Tolimi namai, paženklinti šeimos inicialais

Nijolė STORYK 2011-05-03 00:00
Nijolė STORYK 2011-05-03 00:00
Petro Malūko nuotrauka
Gar­saus me­ni­nin­ko Al­gir­do Žiū­rai­čio na­mai Mask­vos prie­mies­ty­je ir jo duk­ters Aud­ro­nės Žiū­rai­ty­tės būs­tas Vil­niu­je - to­li­mi ir ar­ti­mi, nes su­sie­ti ar­ti­mų žmo­nių jaus­mų ir pri­si­mi­ni­mų.

Maskva, kažkada rusų rašytojų pamėgtas Peredelkino priemiestis.

Ten esančios sodybos dvasia dabar kitokia - jau daugiau kaip dešimt metų nebėra Maskvos Didžiojo teatro dirigento A.Žiūraičio. Jis palaidotas netoliese esančiose Aksinjino kaimo kapinėse.

Vilnius, Žvėrynas. Dirigento dukters muzikologės A.Žiūraitytės namuose gyvas tėvo atminimas. Nedideliame bute ji išsaugojo kai kuriuos daiktus, susijusius su daugiau nei 40 metų Maskvoje gyvenusiu dirigentu - laiškus, nuotraukas, knygas, batutą, dovanotą pianiną.

Svečiuose - kaip namie

Namus Maskvos priemiestyje ir Vilniuje daug metų, kol buvo gyvas dirigentas A.Žiūraitis, skyrė didelis atstumas. Tačiau tuos namus ir juose gyvenančius žmones simboliškai siejo nuotolį atspindintys AŽ inicialai (rusišką ž pats A.Žiūraitis dar vadino storapilve, kai 1954 m. jo lietuviška pavardė atsidūrė Maskvos konservatorijos dirigavimo specialybės studentų sąraše - aut.)

Tėvo ir dukters bei jo jaunėlio sūnaus Aleksejaus ne tik pavardžių, bet ir vardų inicialai tie patys, lyg atspindintys jų artimus dvasinius ryšius, nors gana dažnai jiems teko bendrauti tik laiškais, telegramomis, kalbėtis telefonu.

Laiškus, tėvo rašytus jai ir savo tėvams iš įvairių pasaulio miestų, kur dirigavo garsus lietuvis, muzikologė sudėjo į knygą "Algis Žiūraitis. Laiškai, prisiminimai". Leidinys išleistas kartu su kompaktiniu albumu.

George'o Bizet operos "Karmen" įrašas išskirtinis - prie orkestro pulto stovėjo dirigentas A.Žiūraitis, o Segidijos ariją atliko jo žmona, Maskvos Didžiojo teatro primadona Jelena Obrazcova.

Po skyrybų su Aleksejaus motina, Maskvos Didžiojo teatro balerina Irina Kandat, lietuvis dirigentas beveik trylika metų gyveno vienas, atsiskyręs, kol susiejo savo gyvenimą su garsia rusų dainininke J.Obrazcova.

Dainininkės namai pamaskvės Novodarjene, suprantama, buvo kitokie nei Peredelkino. Aleksejus tuos prabangius namus vadino J.Obrazcovos namais, juose dirigento vaikai jautėsi kaip svečiai.

Tačiau čia antrame aukšte stovėjo dirigento A.Žiūraičio mėgstamas fotelis, šviestuvas su gaubtu, krūvos knygų, plokštelių. Jei staiga būtų dingusi visa ta gerovė, kuri buvo jo moters sukurta, dirigentui būtų pakakę tik šių daiktų. Visa kita jam buvo ne itin svarbu.

Seseriai muzikologei A.Žiūraitytei apie tėvo gyvenimą "naujomis sąlygomis" Aleksejus pasakojo, kad net ir būdamas susituokęs su Jelena Vasiljevna jis didesnę laiko dalį praleisdavo jos vasarnamyje Novodarjene. Ji išvykdavo į gastroles arba likdavo Maskvoje, o tėvas bėgdavo į vasarnamį. Brolis per pokalbį dar pridūrė: "Aišku, jis su malonumu naudojosi visa vasarnamyje esama gerove, jam patiko gyvenimo sąlygos, kurios Jelenos buvo sukurtos ir kuriamos toliau drauge su juo. Tačiau atrodė, kad to jis galėtų atsisakyti."

Veržėsi iš miesto triukšmo

Sūnus A.Žiūraitis baigė žurnalistikos mokslus, augina du berniukus. Jis, geriau pažinęs tėvo dirigento gyvenimo kasdienybę, papasakojo seseriai Audronei, kad tėvas visada buvo siaubingai nepraktiškas, nerangus, tiesiog kaip vaikas. Paprasčiausi buities dalykai, kokios nors smulkmenos, pavyzdžiui, sąskaitų apmokėjimas, jam tapdavo tiesiog katastrofa. A.Žiūraitis komfortiškai jautėsi tik būdamas vienas. Jis buvo toks atsidavęs sau, kad rasdavo harmoniją tik su savimi, knygomis ir muzika.

Daug ką atskleidė Aleksejaus mamos išpažintis. Sunku patikėti, kad menininkų skyrybų priežastis buvo A.Žiūraičio pamėgtas vasarnamis Peredelkine. Daugelis veržiasi iš miesto triukšmo, o I.Kandat, jauna moteris, nemėgo tos aplinkos. Tai buvo šeimos drama, nors nesantaikos priežasčių buvo daugiau, kad ir pavydas.

Audronei pati moteris pasakojo: "Aš visiškai negalėjau prisitaikyti prie Algio pamėgto Peredelkino, kur jis norėjo likti gamtos ir knygų apsuptyje. Aš visiškai nepriėmiau šitų namų - man ten buvo bloga, nejauku. Negalėjau savęs priversti ten būti, o jis negalėjo tų namų atsisakyti... Jis kankinosi, blaškėsi mažyčiame dviejų kambarių butelyje mieste, jam ten buvo ankšta."

Svarbu turėti "savą kambarį"

Muzikologei A.Žiūraitytei, kaip ir jos tėvui, namai yra rami vienatvės priebėga, kur jauku sugrįžti po darbo ar tolimų kelionių, iš paskaitų, konferencijų, susitikimų ir koncertų.

Audronė žaviai šypsosi ir sako: "Svarbu turėti "savą kambarį" (užuomina į Virginijos Woolf knygą - aut.). Namų sąvoka plati - tai ir vieta, ir žmonės, ir vertybės (kokie mano namai be kalbų, rašymo apie muziką?), ir "priklausomybė" nuo jų drauge, ir atskirai paėmus kiekvienam išryškėjant tokiame kontekste.

Nesugebu viso to sutalpinti į apibrėžtą erdvę, todėl turiu judėti, visada pasilikdama savo vienatvę kaip tikruosius ir būtinus namus, kaip "savo kambarį". Keliaujantiems žmonėms nereikalingi dideli namai. Ką juose daryčiau? Sušilus orams veržiuosi į tetos, savo mamos pusseserės, sodą, vasarą - į draugės butą Palangoje, kompozitorių namus Druskininkuose, lankausi pas artimus draugus Australijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Visame pasaulyje jaučiuosi kaip namie, nes mane priima kaip šeimos narę."

- Tai itin retas dalykas. Daugelis teigia priešingai - kad tik savo namuose gali atsipalaiduoti ir pailsėti?

- Mano draugų, artimųjų namai - ir mano namai. Ten esu savimi ir savas žmogus. Neturiu apsimetinėti, atrodyti geresnė, negu esu iš tikrųjų, į mane tiesiog niekas perdaug nekreipia dėmesio, jaučiuosi natūraliai. Mano brolio kruopščiai ir skoningai pagal XIX a. rusiškas tradicijas puoselėjami namai Maskvoje - ir mano namai, jie pilni dviejų berniukų klegesio. Ten esu visada laukiama. Toks pat, nors visai kitaip, savas tetos sodas Nemenčinės plente.

Lyg būtum medžių viršūnėse

Iš ketvirto namo aukšto, kur yra Audronės butas, matyti Vilniaus centras, tolumoje - bažnyčių kupolai. Kai pavasarį aplink namus sužaliuoja medžiai, į butą tiesiog plūsta gaivus gamtos aromatas, o šventadieniais - varpų gausmas.

Prieš kurį laiką muzikologė rekonstravo buto balkoną. Dabar pro didelius grindis siekiančius langus aplanko tikrai gana įspūdingas tarsi buvimo danguje, medžių viršūnėse - beržų, klevų, pušų, kaštonų, alksnių, obelų - bei tolumoje matomo miesto pojūtis. Prie lango pastatytas fotelis. Ši vieta patogi poilsiui, susikaupimui, apmąstymams.

"Vieno kambario bute įsikūriau taip, kaip norėjau. Iš savo namų nenorėčiau niekur keltis. Man čia jauku, gera ir net erdvu, - pasakojo dirigento duktė. - Daugiausia laiko praleidžiu prie kompiuterio ir knygų. Ypač malonu po tolimus horizontus už lango pasidairyti, akis danguje ir medžiuose paganyti.

Nenorėčiau gyventi toli nuo kultūros židinių ir darbo vietos, bet gamtos pojūtis man būtinas. Šia prasme Vilnius Žvėrynas yra idealus. Puikiai jaučiausi ir Klaipėdoje, septynerius metus dirbau mieste prie jūros, gyvenau Giruliuose. Vasaros mėnesiais, kaip jūreiviai pasakytų, "išeidavau" į jūrą, ir su kolegomis, neišlipdami į krantą, koncertuodavome laive."

Vaikystė be tėvo

- Kuo jums brangūs tėvų namai, nors juodu gyveno atskirus gyvenimus: tėvas - Maskvoje, mama - Vilniuje?

- Kaip sakoma, tėvų ir kaimynų nepasirinksi. Pirmuoju atveju man labai pasisekė. Mamos sukurti namai Vilniuje lėmė prieraišumą prie jų. Nors nuo pat jaunystės gyvenu gana judriai ir aktyviai, vis dėlto labai svarbu turėti nuolatinę vietą, į kurią galėtum bet kada sugrįžti. Tokius savo namus turiu. Tai man didelė vertybė.

Namai - ne bedvasės sienos, bet ir juose esantys žmonės. Tėvas juose (nesvarbu, kad Maskvoje) taip pat buvo, ir ne bet koks, o išskirtinis - fiziškai ir dvasiškai gražus žmogus.

- Kokie buvo jūsų vaikystės namai?

- Mano mamos Valerijos Žiūraitienės nebėra jau devinti metai. Vaikystės namai man visada asocijuojasi su saugumu. Kadangi mama viena mane augino, ji vienturtę savo dukrą visą gyvenimą saugojo lyg brangakmenį, kad ko nors man bloga nenutiktų. Mano savisaugos instinktas išliko toks stiprus, kad gyvenime dažniausiai atlikdavau tik stebėtojos vaidmenį.

Močiutės senovinį laikrodį išsaugojau kaip brangų atminimą - pastačiau ant tėvo pianino.

Mama ketino tapti dainininke, kartu su tėvu studijavo tuometinėje konservatorijoje. Tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms muzikos atsisakė. Trumpam buvo ištekėjusi antrą kartą, bet ir tada aš buvau svarbiausia.

Vaikystėje savo tėvo beveik neprisimenu, tik nuostabias dovanas iš tolimų kraštų. Mamos dėka su tėvu nuolat bendrauti pradėjau nuo paauglystės. Per moksleivių žiemos atostogas važiuodavau pas jį į Maskvą - atsivėrė muziejai, teatrai, koncertų salės. Dažnai pietaudavome kavinėje, kai būdavome mieste. Tada sužinojau, kad tėvas buvo vegetaras, praktikavo jogą.

Be vegetarizmo ir jogos, daugiausia kalbėjome apie muziką, vaikščiojome po Peredelkino apylinkes, aplankydavome Boriso Pasternako kapą, žiemą - slidinėjome.

1979 metais tėvas išvyko į gastroles Paryžiuje - pirmą kartą su juo išvykau ir aš. Tokių mano kelionių Didžiojo teatro gastrolių metu buvo ir daugiau - į JAV, Peterburgą, brolį tėvas pasiėmė į Vokietiją.

Pianinas - dalis gyvenimo

- Jūsų butas nedidelis, tačiau atsirado vietos tėvo dovanotam pianinui. Kokių prisiminimų iškyla, kai skambinate šiuo instrumentu?

- Tėvas man padovanojo pianiną, kai buvau bebaigianti M.K.Čiurlionio mokyklą. Beje, tokią tėvo dovaną turi ir brolis. Šis instrumentas - dalis mano gyvenimo, nors dabar prie jo prisėdu labai retai, dažniausiai per šv. Kalėdas ir kai mokau groti šiuo instrumentu sūnėnus. Vis ketinu pradėti dažniau muzikuoti.

- Kaip jautėtės būdama garsaus dirigento dukterimi? Ar tie patys AŽ inicialai jūsų nevaržė kaip kūrybingos asmenybės?

- Vaikai paveldi savo garsių tėvų pavardes, tai natūralu. Kitas klausimas - ar tam vaikui patinka būti "išskirtiniam" vien dėl to, kad jo tėvai yra žinomi. Visada didžiavausi savo tėvu, talentingu dirigentu, bet niekada nesipuikavau, kad esu jo duktė.

Priešingai - tėvo pavardė mane įpareigojo būti tokiai kaip jis. Stengiuosi oriai ir atsakingai atlikti man skirtą "misiją". Iš savo tėvų paveldėjau polinkį į muziką ir darbštumą (iš dalies, įdiegtą nuo mažens).

Laimės pojūtis labai stiprus - dirbu mėgstamą darbą, susijusį su muzika. Paauglystėje mačiau tėvo diriguojamus baleto spektaklius. Tai, matyt, lėmė mano prieraišumą prie baleto, kaip ir dauguma mergaičių svajojau būti balerina.

Neteko tėvo, susigrąžino brolį

A.Žiūraitytė užsiminė, kad kai lankydavosi Maskvoje pas tėvą, tuomet dar su mažu, močiutės globojamu broliuku, beveik nebendraudavo. Tačiau tėvo netektis Audronę itin suartino su broliu Aleksejumi, kuris su antrąja šeima gyvena Maskvoje. "Mūsų draugystė tarsi kompensuoja tėvo ir artimų žmonių netektį. Stengiamės neprarasti ryšio, kaip įmanoma jį palaikyti, dalytis džiaugsmais ir rūpesčiais, kurių vis daugėja", - pasakojo muzikologė. Audronė kai kuriuose reiškiniuose įžvelgė likimo, o gal aukštesniosios dvasios jėgos ženklų.

"Gal nesame tokie blogi, kad kartais gauname tokių dovanų iš aukščiau kaip bendravimą su artimu žmogumi, nors kartais būna ne visai džiaugsmingų akimirkų. Tai labai svarbu. Esame per silpni, kad gyventume be Dievo ir tikėjimo. Su Anapilin išėjusiaisiais taip galime susisiekti. Pastangos įtikėti labai svarbios, su amžiumi darosi vis stipresnės, nes tik tikinčiojo gyvenimas yra prasmingas. Juk viską gali nušluoti koks nors atominis sprogimas", - susimąstė Audronė.

Atsitiktinumų tikriausiai nebūna, kartais veiksmas vyksta ne taip, kaip norėtume. 1997 metais balandžio 30 dieną dirigentas A.Žiūraitis paskutinį kartą stovėjo priešais Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą ir lenkėsi Vilniaus publikai. Būtent tų gastrolių Lietuvoje metu jam buvo diagnozuota sunki liga. Dirigentui buvo likę pusantrų metų. Taip jis atsisveikino su Tėvyne.

Paskutinę minutę prieš išvykdamas į Maskvą ant pirmosios knygelės apie A.Žiūraitį (išleista 1966 m., sudarė jo duktė muzikologė) brūkštelėjo tokį autografą: "Mano mylimai Dukrai ir draugui su padėka už viską, o svarbiausiai - už didelę kantrybę savo kaprizingam tėvui, su palinkėjimais viso gero, sveikatos ir laimės."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
VpvXtGot  82.212.74.110 2013-03-26 16:03:06
AFAIC that's the best ansewr so far!
2 0  Netinkamas komentaras
Bizet  195.182.69.58 2013-07-27 20:45:46
atsiprašau - G. Bizet (ne Bizer)
3 0  Netinkamas komentaras
Gerb. Žurnalistei  195.182.69.58 2013-07-27 20:45:33
Bizer operoje "Karmen" nėra tokios Segidijos arijos. Tiesiog pagrindinė herojė Karmen (mecosopranas) dainuoja Segidilją (ispaniška daina)
3 0  Netinkamas komentaras
Vitalija Maciejak  165.187.10.16 2013-03-26 16:03:06
Labai idomu buvo susipazinti su muzikologes gyvenimo prisiminimais ir poziuriu i gyvenima.
2 0  Netinkamas komentaras
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami