TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šviesi biblioteka gamtos prieglobstyje

2012 12 18 6:00
Pastato fasadai pasvirę, todėl panaudota 15 skirtingų vokiečių gamybos keramikinių plokščių./"Paleko ARCH studijos" nuotraukos

Beveik po 500 metų seniausia Lietuvoje Vilniaus universiteto akademinė biblioteka gali didžiuotis turinti antrininkę, kitokio stiliaus biblioteką - modernų mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC).

Keramikos, stiklo ir betono pastatas iškilo tiesiog miško viduryje Saulėtekio alėjoje, netoli universiteto studentų miestelio.

Žinomas architektas Rolandas Palekas ir jo vadovaujama "Paleko ARCH studija" sumanė suprojektuoti išskirtinę biblioteką, kad skaitytojas norėtų čia ateiti ir jaustųsi tarsi jaukiuose namuose.

MKIC skirtas akademinei mokslo bendruomenei. Iki šiol Lietuvoje nebuvo pastatyta nė vieno panašaus kultūrinio objekto. Universiteto biblioteka, tiksliau - mokslinės komunikacijos centras, yra reta išimtis. Jos reikšmė itin svarbi. "Todėl šiam statiniui norėjau suteikti išskirtinę formą. Jokiu būdu nesiekiau nustebinti visuomenės vien dėl to, kad būčiau pats pastebėtas", - sakė architektas.

R.Palekas užsiminė, jog išėjo tik į gera, kad projekto rengimas užtruko daug ilgiau, negu buvo pastatytas šiuolaikinis visuomeninės paskirties statinys. "Ne vienas sudėtingesnis projektas galėtų būti kokybiškesnis, patrauklesnis ir vertingesnis, jeigu projektavimui būtų skiriama daugiau laiko", - pabrėžė pašnekovas.

Architekto ir jo vadovaujamos grupės suprojektuotas pastatas pateko į prestižinį Europos architektūros Mies van der Rohe konkursą. Lietuvos architektų sąjunga R.Paleko darbą išrinko vienu iš penkių geriausių pastarųjų dvejų metų projektų.

Parodoje "Žvilgsnis į save" stilinga Vilniaus universiteto biblioteka buvo pripažinta geriausiu 2012 metais įgyvendintu projektu. Per šių metų apdovanojimus "Statybų generolai" pastatas atsidūrė geriausiųjų kategorijoje "Metų sprendimai".

Pietinė pastato pusė apsaugota nuo kaitrios saulės - čia beveik nėra langų.

Veiks kaip naktinis klubas

R.Palekas sutelkė dėmesį į ekspresyvią, išraiškingą pastato formą. Beveik miške stovi trys pakrypę statiniai, kuriuos jungia stiklinė erdvė. Daugiau čia nerasime nieko ypatinga. Kurdamas projektą autorius nesimėgavo nei spalvomis, nei detalėmis, nei skirtingomis statybinėmis medžiagomis.

R.Palekas yra iš tų architektų, kurie nemėgsta stebinti visuomenės ekstravagantiškais ir itin moderniais pastatas. Tačiau projektuodamas universiteto biblioteką jis, tarsi laužydamas savo kūrybos tradicijas, pasielgė visiškai priešingai. MKIC žavi būtent neįprastos formos fasadu.

Žvelgiant į naują pastatą į paukščio skrydžio susidaro įspūdis, kad pačiame miško viduryje atsirado keista balta dėmė, panaši į neatpažintą kosminį ateivių laivą, nutūpusį ant žemės. Arba tarsi tai būtų koks nors baltas antgamtinis paukštis, plačiai išskleidęs savo sparnus.

Intriga išliko. Autorius nepanoro pasakyti, ką pats įsivaizdavo projektuodamas pastatą. "Kiekvienam skaitytojui palieku vaizduotės laisvę. Bibliotekoje daug kas praleis nemažai laiko. Galbūt kai kam ji primins jaukius namus, kuriuose gera skaityti knygą", - tarė architektas.

MKIC kol kas gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Iš senojo pastato, kurio saugykloje yra apie 5,4 mln. įvairių leidinių ir dokumentų, bibliotekos darbuotojai perkelia knygas į naujas lentynas. Kad būtų lengviau suvokti, koks tai titaniškas darbas, priminsime, jog senajame pastate bendras lentynų ilgis siekia 166 kilometrus. Toks yra atstumas nuo Vilniaus iki Rokiškio.

Naujoji biblioteka turėtų atverti duris pirmiesiems lankytojas kitų metų pradžioje. R.Palekas tikisi, kad ji, kaip ir numatyta, bus atidaryta visą parą. Tai ypač aktualu akademiniam jaunimui, kai prieš pat egzaminą pritrūksta vienos nakties. Tačiau architektas patikslino, kad MKIC - ne koks nors naktinis klubas. Čia tvyros tyla ir ramybė. Vėlyvą metą veiks tik dalis bibliotekos.

Vientisą kompleksą sudaro trys skirtingų tūrių pastatai. Juos jungia stiklinis įėjimo holas, kuris yra tarsi aplinkos dalis

Nesidairė į sovietinę architektūrą

Senasis bibliotekos pastatas skaičiuoja ilgus metus, naujajam - vos pusmetis. Statinių architektūra atspindi skirtingas epochas, nors jų paskirtis tokia pat - knygų šventovė. R.Palekas sumanė naujo stiliaus, išskirtinių formų biblioteką paversti ne tik knygų namais, bet ir poilsio bei bendravimo vieta.

Ar rengiant projektą architekto nevaržė kultūros paveldo palikimas?

R.Palekas atsakė, kad jam šiuo požiūriu pasisekė, nes pastatas stovi beveik miške, jo neriboja jokie kiti unikalūs statiniai. Kiek toliau yra studentų miestelis, menantis nykią sovietinių laikų architektūrą. Į ją autorius nė neketino dairytis.

Skaitymo vienutės

Babilono laikais skaitytojai į bibliotekas nebuvo įleidžiami. Jose knygos buvo tik saugomos. Laikai keitėsi, bibliotekos tapo atviros mėgstantiesiems skaityti. Atsirado ir skaityklos.

"Į bibliotekas turėtų sugrįžti kuo daugiau skaitytojų. Naujajame pastate papildomai įrengtos skaityklos-vienutės tiems, kurie neįstengia susikaupti būdami bendroje erdvėje. Tos vienutės gali būti jaukios poilsio zonos. Vasarą bibliotekos lankytojai galės skaityti kiemelyje prie miško", - aiškino architektas.

Vientisą kompleksą sudaro trys skirtingo tūrio pastatai. Juos jungia stiklinis holas, kuris yra tarsi aplinkos dalis. Kai patenki į vidų, apima dvilypis jausmas - lyg būtum dar lauke. Vidinis kiemas atvertas į pušyną. Gamta - ranka pasiekiama.

Dviejuose didesniuose pastatuose įrengtos modernios ir jaukios skaityklos. Jas jungia ne tik laiptai ir liftas, bet ir atviros erdvės.

Mažesnis pastatas skirtas administracijai. Čia yra kavinė, konferencijų salė, poilsio zona. O amfiteatrinė aikštė skirta įvairiems kultūriniams renginiams.

Architektas R.Palekas (iš kairės antras) ir jo komanda (pirmas iš kairės) Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Petras Išora suprojektavo išskirtinio silueto biblioteką.

Sienos lyg stogas

Viso komplekso išorinės sienos padengtos šviesiomis, vos ne baltos spalvos keramikos plokštėmis. Jas pagal R.Paleko studijos architektų projektą pagamino viena geriausių pasaulyje vokiečių architektūrinės keramikos įmonė "NBK Ceramic". Naująją VU biblioteką vokiečiai paskelbė metų objektu ir įtraukė į savo metų knygą. Joje lietuvių projektui skirta šimtas puslapių.

Architektų užmojus padėjo įgyvendinti rangovė AB "YIT Kausta" ir fasadinių medžiagų tiekėja EXTERUS. Statyboms buvo naudojamos 3 metrų ilgio keraminės plokštės. Kad statinių fasadai būtų pasvirę, teko rinktis 15 skirtingų modelių plokštes. Jų grioveliuose neužsilaiko vanduo, todėl sienos turi dar ir stogo funkciją. Tai pirmas toks projektas pasaulyje.

Pietinė pastato pusė apsaugota nuo kaitrios saulės - čia beveik nėra langų. Siauri horizontalūs langų plyšiai atrodo lyg įkirpti. Pasak architekto, knygos yra turtas, kurį reikia saugoti, tad joms labiau tinka prieblanda.

Kita pastato pusė stiklinė. Čia šviesos daug. Didžiulės stiklo virtinos - lyg akys, žvelgiančios į nuostabų gamtos vaizdą. Ten truputį toliau matyti visas miško grožis.

Saugyklos - po žeme

Dar vienas unikalus architektų sprendimas, nors ir nematomas, yra po žeme esanti didžiulė knygų saugykla. Anot R.Paleko, tai labai svarbi projekto dalis. Architektūra gali būti įvairi, bet funkcija išlieka ta pati - leidiniai turi būti apsaugoti nuo išorinių dirgiklių. Štai Paryžiuje, F.Mitterrand'o nacionalinėje bibliotekoje, knygos saugomos pastato kampe įrengtuose keturiuose stikliniuose bokštuose, kurie panašūs į dangoraižius. Projekto autorius - garsus prancūzų architektas Dominique'as Perrault.

"Paprastai saugyklos užima didžiausią pastato dalį. Mes pasirinkome erdvę po žeme", - aiškino architektas R.Palekas. Čia įrengta moderniausia, kol kas vienintelė tokia Lietuvoje gaisro gesinimo sistema, panaudoti kiti unikalūs dalykai, skirti knygoms saugoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"