TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Svetainę išplėtė į balkoną – sulaukė problemų

2013 07 25 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į LŽ kreipėsi šiaulietis Vytautas (pavardė redakcijai žinoma), kurio ramų gyvenimą sujaukė įgeidis pasinaudojus balkono plotu pasididinti dviejų kambarių buto daugiabučiame blokiniame name svetainę. Šiaulietis tikino niekad gyvenime buities darbams nesamdęs meistrų - namus gražina ir automobilį taiso visada tik savo rankomis.

Prieš trejus metus Vytautas, pasitaręs su žmona, nusprendė išgriauti svetainę ir įstiklintą balkoną skiriančią sieną tam, kad svetainė taptų erdvesnė ir šviesesnė. „Nei aš, nei žmona nerūkome, o daiktų balkone nelaikėme. Mums jis buvo nereikalingas, o erdvesnė svetainė neprošal. Nemaniau, kad dėl tokio paprasto reikalo tiek daug teks aiškintis“, - istoriją pradžią papasakojo šiaulietis.

Kaip tarė, taip ir padarė. Su kampiniu šlifuokliu išpjovė sieną. Dvigubu akmens vatos ir putplasčio sluoksniu šiltino balkono sienas, tinkavo, sudėjo naujas grindis ir prijungtą erdvę išklijavo tapetais. Remontą Vytautas atliko per vasaros atostogas, užtruko vos porą savaičių. Tapo šviesu ir šilta. Atėjus kitai vasarai buvo atlikta viso namo renovacija. Jai pasibaigus, namą aplankė VĮ Registrų centro ekspertai, kurie po renovacijos atlieka matavimus ir pateikia naujus duomenis nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui.

„Šalia esančio renovuoto namo butuose niekas nesilankė. Matyt, mane kuris iš kaimynų paskundė“, - svarstė pašnekovas. Vytauto bute apsilankę ekspertai nustatė, kad svetainės erdvė išplėsta savavališkai, kapitalinis remontas atliktas be projekto, išgriauta laikančioji (kapitalinė) siena. Jie atsisakė kadastre įregistruoti Vytautui priklausantį butą tol, kol šis nepatvirtins turintis savivaldybės patvirtintą tokių pertvarkų projektuotojo planą.

Gyventi bute šiaulietis gali nors ir visą amžių, tačiau norėdamas jį parduoti be registracijos kadastre to padaryti negalėtų.

Savavališkų statybų neregistruoja

Probleminę Vytauto situaciją įvertino Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas Alfonsas Dankisas. Pasak jo, laikančiosios sienos griovimas priskiriamas kapitaliniam remontui, o šiam būtinas namo bendrijos sutikimas, projektuotojo parengtas remonto projektas, savivaldybės leidimas.

„Administracinė nuobauda neskiriama, jei savavališkos statybos buvo vykdytos ne per pastarąjį pusmetį. Tačiau teks sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, o ji yra ne mažesnė nei 300 litų. Iki šių metų sausio 1 dienos gyventojai, savanoriškai pranešę apie įvykdytą savavališką statybą, galėjo tai įteisinti nemokamai. Tam padaryti laiko turėjo net dvejus metus. Jei kas nesuspėjo, tai jau ne mūsų problema“, - paaiškino A.Dankisas.

Valstybinės statybų inspekcijos prievaizdas pažymėjo, kad neteisėtai kapitalinį remontą vykdančius daugiabučio gyventojus dažniausiai paskundžia namo bendrija arba kaimynai. Po renovacijos daugiabučius namus iš naujo registruojantys Registrų centro arba bendrijos pasamdyti privatūs matininkai apie aptiktas savavališkas statybas pranešimų inspekcijai neteikia.

Registrų centro Šiaulių filialo darbuotojai LŽ informavo, kad registruojant butą reikia pateikti oficialius kapitalinio remonto darbus patvirtinančius dokumentus ir tokio remonto leidimą: „Kiekvienas butas yra daugiabučio namo dalis, tad dėl tokio savavalio kaimyno gali nukentėti visa namo bendrija. Viena problema gimdo kitą, tad Registrų centras turi teisę neregistruoti ir viso daugiabučio, kuriame buvo vykdomi savavališkos statybos darbai.“

Pigiausias projektas – už 1800 litų

UAB „Pastatų konstrukcijos" direktorius Jonas Šarakauskas paaiškino, kad projektuotojai buto kapitalinio remonto projektą parengtų per savaitę, tačiau leidimų derinimas savivaldybėje gali užtrukti net du mėnesius. Jei daugiabutis namas yra aukštesnis nei penkių aukštų, statinys laikomas ypatingu, tada prireiktų ne tik parengto projekto, bet ir privalomosios ekspertizės.

„Už kiek susitarsite, tiek ir kainuos. Bet projektuotojams rengti kapitalinio remonto projektą pigiau nei už 1500 litų plius PVM (1815 litų) neapsimoka. Dažniausiai tokius darbus atlieka projektuotojai, kurie nėra PVM mokėtojai“, - preliminarią sąmatą įvertino J.Šarakauskas.

Šiaulietis architektas Alvydas Ubarevičius pabrėžė, kad šiuo metu užsiima tik didesnių objektų projektavimu. Seniau rengdavęs ir butų kapitalinio remonto projektus, tačiau „dėl jų daugiau vargo negu naudos“. „Jei rengiatės buto remontui, geriausia bandyti įtilpti į paprastojo remonto ribas, tada nereikės jokių projektų ir leidimų. Aišku, jeigu daugiabutis įtrauktas į paveldosaugos objektų sąrašą, leidimo prireiks ir atliekant paprastą remontą“, - patikslino pašnekovas.

Daugiabutis – ne nuosavas namas

Šiaulių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus Statinių architektūros ir paveldosaugos poskyrio vedėja Irina Vingrienė nebuvo kalbi. Anot jos, kiekvienas atvejis yra individualus, tad reikia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes.

„Daugiabutis nėra individualus namas, tad kapitaliniam remontui jame reikia tiek bendrijos, tiek savivaldybės pritarimo. Jei užtenka tik rašytinio savivaldybės pritarimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta kaina yra 100 litų, jeigu reikia statybos leidimo, tai atsieis 250 arba 500 litų. Pabrėžiu, kad ne mes nustatome kainas, mes tik priimame kvitukus. Viso gero, aš turiu dirbti“, - pokalbį nutraukė I.Vingrienė.

Taigi norint kapitalinį remontą daugiabutyje atlikti pagal visas taisykles būtina iš anksto pasirūpinti bendrijos pritarimu ir specialisto parengtu projektu. Tiems, kas to nepadarė, vėliau teks kišenę patuštinti ne tik už savavališkos statybos įteisinimą, bet ir vėl kreiptis į projektuotojus, kurie parengtų projektą ir įvertintų savavališkai atliktų darbų kokybę.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nurodoma, kad įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydis kinta priklausomai nuo atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, darbų sąnaudas. Tokia įmoka negali būti mažesnė kaip 300 litų ir didesnė nei 500 000 litų. Įmokos dydis apskaičiuojamas savavališkai atliktų darbų ir jiems panaudotų medžiagų vertę pakėlus kvadratu ir padalijus iš 1 mln. Norint išvengti didelės įmokos gali praversti išsaugoti statybinių medžiagų pirkimo čekiai, nes oficialūs kasmet keičiami statybos įkainiai ne visada atitinka tikrąją rinkos vertę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"