TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Tinkas saugo fasadą dešimtmečius

2016 03 12 6:00
Brangiausios medžiagos ir darbai dar negarantuoja fasado kokybės bei ilgaamžiškumo. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos klimatui būdingos žiemos, kai dažnai kartojasi atodrėkiai ir atšalimai, vargina ne tik žmones, bet ir pastatus. Jei temperatūros svyravimo amplitudė labai didelė, ardantis klimato poveikis gyvenamųjų namų fasadų apdailos paviršiams irgi yra nemenkas.

Dažytos lauko sienos paviršiuje ultravioletiniai spinduliai taip pat sukelia fotocheminius pokyčius. Be to, dažytą sieną neigiamai veikia oro tarša, ant apdailos paviršiaus nusėda suodžiai, dulkės, druskos, mikroorganizmai. Dėl visų minėtų priežasčių būtina parinkti mūsų klimatui ir konkrečiai aplinkai tinkamą fasado tinką, kad jis laikytųsi kuo ilgiau.

Žmonės, rinkdamiesi fasado šiltinimo ir apdailos medžiagas, labai dažnai mano, kad lemiamas veiksnys yra kaina. Ir tai suprantama, nes fasadas reikalauja labai daug namo savininko investicijų tiek statant naują, tiek renovuojant seną pastatą.

Tačiau meistrai ir specialistai primena: nei brangiausios medžiagos, nei darbai negarantuoja fasado kokybės ir ilgaamžiškumo. Tai užtikrina medžiagos, jų suderinimas ir darbo technologija. Ir nebūtinai visa tai kainuoja labai brangiai.

Koks fasadas nebijo smūgių

Turbūt ne kartą teko matyti nutrupėjusius fasado tinko lopus. Greičiausiai tai vietai teko smūgis ar keli jų ir dėl to tinkas nutrupėjo. Tačiau tam atsparus tinkas nenutrupa. Pagal atsparumą smūgiams fasadų paviršius skirstomas į tris kategorijas – I, II ir III. I kategorijos paviršius – atspariausias smūgiams. Ši fasado savybė priklauso nuo apdailai naudojamo tinko, armavimo sluoksnio ir armavimo tinklelio.

Fasadų sistemų tiekėjai siūlo itin racionalų sprendimą paviršiaus atsparumui išgauti. Jie pataria tinkuojant pirmo aukšto sienas ir tas vietas, kur, tikėtina, fasadui teks atlaikyti smūgius, įterpti dar vieną armavimo tinklelį.

„Fasado medžiagų gamintojai dažnai siūlo specialius, sustiprintus tinko ir armavimo mišinius, tačiau statybininkams tai labai nepatogu – reikia pirkti brangesnį tinko ir armavimo mišinį, apskaičiuoti plotą, kuriame prireiks kitokio tinko, stabdyti darbus tinkui pakeisti ir tikėtis, kad nepristigs kelių maišų mišinio. Kai produktai kokybiški, net naudojant standartinius mišinius galima pasiekti aukščiausius atsparumo smūgiams reikalavimus. Nereikia užsakinėti specialių produktų, užtenka į armavimo mišinį įterpti papildomą armavimo tinkliuką“, – pabrėžė „Knauf“ statybinių mišinių grupės vadovas Jurijus Ceiko.

Neleidžia vandeniui įsigerti

Fasado šiltinimo medžiagų pasirinkimą, pasak pašnekovo, turėtų nulemti pageidaujama gaisrinio saugumo klasė, nes polistireno putplasčio ir mineralinės vatos sistemos pagal šilumines savybes yra panašios. O tinką reikėtų rinktis iš dviejų populiariausių – mineralinio arba silikoninio, įvertinus pastato aplinką ir statybininkų kvalifikaciją.

Anot specialistų, atkreipti dėmesį į aplinką derėtų dėl to, kad būtina numatyti, ar ant fasado nusės daug dulkių ir purvo, mikroorganizmų nuo medžių bei kitos šalia esančios augalijos, netoliese telkšančių vandens telkinių ir pan. Į mineralinį tinką dedamas cementas sukuria šarminę terpę, kurioje blogiau jaučiasi fasadui kenkiantys įvairūs mikroorganizmai (kerpės, samanos, pelėsinis grybelis ir t. t.). Be to, kad šis tinkas pigesnis, laikui bėgant jis tvirtėja, jį paprasčiau tampa dengti. Bet mineralinį tinką reikia dažyti, kitaip į jį labai gersis vanduo.

Dažnai rekomenduojamas itin atsparus ir ilgaamžis fasadų apdailos variantas – mineralinis tinkas, dažytas silikoniniais dažais. Vientisa sistema, į kurią įeina mineralinis gruntas, mineraliniai klijai ir mineralinis armavimo mišinys, yra patikimesnė. O silikoniniai dažai elastingu apsauginiu sluoksniu padengia paviršių ir maksimaliai apsaugo nuo vandens, neleidžia jam patekti į gilesnius šiltinimo sistemos sluoksnius.

Dažyti patariama ir dėl tinkuotame paviršiuje atsirandančių mikroįtrūkimų. Jų susidarymo priežastis – greičiau džiūstantys tinko grūdeliai tekstūros formavimo metu. Žiemą į tokius neuždengtus mikroįtrūkimus patenka vandens, jis sušąla, atšyla ir ilgainiui nedažytas tinkas ima trupėti.

Akrilinis – pats pigiausias

Silikoninis tinkas dažniausiai būna spalvotas, todėl pasirinkus jį atkrenta dažymo darbų etapas. Į šį tinką vanduo geriasi menkai, purvas nusėda tik ant fasado paviršiaus ir nusiplauna lyjant lietui. Silikoninis tinkas brangesnis už mineralinį, tad dažniau naudojamas ten, kur reikia jo pranašumų, – nešvarioje aplinkoje, kai dėl pastato deformacijų tinko elastingumas turi būti didesnis. Nors silikoninis tinkas ir taip spalvotas (pigmentuotas), Vakarų šalyse jis dažniausiai dažomas papildomai. Taip pastato fasadui suteikiama dar geresnių eksploatacinių ir dekoratyvinių savybių.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis plačiau naudojamas akrilinis tinkas. Jis pigus, todėl populiarus, tačiau nerekomenduojamas, jei aplinkoje yra medžių, vandens telkinių. Neutrali akrilinio tinko pH terpė palanki mikroorganizmams veistis. Dėl šios priežasties į jo mišinius įmaišoma biocidų, bet jų poveikis laikui bėgant susilpnėja ir fasadai labai dažnai apsamanoja.

Akrilinis tinkas turi mažesnį garų laidumo koeficientą, todėl netinka mineralinės vatos šiltinimo sistemoms.

Parengė Tomas FEDERAVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"