TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Svarbu tėvų namus išsaugoti

2009 01 27 0:00
Kanados lietuviai E.ir R.Punkriai prieš daugiau nei dešimt metų nutarė gyventi tėvų name.
Autorės nuotrauka

Kanados lietuvių Elonos ir Rickio Punkrių namuose Misisagoje šimto metų senumo laikrodžiai rodo dabarties laiką. Netradiciškai. Naujoviškai. Bet savaip brangiai ir artimai. Užuot kūrę savo namus naujoje aplinkoje, jie panoro išsaugoti tėvų namus. Atgal į juos sugrįžo su savo dviem vaikais. Sūnus Simas jau gimė šiame jaukiame senelių name.

Toks žingsnis, kai vaikai nenori prarasti gimtųjų namų, Kanadoje nėra įprastas. Dažniausiai būna priešingai. Tėvai pasensta, vaikai užauga ir palieka namus, o paskui, kai tie namai ištuštėja, juos parduoda svetimiems, kad kiti žmonės prikeltų juos naujam gyvenimui. Taip būtų atsitikę ir su Punkrio tėvų namu.

Nebūtų sugrįžęs.

R.Punkris yra nekilnojamojo turto agentas. Jis gerai žino namų, esančių prestižiniuose miesto rajonuose, vertę. Ta vertė keleriopai didesnė, o kartais ir beveik neįkainojama, kai namas yra pati brangiausia šeimos relikvija. Jame užaugo kelios kartos, kiekvienas kampelis dvelkia pačiais gražiausiais kelių kartų prisiminimais. Kaip gera, kai visada yra kur sugrįžti! Į namus, daugelį metų puoselėtus protėvių.

Rickis gimė ir užaugo Kanadoje. Gimtuosius namus paliko, kai jam buvo aštuoniolika. Studijavo Toronte, sukūrė šeimą. Turėjo savo namus. Vyresnysis brolis Eduardas Punkris taip pat sukūrė šeimą ir gyvena savarankiškai.

Gal į tėvų namą Rickis su šeima ir nebūtų sugrįžęs, jei ne žinia, kad jo mama Irena, daug metų gyvenusi viena po vyro mirties, ketina parduoti didelį ir erdvų namą. Jai buvo sunku vienai jį prižiūrėti ir tvarkyti, jėgos buvo jau nebe tos, kaip jaunystėje.

Kanadoje tėvai savo turto vaikams veltui nedalija, jų nelepina, bet skatina išmokti gyventi savarankiškai ir patiems sau duoną užsidirbti. Jei kuris nors iš vaikų nori likti gyventi tėvų name,

tą namą turi nusipirkti. Jie gauna savo dalį, o už visa kita turi iki cento atsiskaityti su tėvais. Tada tarp vaikų nekyla jokių ginčų dėl palikimo.

Šeimos vertybė

Misisaga čia pat - prie Toronto. Važiuojant greitkeliu, kelionė trunka tik keliolika minučių. Milijoniniame mieste - tai didelis pranašumas. Elona Punkris dirba Misisagos "Scotiabank", ji vadovauja banko klientų aptarnavimo skyriui.

Veikli moteris neabejojo, kad grįžti į vyro tėvų namą vertėjo vien dėl to, kad būtų išsaugota brangiausia šeimos vertybė - ryšys tarp artimiausių žmonių. Susvetimėjimas, kaip tai būdinga šiuolaikinei visuomenei, šių namų nepalietė. Dabar yra kur sugrįžti - vyro mama Irena ir brolis Edis su šeima nuolat juos lanko.

Erdvus tėvų namas dabar yra kitoks, nei tada, kai jame vaikystėje gyveno Rickis. Kitaip ir būti negalėjo - jaunajai kartai permainos būtinos.

Žinoma, iš pradžių vyresniajai Punkris nepatiko kai kurie pertvarkymai, bet ji turėjo su tuo susitaikyti. Dabar namų šeimininkai - sūnus, marti ir trys anūkai, kurie, gyvendami tolimoje šalyje, stengiasi išlaikyti lietuvišką dvasią.

Punkrių vaikai lanko lietuvišką Maironio mokyklą Toronte, duktė Danielė dainuoja lietuvių Anapilio centro vaikų ir jaunimo chore "Gintarėliai". Ir Elona kažkada daug metų šoko lietuvių liaudies šokių kolektyve "Atžalynas".

Išsiskiria dideliais langais

Elona vairuoja automobilį. Iš judraus ir triukšmingo greitkelio nuo Toronto, vos tik įvažiavome į Misisagą, ji pasuko į ramią gatvę. Iš tolo žvilgsnį patraukė kiek neįprastas namas. Artėjome jo link. Tai - Punkrių namas. Jis iš kitų išsiskiria dideliais langais. Tokio namo net ir perėjęs keletą gatvių niekur daugiau nerasi.

Elona pasakojo, kad šiame Misisagos rajone esantys namai stovi ne vieną dešimtmetį, tad ilgai vienoje vietoje gyvenantys žmonės tapo artimi lyg giminės. Vieni kitus pažįsta ir draugiškai bendrauja. Kanadiečiai yra konservatyvūs ir nelinkę modernizuoti būstų, net ir tada, kai statosi naujus.

Elona ir Rickis, atsikėlę čia gyventi, didelių pertvarkymų nesiėmė. Namo nereikėjo remontuoti, tad pakeitė tik langus, ir iš karto būstas tapo modernesnis. Viduje daugiau šviesos ir erdvės. Net užuolaidų nereikia, tik kambarius užtamsintų.

Tokie pat dideli langai ir antrame aukšte, miegamajame. Skirtumas tik toks, kad jame vis dėlto kabo naktinės užuolaidos - privatumui išsaugoti. Kai po valandėlės pakilome į miegamąjį, Elona paaiškino, kad jaukią šviesą skleidžia tinkamai pritaikyti langų uždangalai. Net ir dieną, užtraukus sunkiai kritančias tamsiai raudonos spalvos užuolaidas, pro jas sklido rausva jauki šviesa.

Jauku prie židinio

Kanadiečių namams židinys yra būtinas. Paprastai jų yra ne vienas - vos ne kiekviename aukšte. Patogu, šilta ir smagu sėdėti jaukiame kambaryje bei gėrėtis spragsinčia liepsna. Elonos mėgstama vieta - kaip tik prie židinio. Kai atsiranda laisva valandėlė, trijų vaikų mama dažnai rymo fotelyje priešais didelį langą.

Vaizdas į ramią, medžiais apsodintą gatvelę - lyg gražaus reklaminio atviruko. Tokį metą svajojant apima ramybė. Toks geras jausmas lydi kaskart, pabuvus su savimi nors keletą minučių.

Ji pripratino šeimą vakarais gerti arbatą svetainėje, nors valgomasis yra už sienos. "Kai visi grįžtame namo - vaikai iš mokyklos, aš ir Rickis - iš darbo, vėl išsiskirstome po savo kambarius, beveik neturime laiko pabendrauti, pasišnekėti. Tad toks pasisėdėjimas mus labiau suartina, pasidalijame savo džiaugsmais bei rūpesčiais ir toliau einame savais reikalais", - sakė lietuvė.

Laikrodžiai tiksi kitaip

Taip mums besikalbant iš darbo grįžo šeimos tėvas R.Punkris. Jis prisėdo šalia. Rickio paklausiau, kokį tada patyrė jausmą, kai kartą išėjęs iš tėvų namų į juos vėl sugrįžo.

"Mūsų namas stovi buvusiame obelyne. Namai aplinkui buvo statomi pamažu. Kai buvau vaikas, medžiai dar buvo maži, dabar - aukšti, o kai kurie pasenę jau nukirsti. Nebėra ir kai kurių senųjų gyventojų. Dabar esu toks pat, kaip ir kiti, savo namo šeimininkas", - pasakojo Rickis.

Name tiksi reto senumo laikrodžiai. Tai Rickio kolekcija. Trys iš jų stovi svetainėje - vienas virš židinio, kitas - svetainės kampe, dar vienas kabo ant sienos prie lango.

Laikrodžiai kas valandą groja skirtingas melodijas. Pagal skambesį galima pasakyti laiką, į juos net nepažiūrėjus. Nepripratusiajam iš laikrodžių skambanti muzika tylią naktį gali trikdyti miegą.

Rickis sako, kad visai šeimai, priešingai, patinka, kai girdi skambančius laikrodžius. Miegoti netrukdo. Bet kai iš Lietuvos aplankyti dukters ir anūkų atvažiuoja Elonos mama, tada laikrodžiai trumpam prityla. "Seni laikrodžiai - mechaniniai, skambesį galima nustatyti pagal pageidavimą. Jei nepatinka, šis prietaisas valandų neskaičiuos ir muzikos garsų neskleis", - pasakojo jis.

Tiesa, laikrodžiai šiame name dabar skaičiuoja kitą laiką - ateities.

Punkrių trys vaikai užaugs. Ar kuris nors iš jų norės kaip tėvai čia pasilikti, kad ateities kartoms išsaugotų prosenelių namą.

"Tėvų name gyvename apie dešimtmetį. Mums čia visiems labai gera. Kas bus dar po dešimties ir daugiau metų, apie tai nesusimąstėme. Žinoma, jei kuris nors iš mūsų vaikų pratęs šią tradiciją ir čia liks, būsime laimingi", - patikino Kanados lietuviai Punkriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"