Tarp sidabro papuošalų - žiemos pasaka

Nijolė STORYK 2010-12-21 00:00
Nijolė STORYK 2010-12-21 00:00
Erlendo Bartulio nuotrauka
Į ju­ve­ly­ri­kos kla­si­kės, ele­gan­tiš­kai ti­tu­luo­ja­mos ka­ra­lie­ne, Re­gi­nos Rin­ke­vi­čie­nės na­mus at­sku­bė­jo žie­mos pa­sa­ka. Kur tik pa­žvelg­si - tarp si­dab­ro tvis­ka aki­nan­tis bal­tas snie­go spin­de­sys.

Žiema smarkiai įsisiūbavo - iki pat namų durų nuklotas sniego patalas. Lauke žaliaskarės eglės pasidabinusios snaigėmis. Artėjant šv. Kalėdoms - baltas žiemos stebuklas pačiu laiku. Toks pat baltas stebuklas tęsiasi ir namo viduje. Svetainėje ant balto kilimo stovi papuošta balta eglė. Žvakės, įstatytos į namų šeimininkės sukurtas žvakides, skleidžia malonią šilumą. Lyg konkurentė baltame spindesyje jaučiasi iš lauko atnešta žalia eglė, beveik siekianti aukštas lubas.

Posūkis į avangardą

Tačiau pats nuostabiausias stebuklas juvelyrikos meistrei R.Rinkevičienei yra tas, jog nuo šiol ji kuria ne viena, bet su vaikaite, Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino ketvirto kurso studente Agne Rinkevičiūte. Jų abiejų kūrybinis tandemas - kiek neįprastas, jame darniai susilieja profesinė branda ir avangardinis jaunatviškumas.

Monte Karle vykusiame konkurse "Jeansation" jaunos dizainerės A.Rinkevičiūtės ir jos kolegės Miglės Jonušaitės pristatytai kolekcijai "Autoegzekucija" papuošalus sukūrė jos garsioji močiutė R.Rinkevičienė. Lietuvaitės kolekcija, kaip ir Lietuvoje vykusiame konkurse "Injekcija", pateko į finalą ir buvo gerai įvertinta autoritetingos tarptautinės komisijos. "Artėjant šv. Kalėdoms tai buvo pati geriausia žinia - mūsų kolekcija tarp daugelio šalių atstovų - finale. Didelis nuopelnas mano močiutės, kuri sukūrė nuostabius kolekcijos aksesuarus", - pasidžiaugė Agnė.

Sutrukdė nelaimė kelyje

Tie, kas gerai žino garsios juvelyrės R.Rinkevičienės sidabro papuošalų kūrybą, tikriausiai būtų suklaidinti, jei reikėtų pasakyti, kas kolekcijos "Autoegzekucija" aksesuarų autorė. Tai visiškai kitas kūrybos braižas, kai buvo panaudotas kitoks metalas. Patyrusi menininkė R.Rinkevičienė geranoriškai paklūsta vaikaitės kūrybos stiliui ir sako, kad tai jai padeda neatsilikti nuo šiuolaikinio gyvenimo. "Kai kada verta pasimokyti iš jaunosios kartos, kuri kitaip žvelgia į dabartį. Nesu avangardo šalininkė, bet tai, ką daro mano anūkė, man nėra svetima. Jaunimas drąsus ir ryžtingas. Savo kolekcija anūkė kelia aštrius klausimus, kur link eina šiuolaikinė visuomenė. Gali atsitikti taip, jog žmonės patys save susinaikins, jei ir toliau taip gyvens - terš gamtą, klonuos augalus ir gyvūnus. Tai globalinės problemos, ir menas negali būti nuo tų dalykų nuošalyje", - sakė R.Rinkevičienė.

Vos tik grįžusi iš konkurso Monte Karle Agnė suskubo talkinti savo močiutei. Ji tapo modeliu ir demonstravo jos sukurtus naujausius kalėdinius papuošalus parodoje "Mažoji Kalėdų šventė" Kaune, galerijoje "Aukso pjūvis".

Kurti šiai parodai menininkei reikėjo kaip niekada daug pastangų. Gydytojai jai neleido ilgai sėdėti palinkusiai prie kūrybos stalo. Net menkas galvos krustelėjimas galėjo pakenkti sveikatai. Mat prieš keletą mėnesių R.Rinkevičienė, grįždama vakare iš teatro, pateko į avariją ir buvo sunkiai sužalota, kai į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė nesaugiai važiuojančio jauno vairuotojo mašina. Keletą mėnesių moteris nešiojo kaklo įtvarą. "Mane išgelbėjo automobilio apsauginės pagalvės. Tačiau tas jaunuolis po įvykio net nepasidomėjo, kokia mano sveikata", - užsiminė ji ir apgailestavo, kad kalėdiniai parodai nesuspėjo sukurti daugiau papuošalų.

Lipdo lyg kregždė lizdą

Menininkės namuose jau daug metų baltojoje svetainėje padengiamas Kūčių stalas, prie kurio susės ir abu sūnūs su šeimomis. Vaikaičius aplankys Kalėdų Senelis su dideliu maišu dovanų. Ši tradicija tęsiama daug metų - visi šeimos nariai susirenka pas močiutę. Kalėdų rytą padengiamas šventinis pusryčių stalas.

Dabartiniai R.Rinkevičienės namai atsirado iš buvusios jos kūrybinės dirbtuvės. Ši vieta, kiek atokiau nuo miesto, jai patiko. Šalia buvo pradėtas statyti ir gyvenamasis priestatas. Pasak Reginos, savo namus iki šiol ji lipdo po žiupsnelį, kaip kregždė savo lizdą. Nuo keliuko matyti tik namo stogas, kyšantis tarp eglių ir pušų. Spygliuočių augmeniją netikėtai paįvairina beržų alėja. Kai atsikėlė čia gyventi, moteris pati pasodino liaunus berželius. Ji tiesiog neįsivaizduoja savo namų aplinkos be berželių, jie primena prarastą tėviškę.

Per daugelį metų, kaip ir šalia šlamantys berželiai, ošiančios pušys ir eglės, užaugo abu sūnūs. Bet vaikai niekur neišėjo iš namų. Jiems taip pat patiko rami vieta, šalia pasistatė savo namus ir juose gyvena su šeimomis.

Gyvena tarp sūnų

Tame pačiame sklype - trys Rinkevičių namai: mamos ir sūnų. Tuos pastatus lyg siūlas jungia trys išminti takeliai. Aukštų tvorų nėra ir jų nereikia. Didelė šeima darniai sugyvena ir stengiasi vieni kitiems padėti. Iš tiesų šiais laikais, kai patys artimiausi žmonės dažnai nutolę vieni nuo kitų ir susvetimėję, toks atvejis itin retas.

Regina smagiai pajuokavo, kad iš abiejų pusių supantys sūnų namai jai kaip gynybinė siena tiesiogine ir perkeltine prasme. "Kai vaikai ir anūkai šalia, nieko nėra geriau. Ramu ir saugu, nes žinau, kad jiems nieko netrūksta. Ypač dabar, kai anūkė Agnė mane įtraukė į savo kūrybos reikalus, itin patogu, kad gyvename šalia", - prasitarė R.Rinkevičienė.

Iš šeimos kūrybos keliu pasuko tik anūkė Agnė, kuriai ji gali padėti ir patarti. "Sūnūs taip pat buvo pasirinkę menus, bet kai suprato, kad iš to darbo nepragyvens, ėmėsi verslo", - sakė moteris.

Močiutės namų ilgesys

Džiaugėsi ir būsimoji jauna dizainerė A.Rinkevičiūtė, kad visada šalia yra jos kūrybingoji močiutė, kuri ir sirgdama stengėsi jai padėti. Kai tik atvažiuoja trumpam iš Vilniaus, kur studijuoja drabužių dizainą, ji skuba į jos namus. Dalykų, kuriuos reikia joms abiem aptarti, tiek daug, o laiko tiek mažai. Pavasarį bakalauro egzaminams Agnė pristatys savo naują kolekciją. Kokia tai bus kolekcija, kol kas neprasitarė. Esą paslaptis. Jos galvoje bręsta šiuolaikinės moters vizija. Močiutės dirbtuvėje Agnė laikinai pastatė moters figūros manekeno stovą - ant jo nuolat atsiranda naujų modelių. Vis taisoma, vis matuojama, vis dailinama. Netikėtai ji išnešė manekeną į lauką ir pastatė vidury kiemo ant sniego. Žiemos pasaka tęsiasi, jos kūrėjos - dvi meninės prigimties moterys.

Agnei dabartinis vyksmas primena vaikystės pasaką, kai močiutės name ji visada atrasdavo daug nuostabių dalykų. "Čia jausdavausi lyg karalių pilyje. Mano močiutė juk ir yra savo profesijos karalienė. Taip nesinorėdavo palikti jos namus", - romantiškai pasakojo Agnė.

Laimina kryžius ant sienos

R.Rinkevičienė užsiminė, kad dabar jai nėra būtinybės turėti didelę dirbtuvę, kuri buvo reikalinga anais laikais, kai kūrė metalo plastikos pano ar įvairios tematikos monumentalias kompozicijas. Pakanka nedidelio stalo, kuris stovi antrame aukšte.

Vienas paskutiniųjų tokių užsakymų - šviestuvai restoranui. Tie šviestuvai taip ir liko menininkės dirbtuvėje, nes Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas paskelbė antialkoholinę programą - gerti negalima, restoranas Marijampolėje, kuriam pagaminti šviestuvai, buvo uždarytas.

Anais laikais R.Rinkevičienė baigė mokslus prestižinėje Talino dailės mokykloje. "Mus ruošė kaip vadinamojo plataus profilio specialistus. Kai keitėsi laikai ir ta sistema griuvo, be darbo nelikau. Didelių užsakymų nebuvo, todėl grįžau prie juvelyrikos. Tauraus metalo aukso nemėgstu. Pasilikau prie sidabro, kuris toks artimas aristokratiškai prabangai", - sako ji.

Dirbtuvėje, lipant laiptais į antrą aukštą, ties paskutine pakopa ant sienos pakabintas medinis kryžius. Jį matai ir vos tik įėjęs iš lauko pro pagrindines duris. Kryžių menininkei pagamino draugės sūnus, kuris laimina šiuos namus jau daug metų.

 

"Pirk bombą pigiau!"

Namai - bedvasiai, bakterijų - perteklius, save klonuojame. Mokslininkai sėja mirtį. Drabužių mada, kaip ir viskas, kas mus supa, yra tokia pati, kaip ir mūsų gyvenimas. Pasak Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino ketvirto kurso studentės Agnės Rinkevičiūtės, mada atvira blogiui. Modelių kolekciją ji pavadino "Autoegzekucija".

- Namie - bakterijų perteklius. Serga vaikai. Kraujo vėžys, plaučių vėžys, kol tampame dideliu vėžiu? Ar žmonija iš tiesų tokia naivi ir nesusivokianti, ar tiesiog nenori suprasti, kad eina tiesiausiu keliu susinaikinimo link. Ironiška, paradoksalu. Maža cigaretė, bet didelis gaisras. Kaip gaisrininkas gali išgelbėti žmogų, kuris sveria 300 kg? Tai slegia labiau nei gyvenimo našta. Būtieji ir būsimieji atominiai sprogimai ir keistoka triakių penkiakojų kompanija.

Mokslininkai papirkti tam, kad sėtų mirtį. Akcija atrakcija "Pirk bombą pigiau!" Klonuota akytė, klonuota ausytė ir klonuotas žmogus? Viskas sparčiai greitėja geometrine progresija. Atsirado pagarbi baimė nuosavam kompiuteriui namuose. Kodėl šis daiktas, o ne aš, beveik visada laimi šachmatų partiją? Žali popierėliai - doleriai - ridena pasaulį, o rusiškos kapeikos tinka tik gražiems auskarams.

Pati gražiausia šventė

Juvelyrikos meistrė Regina Rinkevičienė teigia, kad bet kurią šventę turime susikurti patys. O šv. Kalėdos - pati nuostabiausia šventė. Ta proga menininkė pasipuošia savo kurtais juvelyrikos dirbiniais. Štai ką ji sako apie šiuolaikinę juvelyriką.

- Šiais laikais į juvelyriką paprastai žvelgiama praktiškai. Žiedas, apyrankė, auskarai - tradiciniai papuošalai, ir, atrodo, ką dar naujo galima sumanyti ir kitaip padaryti.

Taikomoji praktinė juvelyrika labai skiriasi nuo meninės. Metalas kinta, o jam subrandinti kartais prireikia kelerių metų. Kai atradau sidabrą, su juo iki šiol nesiskiriu. Šis brangokas metalas yra gana plastiškas, prie jo dera gintaras, malachitas, upės perlai, turkis, kalnų krištolas, granatai ir paprasčiausias stiklas. Man patinka keisti įprasto papuošalo paskirtį. Šabloniškumas netinka geriems dalykams. Tik bėda, kad mūsų moterys vis mažiau turi progų pasipuošti nekasdieniais juvelyrikos dirbiniais.

Šventes turime kurti patys, kad mūsų gyvenimas būtų ne toks monotoniškas. Ar ne šventė, kai minime savo artimųjų jubiliejus? Man tai pati gražiausia šventė. Ypatinga proga, kai einame į teatrą ar koncertą. Tokiais atvejais verta iš dėžučių išsiimti papuošalus ir jais pasidabinti.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
genutė  88.222.146.251 2013-03-26 16:03:06
Sveikatos TAU Reginute ir Tavo Agnytei,sūnums , marčioms ir anūkams.Būkit sveiki, laimingi, likę Lietuvoje, neišsibarstę pasaulyje. Esate Dievo globoje.Sveikatos, stiprybės Su ŠV. Kalėdomis,laimingų 2011-jų
2 0  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24–25 d., aukš­čiau­sią rei­tin­gą tu­rin­tys Lie­tu­vos gol­fo žai­dė­jai su­si­run­gė dėl ge­riau­sio­jo var­do. Po Drus­ki­nin­kų Vil­kės gol­fo klu­bo aikš­ty­ne vy­ku­sio Lietuvos gol­fo tu­ro [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami