TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Topinambai žydi gėlėmis, dera – bulvėmis

2015 09 11 6:00
Vasaros pabaigoje tampa gėlėmis, primenančiomis saulėgrąžas. LŽ archyvo nuotrauka

Daug kas Lietuvoje topinambus laiko invaziniais, parazitiniais augalais, bet tai tik nedidelė dalis tiesos. Keli ūkininkai juos augina, parduoda ir net naudojasi šiam verslui skiriamomis Kaimo rėmimo programos lėšomis.

„Topinambais susidomėjau 2009 metais. Iš šilutiškio Pauliaus Gumbelevičiaus, kurį vadinu topinambų patriarchu Lietuvoje, nusipirkau sėklų ir pasodinau viename hektare. Dabar jie išsikeroję jau 6 ha plote“, – trumpą specializuoto ūkio istoriją LŽ papasakojo Geidukonių (Varėnos r.) ūkininkas Petras Tiknevičius.

Žemdirbiai keiksnoja sausrą, naikinusią šiųmetį daržovių derlių, tačiau P. Tiknevičius dėl to ramus. „Topinambų žalioji dalis didžiulė, daug drėgmės išgarina, bet ši kultūra prisitaikiusi, geriausiai auga šiltuose kraštuose. Tiesa, šią vasarą augalai užaugo žemesni, nors paprastai jų aukštis siekia 2–3 metrus. Dabar topinambams labai palankus metas derėti, nes drėgmės jau užtenka, o būtent rudenį, iki lapkričio pabaigos, sparčiai auga jų šakniagumbiai“, – aiškino ūkininkas.

Rugpjūtį ir rugsėjį topinambai žydi į saulėgrąžas panašiais žiedais, o rudenį ir pavasarį juos galima kasti kaip daržoves.

Petras Tiknevičius: „Žmonės visaip stengiasi išnaikinti topinambus iš daržų ir sodų, o be reikalo. Reikia valgyti. Tai tikrai skanu ir sveika.“Asmeninio albumo nuotraukos

Gajūs kaip krienai

Lietuvoje topinambai dauginasi šaknimis, bet šiltuosiuose kraštuose spėja subrandinti sėklas. "Sėjomainos topinambams reikia, nes jau matyti, kad derlius mažėja. Kitąmet bandysiu lauką užsėti grūdinių kultūrų mišiniu. Manau, tai reikėtų daryti maždaug kas penkerius metus, - svarstė varėniškis. - Žalioji topinambų dalis pūdama virsta trąša, todėl žemė nualinama mažiau.“

Ūkininkas neabejoja, kad keisti kultūrą nebus paprasta. Mat topinambai - tarsi krienai. Jų šaknys įsiskverbia giliai į žemę ir nuimant derlių gumbai išraunami, o mažosios šaknys lieka ir augina naujus daigus. „Topinambus auginti labai lengva, nereikia dažnos sėjomainos, bet išnaikinti sunku. Esu girdėjęs, kad žmonės net po keletą metų sunkiai kovoja su įveistais topinambais ir dažniausiai pralaimi tą kovą. Lengviausia tai būtų daryti „išsikvietus“ šernus - tie išknistų šakneles, bet išplitus afrikiniam kiaulių marui šis būdas netinka“, – kalbėjo ūkininkas.

Mažai supirkėjų

Pasak P. Tiknevičiaus, teoriškai iš hektaro galima prikasti apie 40 tonų gumbų, tačiau Dzūkijos žemė nederlinga, todėl čia prikasama vos apie 10 tonų iš hektaro.

Parduoti derlių Lietuvoje, anot ūkininko, sudėtinga, nes nėra didesnės topinambus perdirbančios įmonės. Anksčiau medžiotojai pirkdavo gumbus šernams vilioti. Gyventojai juos vartoja nuo diabeto, kraujagyslių ligų, taip pat kai nori sulieknėti. Sumaltų topinambų traškučių miltelius perka sveikos gyvensenos propaguotojai.

„Topinambų gumbai ir iš jų pagaminti traškučiai laisvina vidurius, valo žarnyną, todėl vaišinant jais svečią būtų mandagu perspėti“, – nesavanaudiškai patarė pašnekovas.

Traškučius gamina Babtų daržininkystės institutas. Švariai nuplauti ir supjaustyti topinambų gumbai džiovinami karštu oru.

Pasak P. Tiknevičiaus, anksčiau ir Švenčionėlių vaistažolių gamykla gamindavo iš topinambų traškučius. Dabar „Biržų duona“ perka jų miltus ir deda į becukrių ragaišių tešlą.

Atgraso valgymo įpročiai

„Žmonės, nepratę nuo vaikystės prie topinambų, jų ir nevalgo. Tačiau tai iš tiesų visavertės daržovės. Įpratusiesiems valgyti nuluptas bulves ir nuskustas morkas topinambų gumbai atrodo neestetiški ir sunkiai nuskutami. Iš tikrųjų jų žievė yra penkeriopai plonesnė už bulvių. Todėl gumbus užtenka nuplauti po tekančiu vandeniu ir galima valgyti neskustus žalius arba termiškai apdorotos – virtus, keptus ar troškintus“, - pasakojo P. Tiknevičius.

Kita vertus, anot pašnekovo, dėl to, kad topinambų žievė plona, šakniagumbių neverta ilgai laikyti sausose šiltose patalpose, antraip greitai suvys ir suminkštės. Geriausia juos saugoti vėsioje drėgnoje patalpoje - taip galima išlaikyti visą žiemą.

Pasak ūkininko, ši kultūra auginama Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, tačiau valgymo įpročiai visoje Europoje panašūs, tad topinambai nėra populiarūs, nors didesniuose prekybos centruose jų galima rasti. P. Tiknevičiaus žiniomis, Lietuvoje tik keli ūkininkai augina topinambus.

Norint imtis šios kultūros auginimo verslo, reikia pasirūpinti vėsinamais sandėliais ir žemės ūkio technika. Tinka ir bulvių sodinimo bei kasimo mašinos, bet įprastus bulvių kombainus topinambų šakniagumbiai gali užkimšti, nes jie auga glaudesniais kelmais, aplipę aplink kotą, o ne pasklidę kaip bulvių kerai.

Faktai

Topinambai (bulvinės saulėgrąžos, žieminės bulvės, Jeruzalės artišokai) – iš Šiaurės Amerikos kilęs artišokų ir saulėgrąžų hibridas. Į Europą pateko XVII amžiaus pirmoje pusėje. Greitai paplito Prancūzijoje ir Italijoje, tačiau XVIII amžiuje, išpopuliarėjus bulvėms, susidomėjimas topinambais sumažėjo. Pastaraisiais metais dėl daugelio vertingų savybių jais vėl pradedama domėtis.

Topinambai nuo kitų šakniavaisių skiriasi specifine sudėtimi: turi daug inulino ir fruktooligosacharidų (dauguma šakniavaisių – krakmolo). Gumbuose gausu kalio ir kitų biologiškai aktyvių komponentų: skaidulinių medžiagų, mineralinių druskų, B ir C grupės vitaminų, pektinų, amino rūgščių.

Topinambai nekaupia nitratų, sunkiųjų metalų ir radioaktyviųjų elementų.

Tinka valgyti žalius, gaminti salotas, kepti ir troškinti.

Parengta pagal dr. Antano SVIRSKIO publikaciją

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"