyti.

Aplink namus žydės gėlės

Kol įsibėgės verslas, Rita nutarė, kaip ir kadaise, laikinai pagyventi išsinuomotame dviejų kambarių bute penktame aukšte. Daugiaaukštis namas stovi prie pat Ontario ežero. Ši vieta jai patinka, nes primena buvusius namus gražioje gamtos aplinkoje.

"Milijoniniame mieste gyventi prie pat ežero - didelė privilegija. Praveri lauko duris, o čia pat - parkelis, vanduo. Dabar sniegas padengęs ežero pakrantę, todėl to grožio nematyti. Tačiau vanduo neužšalęs. Pro langus atsiveria tolumos erdvė. Ten, toliau, matyti Toronto televizijos bokštas, vienas didžiausių pasaulyje", - pasakoja lietuvė, kai jos visureigiu atvažiuojame prie daugiabučio.

Iš verslo centro iki namų moteris automobilį vairuoja dešimt minučių. Turint omenyje, kad kanadiečiai dažniausiai greitkelyje užtrunka daugiau kaip valandą, kol pasiekia namus, tokį nedidelį atstumą galima įveikti ir pėsčiomis. Tačiau šioje šalyje vaikščioti neįprasta. Beveik visi ratuoti - skuba, lekia, kad kuo greičiau sutvarkytų reikalus.

Spartus gyvenimo tempas Ritai nelabai patinka, bet ji prie to jau prisitaikė. "Todėl ir noriu gyventi gamtoje, nes ten būdama atgaunu jėgas, pailsiu. Kiti mano namai taip pat bus ramioje vietoje, aplink juos žydės daug gėlių", - svajingai sako Rita.

Prieš pusmetį moteris susidomėjo joga ir meditacija. Tai jai padeda geriau pažinti save, prisitaikyti prie kitos aplinkos svetimoje šalyje. "Tik ėmusi medituoti supratau, kiek daug mes turime kaukių. Jas nusimesti ir tapti tyras kaip kūdikis gali ne kiekvienas suaugęs žmogus. Tai tikrai nelengva. Mano duktė lankė meditacijos treniruotes, bet jai tie užsiėmimai buvo per sunkūs", - užsimena Rita, kai prisėdame svetainėje išgerti arbatos.

Lazerio centras - lyg šokių aukštelė

R.Smith patinka pačiai kurti namų aplinką. Tad jai labai retai talkina interjero dizaino specialistai. Moteris pati gražino ir lazerio terapijos centrą. Tačiau šį kartą kai kuriais klausimais tarėsi su lietuve drauge architekte Rita Byra - juk tai jos verslas, todėl ir aplinka turi būti ypatinga.

Šiuolaikinis klasikinis stilius, derinamas su kuklia prabanga, - taip galima būtų apibūdinti Toronto lietuvės jaukius namus. Dviejų kambarių butas nedidelis, tačiau Ritai pavyko jame skoningai sustatyti masyvius baldus: svetainėje - dvi sofas-fotelius, o valgomajame, sujungtume su virtuve, - apvalų marmuro stalą. Tiesa, kiek neįprasta sėdėti ant marmurinių kėdžių. Ateityje šie geros kokybės baldai bus perkelti į kitus erdvius namus.

Miegamajame dominuoja ruda ir balta spalva. Didelė lova užima beveik visą kambarį, vos galima apsisukti. Tačiau Ritai tai nesvarbu. "Miegoti reikia patogioje lovoje. Kai gyvenau savo name, mano miegamasis buvo didesnis", - užsimena ji.

Bet ar matėte, kad moteris virtuvės spintelėje vietoj indų ir puodų laikytų savo rankines? R.Smith teigia, jog jai nereikia nei puodų, nei indų, nes neturi laiko gaminti valgio, be to, nėra ir kam.

"Mano tikrieji namai - lazerio centras. Jame praleidžiu daugiausia laiko. Stengiuosi sukurti centre namų šilumą, kad atėjusiems gydytis klientams būtų jauku", - paaiškina moteris.

Iš tiesų lazerio centras - erdvus lyg šokių aikštė. Čia masyvūs baldai - tokio pat stiliaus kaip namie - neatrodo itin dideli. Sienos tarsi galerijoje nukabintos dailės paveikslais. Ypač modernios lubos, tiksliau - ne lubos, nes jų nėra, bet plytos spalva nudažyti vamzdžiai. "Dėl lubų tariausi su drauge architekte. Ji patarė neslėpti vamzdžių, o ryškiai juos nudažyti", - sako Rita.

Kodėl centre stovi du dideli karališko stiliaus krėslai? Moteris nusišypso, nes tokį pat klausimą jai uždavė ir buvęs vyras, pamatęs tuos krėslus.

"Žmogui, turinčiam problemų dėl antsvorio, patogu jame sėdėti. Kai klientas po lazerio procedūrų numeta svorio, jis sėdėdamas tame pačiame krėsle gali palyginti, kiek suplonėjo", - pasakoja išradingoji lazerio centro savininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"