TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Tušti namai - prabangos vizija

2011 06 28 0:00
Asmeninio albumo nuotrauka

Architektai neabejoja: toks pat jaukus ir patogus namelis gali būti suręstas iš šiaudų žaginio, kokį pasakoje pasistatė šaunuolis paršelis Nif Nifas, arba debesų formos burbulas, pakilęs į dangų lyg balionas.

Klaipėdietis architektas Vladas Balsys užsimojo daug paprasčiau ir pačiu laiku: pasiūlė - pamėginkime gyventi be daiktų, netarnaukime jiems, nepaverskime namų antikvariniu muziejumi ar biblioteka.

Energetiniai sertifikatai

Per EKOcentro organizuotą architektūrinių idėjų konkursą "Ekonamas optimistui", kuriame dalyvavo kone šimtas architektų, klaipėdiečio V.Balsio idėją - tušti namai - tarptautinė komisija įvertino geriausiai. Toks pat patrauklus ir Nif Nifo ekologiškas namelis iš žaginio. Projekto autoriams Laurynai Remeikytei ir Povilui Daugiui skirta antroji vieta.

Namas, pakibęs ore kaip pripučiamas oro balionas, - lyg iš fantazijos pasaulio. Laimio Valančiūno, Konrado Žakausko ir Vaido Bieliūno žvilgsnis į dangų - su ekologiniu užtaisu. Kai kam šių architektų sumanymas pažaboti karvių išmetamas metano dujas ir panaudoti jas kaip kurą ore pakibusiame name-debesyje galbūt sukeltų šypseną, tačiau, pasak autorių, jų kūrybinis pašmaikštavimas - gana arti realybės.

EKOcentro projektų vadovė Rasa Buslavičienė mano, kad net pati beprotiškiausia idėja turi praktinį užtaisą. "Toks yra šių metų renginio, kuris subrendo po pernykščio konkurso "Namas optimistui", tikslas - šiais laikais praktiškas namas pats patraukliausias", - tikino projektų vadovė.

Būtina savęs paklausti, ar mano būstas ekologiškas, ar pasitelkiama naujovių? Mat nuo 2018 metų visuomeninės paskirties pastatai, o nuo 2020-ųjų - visi nauji namai turės būti beveik nulinės energetinės klasės.

Ką tai reiškia? Jei naujas namas pastatytas neatsižvelgiant į būsimus ekologiškų būstų reikalavimus, savininkui gali būti sunkiau jį parduoti ar išnuomoti. Mat kiekvienam reikės gauti energetinį sertifikatą. Tačiau apie tai, kokie namai turės būti ateityje, mažai kas žino.

Konkurse "Ekonamas" neatsitiktinai atsirado šešios papildomos nominacijos.

Už praktiškumą - projektas 140DNO (VšĮ "Klasterionavigatorius").

Už mobilumą - sulankstomo namo idėja (projekto "Orginamas" autoriai Kęstutis Kontautas, Igoris Stankevičius ir Vytenis Raugala).

Už tvarumą - projekto "Ekonamas optimistui" grupė "In Da House" kūrybiškai pažvelgė į apleistus metalinius garažus ir pasiūlė juos rekonstruoti į gyvenamuosius būstus.

Už kūrybiškumą - projekto "Pats sau namas" autorius Ignas Uogintas.

Už šilumą - projekto "Ekonamas optimistui" autorius Andrius Ropolas pasiūlė rekonstruoti autobusų stoteles, kad taip būtų galima padėti socialiai remtiniems žmonėms.

Publikos prizas - UAB "a01 architektai" už projektą "Kupeta".

Domina nematomumo idėja

Architektas V.Balsys įsitikinęs, kad architektūriniai idėjiniai konkursai nėra žaidimas. Šalyse, kuriose architektūra suvokiama kaip natūrali ir svarbi žmonių gyvenimo dalis, o ne vien kaip paprasčiausias "naudingas" pastatų plotas, architektūrinių idėjų konkursai labai populiarūs ir formuoja ateities gyvenimo kryptis. Pavyzdžiui, Japonijoje vykusiame viename tarptautiniame architektūrinių idėjų konkurse "Shinkenchiku Residential Design Competition 2010" dalyvavo 779 japonai ir 180 kitų valstybių atstovų.

Klaipėdietį V.Balsį architektūroje domina nematomumas. Tuščio namo idėja - labai paprasta ir tuo pat metu žmonėms atrodo kažin kodėl radikali. Ilgą laiką projektuodamas įvairių užsakovų namus jis atkreipė dėmesį, kad po kurio laiko daugelio daiktų gyventojams tiesiog nebereikia. Ar architektas projektuoja patalpas, skirtas daiktams ir žmonėms? Ar kada nors susimąstėme, kiek vietos namuose užima daiktai ir kiek jos lieka mums?

Nepaverskime namų bibliotekomis

- Norėtųsi jums paprieštarauti - tuščiame būste nėra gyvenimo. Ir apskritai, ką tokiame name galima veikti?

- Pabandykite atsikratyti savo daiktų namuose (juokiasi). Negalite? Jie tikrai nereikalingi. Mat daiktuose užkoduotos neišsenkančios kaupimo idėjos. Daiktai dažniausiai yra sukurti ne vien kokiam nors veiksmui atlikti, bet ir tam, kad juos būtinai reikėtų naudoti ir turėti. Jie nuolat formuoja aplink save naujus daiktus. Tai tarsi programa, kuri nepastebimai plečiasi aplink mus ir nuolat atsinaujina.

Be to, daiktuose užprogramuota ciklinio vartojimo idėja. Nors jie tarsi sukurti tam, kad žmonės turėtų daugiau laisvo laiko, iš tikrųjų yra priešingai - mes dar daugiau laiko skiriame daiktams ir užmirštame save. Taigi tuščiame name siūlyčiau tiesiog natūraliai ilsėtis, mąstyti ir apsieiti be daiktų.

- Koks žmogaus gyvenimas tuščiame name - be daiktų, be knygų, be televizoriaus ir muzikos centro?.. Tai primena kalėjimą.

- Manau, visi pastebėjome, kaip pasikeitė ir toliau greitėja mūsų gyvenimo tempas. Net sunku įsivaizduoti, kokia bus jo dinamika dar po kelių dešimtmečių. Todėl esu tikras, kad žmonėms atsiras natūralus noras leisti laiką tuščiose architektūrinėse erdvėse. Galbūt tai bus laisvalaikio ir pramogų klubai, kuriuose nieko nevyks, o gal žmonės tiesiog po darbo skubės ilsėsis į tuščius namus. Nereikėtų gyvenamųjų patalpų paversti bibliotekomis ar įvairių daiktų sandėliais.

- Ar tuščias būstas jums asocijuojasi su vienatve ir atsiskyrėlio gyvenimu?

- Tuščių namų gyventojas, manau, galėtų būti tik labai turtingas žmogus. Nes tokie namai man vis dėlto asocijuojasi su Platono filosofine Olos alegorija. Jis teigė, jog daiktai tėra idėjų šešėliai. Idėjos nepriklausomos nuo daiktų. Jie - tik laikina materija, o idėjos išlieka nepakitusios. Trumpiau tariant, daiktai tėra materiali idėjų iliuzija, paprasčiausia regimybė, efemerija. Todėl dar sykį pasikartosiu: gyventi tuščiuose namuose yra ypatinga prabanga.

Dar truputį luktelėkime

"Tušti namai" - tai architektūra be daiktų. Erdvė, kurioje galima išgirsti tylą ir įkvėpti ramybės. Tuštumos idėja čia projektuojama kaip natūrali kūrybos pradžia be pagalbinių daiktų. Tai erdvė, kurioje nebūties idėjos įgauna naują prasmę ir laiką. Svarbiausiu objektu tuščiuose namuose tampa pats žmogus - architektūra čia yra tarsi tik pagalbinis dalykas.

Projektuojamo vieno aukšto pastato planinė struktūra formuojama iš trijų aiškiai atskirtų funkcinių dalių: pagalbinės, jungiamosios ir gyvenamosios. Pirmąją, pagalbinę, namo dalį sudaro: drabužinė, koridorius, vonia, tualetas, virtuvė ir valgomasis. Šios patalpos skirtos svarbiausiems žmogaus poreikiams (mitybos, higienos, buities) tenkinti. Antra pastato dalis - tambūras ir vidinis kiemas su nedideliu sodu po atviru dangumi - atlieka paruošiamąją funkciją pereiti iš pagalbinių patalpų į gyvenamąją erdvę. Trečia, svarbiausia, namo dalis - gyvenamoji erdvė. Ją sudaro erdvus kvadratinės formos poilsio kambarys. Projektuojama patalpa - be daiktų, todėl čia žmogus gali būti laisvas nuo vartojimo ir kaupimo idėjų.

- Dabar madinga sakyti: naujas būstas yra ekologiškas ir ekonomiškas. Ar tuščias namas atitinka šiuos kriterijus?

- Taip. Tušti namai skatina nevartoti, o tai, manau, svarbiausias kriterijus. Kam statyti ekologišką namą, jei nesikeičia žmogaus gyvenimo būdas?

- Bandau įsivaizduoti, kad gyvenu name, kuris primena meditacijų kambarį... Jame nieko nėra - tik tuščios sienos. Ko tokiame name vis dėlto esama?

- Tuščiame name gausu šviesos, oro, šilumos, garsų ir mūsų asmeninių minčių. Tai turbūt pati natūraliausia architektūrinė erdvė. Čia nėra tik daiktų.

- Ar norėtumėte gyventi tuščiuose namuose?

- Norėčiau. Tai namai, kuriuose galima tiesiog ilsėtis nesinaudojant jokiais daiktais. Manau, ateityje tikrai jų atsiras, tad dar truputį luktelėkime.

Pasaka apie tris paršelius

Architektai L.Remeikytė ir P.Daugis jaunatviškai juokavo, jog patys laimingiausi buvo vaikiškos pasakos apie tris paršelius du pirmieji herojai - broliai Nif Nifas ir Nuf Nufas. Na ir kas, kad juodu pasistatė namą, kuriame švilpė vėjai, ir kad ta istorija baigėsi ne kaip. Tačiau kokie jie buvo optimistai!

"Pabūkime ir mes tokie. Šienas, šiaudai - ekologiškiausia natūrali medžiaga. Be to, ekonomiška. Turėti šiaudinį namą gana nebrangu. Žaginys, užklotas šienu, užima nedaug vietos. Šis statinys - laužytos konfigūracijos, jo pagrindas - trikampio forma. Tokiame name smagu gyventi", - neabejojo L.Remeikytė.

Architektė šiemet baigė bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Projekto "Nifnifo ekonamas" autorė kol kas neketina statytis namo, panašaus į pasakos herojų būstą, tačiau šia vizija ji patikėjo. Galbūt ateityje kas nors susidomės tokiu statiniu. Šią vasarą Lauryna išvyksta į Šveicariją. Pas žinomą tos šalies architektą ji semsis žinių architektūros srityje. Savo idėjas jauna autorė bandys tobulinti ir ateityje paversti realybe.

Pravertė chemijos žinios

Projekto "Debesis" architektas L.Valančiūnas su kolegomis K.Žakausku ir V.Bieliūnu netradiciškai pažvelgė į gana konkretų dalyką - pievoje besiganančią karvutę. Naminio galvijo paskirtį panaudojo kitam tikslui. Pasirodo, karvutė duoda ne tik pieno. Jos išmetamos metano dujos gali būti naudojamos ore skraidančiam balionui-būstui šildyti.

"Sakysite, architektai visai pametė galvas ir nebežino, ką daro. Bet juk galime šiek tiek šmaikščiau pažvelgti į tai, kas mus supa", - kalbėjo L.Valančiūnas.

Architektai gana rimtai domėjosi metano dujomis ir štai ką sužinojo: metanas sukuria 25 kartus didesnį šiltnamio efektą nei anglies dvideginis. Išsivysčiusios pramonės šalyse jis sudaro apie 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. JAV maisto pramonės organizacija teigia, kad iki 2030 metų gyvulinės kilmės metano žemėje padaugės 60 procentų. Šios dujos nenuodingos, bet ypač degios. Vykstant degimo procesui, maišant su deguonimi, išsiskiria anglies dvideginio molekulė ir dvi vandens molekulės.

Architektai viską apskaičiavo ir padarė išvadą: 550 kg sverianti karvė per dieną gali paleisti nuo 800 iki 1000 litrų metano, o per metus jo gali pagaminti 365 kub. metrus. Degant metanui būstas-balionas užpildomas karštu oru, o šis suteikia keliamąją galią. Vandens garai susikaupia ant baliono sienelių ir patenka į kolektorius. Iš jų vanduo išpurškiamas į aplinką arba naudojamas gyventojų reikmėms.

Į ore kabančio baliono talpyklą metanas atkeliauja... žarnomis. Vizualiai vaizdas - lyg iš fantastikos pasaulio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"