TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Taupius namus pirkėjai stebi nepatikliai

2013 04 24 6:00
Jau dabar nauji daugiabučiai negali būti statomi žemesnės nei C energinio naudingumo klasės. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Itin taupūs būstai mūsų šalyje dar naujiena. Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančius namus statosi tik pavienės šeimos, o statytojai iki šiol įrengė vos vieną A klasės daugiabutį.

Jau dabar nauji daugiabučiai negali būti statomi prastesnės nei C energinio naudingumo klasės, bet statytojai neskuba namų statyti tik A ar aukštesnės klasės. Tiesa, ilgai delsti ir vengti šiltesnių pastatų statybos verslininkai negalės, nes pagal Europos Sąjungos teisės aktus nuo kitų metų nauji statomi pastatai negalės būti žemesnės nei B klasės, nuo 2016 metų - ne žemesnės nei A, o nuo 2021 metų visi nauji pastatai turės atitikti ne prastesnę nei A++ klasę.

Pabrangsta dėl paskolų

Šiuo metu žvelgiant į naujų butų pasiūlą sunku patikėti, kad tokia ateitis įmanoma, nes net apynaujuose daugiabučiuose parduodami butai sunkiai įperkami vidutines pajamas gaunančiam žmogui. Be to, itin taupių butų ir namų pasirinkimo beveik nėra.

Bendrovės "Veikmė" generalinis direktorius Eugenijus Zaremba tai siejo su "rinkos neraštingumu". Jis pirkėjų atsargumą palygino su prieš 10 metų vyravusiu požiūriu į mažai energijos vartojančius buitinius prietaisus - iš pradžių pirkėjai esą nepasitikėjo gamintojų pažadais, bet netrukus jie net nebežvelgė į prastesnės nei A klasės gaminius.

Jis sutiko, kad pirkėjų pasirinkimui didžiulę įtaką daro kaina. "Perkant būstą ji dar svarbesnė. Kainos skirtumas tarp analogiškų B ir A klasės butų galėtų būti 15-20 tūkst. litų. Tai neatrodo labai daug, bet jei žmogui reikia imti paskolą, jam tenka daugiau skolintis. Dėl to išauga reikalingas pradinis įnašas, bankai reikalauja didesnių pajamų, ir tenka sumokėti daugiau palūkanų. Apskritai aukštesnės klasės būstas būtų brangesnis 5-7 procentais. Tiesa, dėl mažesnių šildymo išlaidų būtų galima sutaupyti, bet žmonės dar nemoka skaičiuoti 40 metų į priekį", - dėstė E.Zaremba. Jis siūlė nepamiršti ir nuolat augančių tradicinio kuro kainų - esą dėl to po 10-20 metų šildymo kaina nevienodo efektyvumo pastatuose gali dar labiau skirtis.

Klasė nėra lygi investicijoms

Bendrovės "Eika" energinių projektų vadovė Rasa Pečiulaitė taip pat neslėpė, kad kol kas pagrindinis stabdys efektyviems pastatams yra taupiųjų technologijų kaina. "Naujausi inžineriniai sprendimai ir naujos technologijos iš pradžių būna brangūs, o laikui bėgant tampa pigesni, - tvirtino ji. - Statant pastatus būtina ieškoti balanso tarp kainos, investicijų ir energinio efektyvumo."

Pašnekovė pabrėžė, kad statant energiją taupantį daugiabutį būtina įskaičiuoti ir papildomas statybos išlaidas, kad jos nepabrangintų būsto tiek, jog jis neatsipirktų ir po daugelio šildymo sezonų. Tačiau taip pat ji užsiminė, kad reikiamą energinio naudingumo klasę galima pasiekti įvairiomis priemonėmis. "A klasės pastatus galima pastatyti ir labai daug investuojant, t. y. sudedant visas naujausias ir brangiausias technologijas, tačiau kas tokį būstą galės įpirkti? - svarstė R.Pečiulaitė. - A klasės namą galima pastatyti ir remiantis pagrindiniais principais - užtikrinant pastato sandarumą, įvertinant langų dydį bei pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kita."

Tuo metu pirmąjį A klasės daugiabutį pastačiusi bendrovė "Hanner" neketina delsti ir planuoja šįmet Vilniuje pastatyti dar du A klasės daugiabučius. Bendrovės pardavimų vadovė Gintarė Avulytė tvirtino, kad pirkėjai vis aktyviau domisi būsto energiniu efektyvumu, lygina išlaidas jo išlaikymui ir renkasi energiniu požiūriu kuo efektyvesnį būstą. Pasak jos, pastatyti A klasės daugiabutį kainavo 15 proc. brangiau nei B klasės, bet butų kaina pirmajame projekte išaugo tik 2-3 procentais.

Taupūs daugiabučiai - tik didmiesčiams

Bendrovės "Hanner" skaičiavimais, efektyviausiame daugiabutyje šildymo išlaidos buto kvadratiniam metrui, įskaitant bendrųjų patalpų šildymo išlaidas, apie 3 kartus mažesnės, nei vidutiniškai tenka Vilniaus daugiabučių gyventojams.

"Vidutinės šildymo išlaidos šaltuoju metų laiku turėtų siekti apie 0,84 lito už kvadratinį metrą. Išsamią šildymo išlaidų statistiką A energinės klasės name galėsime pateikti jau kitą šildymo sezoną. Tuo metu praėjusio šildymo sezono B energinės klasės daugiabučio "Bajorų kalvose" vidutinės šildymo išlaidos siekė 1,27 lito už kvadratinį metrą", - aiškino G.Avulytė.

Ji neįžvelgė jokių argumentų prieš reikalavimą jau po poros metų visus daugiabučius statyti ne prastesnės nei A klasės, tačiau neslėpė tokių būstų paklausą esant tik didmiesčiuose. "Mažesniuose miesteliuose būtų naudinga laikytis racionalios namų statybos strategijos, nes jei gyventojų skaičius mažėja, akivaizdu, kad investicijos į naujus daugiabučius būtų rizikingos", - pripažino G.Avulytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"