TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Tėvų namai - dvasios tvirtovė

2008 06 03 0:00
Buvusi ralio lenktynininkė I.Ališauskienė džiaugiasi išsaugojusi tėvų namus.
Autorės nuotrauka

Praeityje žinoma ralio lenktynininkė, verslininkė kaunietė Ilona Ališauskienė lenktyniaudama apsuko beveik pusę pasaulio. Ji iki šiol laikoma vienintele moterimi Lietuvoje, kuri lenktynių trasoje drąsiai varžėsi su vyrais ir juos aplenkdavo. Kitos tokios drąsuolės neatsirado. Mėgstanti daug ką keisti savo gyvenime vienintelio dalyko ji nė už ką neatsisakytų: savo tėvų namų.

Verslininkė vairavo savo automobilį "Land Rover". Netrukus įsukome į ramią Žaliakalnio gatvelę. Ant užpakalinės sėdynės sėdėjo anūkė Patricija ir smagiai čiauškėjo, džiaugdamasi, kad su močiule, tik taip ją vadina, visur keliauja, kad ji jos vienos nepalieka namuose net tada, kai važiuoja į kirpyklą. Mergaitė neabejojo, kad šį kartą ji taip pat bus fotografuojama su garsiąja močiute.

Judrus gyvenimas nepalietė

Namų vartai automatiškai atsivėrė ir įvažiavome į erdvų, spygliuočiais apsodintą kiemą. Verslininkę pasitiko namų augintinė spanielė Džipa, vizgindama uodegą. Aplink tvyrojo ramybė, lyg būtume kaime, nors čia pat už kitos gatvelės, Savanorių prospekte, kaip lenktynių trasoje zvimbė automobiliai, žmonės skubėjo savo reikalais. Judrus gyvenimas šių namų nepalietė. Tą ramybę dar labiau paryškino čia pat už kiemo tvoros esanti medinė sena Žaliakalnio bažnytėlė.

Kaip sakė pati Ilona, tėvų namuose Žaliakalnyje prabėgo jos jaunystė. Čia gyvendama pradėjo sportinę karjerą, čia užaugo jos duktė Kristina, čia pirmuosius žingsnelius žengė anūkė Patricija.

Kaip ir prieš daug metų, tame pačiame name liko gyventi ne tik ji, bet ir sesuo su šeima.

"Tėvų namai mums yra labai brangūs, ir nenorime iš čia niekur keltis. Tėtis šalia, kuriam jau 85-eri. Gyvendami kartu, galime juo nuolat rūpintis. Neturime tik mylimos mamytės", - pasakojo buvusi lenktynininkė.

Kaimynai - garsūs lenktynininkai

Ši rami gatvelė ypatinga dar ir tuo, kad Ilonos kaimynai buvo garsūs ralio meistrai, lenktynininkai Arvydas ir Kastytis Girdauskai. Jie gyveno kitoje gatvės pusėje.

Jaunystėje pro savo namų langą ji matydavo, kaip iš Girdauskų kiemo nuolat išriedėdavo sportiniai automobiliai. "Man buvo įdomu, koks tas lenktynininkų gyvenimas. Pati sau vis pamąstydavau: gal kada nors ir aš vairuosiu tokį automobilį", - prisiminė Ilona.

Tai įvyko ne taip greitai. Ilonai buvo 28-eri, kai su bendradarbe Janina Sabaliauskaite-Ambrozaitiene ryžosi anais laikais dalyvauti mėgėjų ralyje aplink Lietuvą. Tas varžybas moterys lenktynininkės laimėjo. Taip prasidėjo Ilonos sportinė karjera, kuri truko daugiau nei dešimt metų. Kaunietės ekipažas dalyvavo daugelyje Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje rengiamų ralių ir nuolat sulaukdavo išskirtinio žiniasklaidos bei gerbėjų dėmesio.

Ralio sportas, kaip sako Ilona, ją užgrūdino kaip moterį. Gyvenime jai teko patirti skyrybas ir artimųjų netektį. "Kai sėkmingai pereidavau pačius sunkiausius lenktynių etapus, visada pamąstydavau, kad galėjo būti ir blogiau. Iš tiesų, mano gyvenime buvo gražių ir sunkių akimirkų. Dabar į viską kitaip žvelgiu: džiaugiuosi, kad šalia manęs yra artimi žmonės, kad turiu gražius namus", - sakė namuose ramybę randanti moteris.

Trofėjai - vasarnamyje

Ilonos namuose nematyti nė vieno apdovanojimo. Juk jų būta! Tad savaime išsprūdo klausimas: o kur dingo visi sporto trofėjai? Ilona šypsosi. Žinoma, jų neišmetė į šiukšlyną kaip nereikalingo balasto, išsaugojo juos. Tiems daikčiukams rado tinkamą vietą.

"Su seserimi pasidalijome tėvų namą: ji su šeima gyvena pirmame, o aš - antrame aukšte. Mano butas nėra didelis, tad daug daiktų, tarp jų ir sporto trofėjus, išvežiau į vasarnamį Kačerginėje. Tie daiktai yra tolima, bet miela praeitis, tad nebūtina jais apkrauti savo namų", - pasakojo kaunietė.

Be to, beveik visą vasarą ji gyvena ir dirba Kačerginėje. Mat daug metų čia esanti vaikų poilsio stovykla buvo jos rūpestis.

Kai kalba vėl pasisuko apie sportą, pasiteiravau, kaip tada ralio meistrai vertino vienintelį moterų ekipažą.

"Apskritai vyrams nepatinka, kai moterys kišasi ten, kur joms nederėtų būti. Ralis laikomas vyriška zona. Kai kas kreivai į mus žiūrėjo, o labiausiai nepatiko, kad mes laimėdavome", - šypsosi Ilona.

Bet kai tos moterys dar ir dailios, tai vyrai visiškai nukabindavo nosis? - klausiu.

"Ne kiek nukabindavo, bet buvo mums reiklesni ir griežtesni. Mūsų ekipažą treniravo Stasys Brundza. Kartą netekęs kantrybės jis mums rėžė pyktelėjęs, kad geriau dirbti su keliolika vyrų ekipažų nei su vieninteliu moterų. Mat mes negalėjome paaiškinti treneriui, kodėl sugedo mūsų sportinis automobilis. Jis buvo šimtą kartų teisus. Mes ne itin gerai išmanėme apie techninius automobilio dalykus", - pasakojo buvusi ralistė.

Patikėjo ekstrasense

Netikėtai savo gyvenimą I.Ališauskienė palygino su kopimu į Mozės kalną. Pernai atostogaudama Egipte ji leidosi į tokią kelionę.

"Visą naktį kopėme į Mozės kalną, kad šventoje vietoje pasitiktume patekančią saulę. Taip ir gyvenime, vis laukiame kažko nepaprasto ir netikėto. Tai man priminė ralio varžybas. Iš tiesų nesitikėjau, kad bus taip sunku kopti į šį daugelio turistų pamėgtą kalną. Kitą dieną jaučiausi labai pavargusi", - prisiminė ji.

Kaip ir anais laikais po varžybų, taip ir dabar iš kelionių jai visada smagu sugrįžti į tėvų namus, kurie yra ir jos.

"Tie namai man yra kaip dvasinė tvirtovė. Čia jaučiuosi rami ir saugi", - aiškino Ilona.

Tuos namus anuomet jos tėvas beveik per plauką išsaugojo, kai valdžia norėjo nacionalizuoti. "Tėvas nepaliko mūsų be namų. Tad mūsų pareiga tai padaryti dėl savo vaikų", - pasakojo ji.

Tiesa, Ilona vienu metu buvo pakėlusi sparnus - norėjo gyventi didesniame ir erdvesniame name. Bet šios minties atsisakė patikėjusi, kad niekur neras geriau kaip čia.

Ją tarsi užbūrė prieš dešimt metų pasakyti ekstrasensės žodžiai, kad šiame name tvyro labai gera aura. Ta moteris jai patarė jokiu būdu neiškeisti savo namų į modernų būstą nežinomoje vietoje.

Ilona sakė, kad tuose ekstrasensės žodžiuose buvo daug tiesos. "Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, jog be tėvų namų jausčiausi lyg medis be šaknų. Čia viskas dvelkia nuostabiais prisiminimais. Itin mane džiugina, kad daug metų darniai gyvename po vienu stogu, nesipykstame, vieni kitiems padedame, vieni kitais rūpinamės. Šiais laikais susvetimėjusioje visuomenėje didelė vertybė yra šeima ir puoselėjamos gražios tradicijos", - džiaugėsi verslininkė.

Atgavo dvarą

Ilonos gyvenime yra permainų. Ji pradėjo daugiau galvoti ne tik apie artimuosius, kaip buvo iki šiol, bet ir apie save. Labiau rūpintis savimi - atsikratė daugiau nei dvidešimties kilogramų antsvorio, atjaunėjo, išgražėjo.

Ilona yra socialinių mokslų magistrė. Daug metų vadovauja sanatoriniam lopšeliui-darželiui "Pušynėlis".

"Meilė sau - tokia yra mano permainų priežastis. Nebūtina mylėti kitą žmogų, kad taptum laiminga", - teigė ji.

Iš mamos Ilona paveldėjo kilmingą Korevų giminės bajorų titulą. Neseniai atgavo dvarą Panevėžiuke šalia Nevėžio. Giminės herbas kabo matomoje vietoje namuose. Ji pajuokavo, kad kol kas dar nesijaučia esanti bajoraitė. Dvaras dar stovi tuščias ir apleistas. Ateityje pastatą teks daug remontuoti.

Jaunystėje po skyrybų su dukters Kristinos tėvu Ilona daugiau nesukūrė šeimos. Gal meilei vis nebuvo laiko? Buvusi ralistė šypteli: "Meilės niekada nebūna per daug, bet kažkodėl ta vilioklė vis praeina pro šalį."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"