Tušti namai - prabangos vizija

Nijolė STORYK 2011-06-28 00:00
Nijolė STORYK 2011-06-28 00:00
Asmeninio albumo nuotrauka
Ar­chi­tek­tai ne­abe­jo­ja: toks pat jau­kus ir pa­to­gus na­me­lis ga­li bū­ti su­ręs­tas iš šiau­dų ža­gi­nio, ko­kį pa­sa­ko­je pa­sis­ta­tė šau­nuo­lis par­še­lis Nif Ni­fas, ar­ba de­be­sų for­mos bur­bu­las, pa­ki­lęs į dan­gų lyg ba­lio­nas.

Klaipėdietis architektas Vladas Balsys užsimojo daug paprasčiau ir pačiu laiku: pasiūlė - pamėginkime gyventi be daiktų, netarnaukime jiems, nepaverskime namų antikvariniu muziejumi ar biblioteka.

Energetiniai sertifikatai

Per EKOcentro organizuotą architektūrinių idėjų konkursą "Ekonamas optimistui", kuriame dalyvavo kone šimtas architektų, klaipėdiečio V.Balsio idėją - tušti namai - tarptautinė komisija įvertino geriausiai. Toks pat patrauklus ir Nif Nifo ekologiškas namelis iš žaginio. Projekto autoriams Laurynai Remeikytei ir Povilui Daugiui skirta antroji vieta.

Namas, pakibęs ore kaip pripučiamas oro balionas, - lyg iš fantazijos pasaulio. Laimio Valančiūno, Konrado Žakausko ir Vaido Bieliūno žvilgsnis į dangų - su ekologiniu užtaisu. Kai kam šių architektų sumanymas pažaboti karvių išmetamas metano dujas ir panaudoti jas kaip kurą ore pakibusiame name-debesyje galbūt sukeltų šypseną, tačiau, pasak autorių, jų kūrybinis pašmaikštavimas - gana arti realybės.

EKOcentro projektų vadovė Rasa Buslavičienė mano, kad net pati beprotiškiausia idėja turi praktinį užtaisą. "Toks yra šių metų renginio, kuris subrendo po pernykščio konkurso "Namas optimistui", tikslas - šiais laikais praktiškas namas pats patraukliausias", - tikino projektų vadovė.

Būtina savęs paklausti, ar mano būstas ekologiškas, ar pasitelkiama naujovių? Mat nuo 2018 metų visuomeninės paskirties pastatai, o nuo 2020-ųjų - visi nauji namai turės būti beveik nulinės energetinės klasės.

Ką tai reiškia? Jei naujas namas pastatytas neatsižvelgiant į būsimus ekologiškų būstų reikalavimus, savininkui gali būti sunkiau jį parduoti ar išnuomoti. Mat kiekvienam reikės gauti energetinį sertifikatą. Tačiau apie tai, kokie namai turės būti ateityje, mažai kas žino.

Konkurse "Ekonamas" neatsitiktinai atsirado šešios papildomos nominacijos.

Už praktiškumą - projektas 140DNO (VšĮ "Klasterionavigatorius").

Už mobilumą - sulankstomo namo idėja (projekto "Orginamas" autoriai Kęstutis Kontautas, Igoris Stankevičius ir Vytenis Raugala).

Už tvarumą - projekto "Ekonamas optimistui" grupė "In Da House" kūrybiškai pažvelgė į apleistus metalinius garažus ir pasiūlė juos rekonstruoti į gyvenamuosius būstus.

Už kūrybiškumą - projekto "Pats sau namas" autorius Ignas Uogintas.

Už šilumą - projekto "Ekonamas optimistui" autorius Andrius Ropolas pasiūlė rekonstruoti autobusų stoteles, kad taip būtų galima padėti socialiai remtiniems žmonėms.

Publikos prizas - UAB "a01 architektai" už projektą "Kupeta".

Domina nematomumo idėja

Architektas V.Balsys įsitikinęs, kad architektūriniai idėjiniai konkursai nėra žaidimas. Šalyse, kuriose architektūra suvokiama kaip natūrali ir svarbi žmonių gyvenimo dalis, o ne vien kaip paprasčiausias "naudingas" pastatų plotas, architektūrinių idėjų konkursai labai populiarūs ir formuoja ateities gyvenimo kryptis. Pavyzdžiui, Japonijoje vykusiame viename tarptautiniame architektūrinių idėjų konkurse "Shinkenchiku Residential Design Competition 2010" dalyvavo 779 japonai ir 180 kitų valstybių atstovų.

Klaipėdietį V.Balsį architektūroje domina nematomumas. Tuščio namo idėja - labai paprasta ir tuo pat metu žmonėms atrodo kažin kodėl radikali. Ilgą laiką projektuodamas įvairių užsakovų namus jis atkreipė dėmesį, kad po kurio laiko daugelio daiktų gyventojams tiesiog nebereikia. Ar architektas projektuoja patalpas, skirtas daiktams ir žmonėms? Ar kada nors susimąstėme, kiek vietos namuose užima daiktai ir kiek jos lieka mums?

Nepaverskime namų bibliotekomis

- Norėtųsi jums paprieštarauti - tuščiame būste nėra gyvenimo. Ir apskritai, ką tokiame name galima veikti?

- Pabandykite atsikratyti savo daiktų namuose (juokiasi). Negalite? Jie tikrai nereikalingi. Mat daiktuose užkoduotos neišsenkančios kaupimo idėjos. Daiktai dažniausiai yra sukurti ne vien kokiam nors veiksmui atlikti, bet ir tam, kad juos būtinai reikėtų naudoti ir turėti. Jie nuolat formuoja aplink save naujus daiktus. Tai tarsi programa, kuri nepastebimai plečiasi aplink mus ir nuolat atsinaujina.

Be to, daiktuose užprogramuota ciklinio vartojimo idėja. Nors jie tarsi sukurti tam, kad žmonės turėtų daugiau laisvo laiko, iš tikrųjų yra priešingai - mes dar daugiau laiko skiriame daiktams ir užmirštame save. Taigi tuščiame name siūlyčiau tiesiog natūraliai ilsėtis, mąstyti ir apsieiti be daiktų.

- Koks žmogaus gyvenimas tuščiame name - be daiktų, be knygų, be televizoriaus ir muzikos centro?.. Tai primena kalėjimą.

- Manau, visi pastebėjome, kaip pasikeitė ir toliau greitėja mūsų gyvenimo tempas. Net sunku įsivaizduoti, kokia bus jo dinamika dar po kelių dešimtmečių. Todėl esu tikras, kad žmonėms atsiras natūralus noras leisti laiką tuščiose architektūrinėse erdvėse. Galbūt tai bus laisvalaikio ir pramogų klubai, kuriuose nieko nevyks, o gal žmonės tiesiog po darbo skubės ilsėsis į tuščius namus. Nereikėtų gyvenamųjų patalpų paversti bibliotekomis ar įvairių daiktų sandėliais.

- Ar tuščias būstas jums asocijuojasi su vienatve ir atsiskyrėlio gyvenimu?

- Tuščių namų gyventojas, manau, galėtų būti tik labai turtingas žmogus. Nes tokie namai man vis dėlto asocijuojasi su Platono filosofine Olos alegorija. Jis teigė, jog daiktai tėra idėjų šešėliai. Idėjos nepriklausomos nuo daiktų. Jie - tik laikina materija, o idėjos išlieka nepakitusios. Trumpiau tariant, daiktai tėra materiali idėjų iliuzija, paprasčiausia regimybė, efemerija. Todėl dar sykį pasikartosiu: gyventi tuščiuose namuose yra ypatinga prabanga.

Dar truputį luktelėkime

"Tušti namai" - tai architektūra be daiktų. Erdvė, kurioje galima išgirsti tylą ir įkvėpti ramybės. Tuštumos idėja čia projektuojama kaip natūrali kūrybos pradžia be pagalbinių daiktų. Tai erdvė, kurioje nebūties idėjos įgauna naują prasmę ir laiką. Svarbiausiu objektu tuščiuose namuose tampa pats žmogus - architektūra čia yra tarsi tik pagalbinis dalykas.

Projektuojamo vieno aukšto pastato planinė struktūra formuojama iš trijų aiškiai atskirtų funkcinių dalių: pagalbinės, jungiamosios ir gyvenamosios. Pirmąją, pagalbinę, namo dalį sudaro: drabužinė, koridorius, vonia, tualetas, virtuvė ir valgomasis. Šios patalpos skirtos svarbiausiems žmogaus poreikiams (mitybos, higienos, buities) tenkinti. Antra pastato dalis - tambūras ir vidinis kiemas su nedideliu sodu po atviru dangumi - atlieka paruošiamąją funkciją pereiti iš pagalbinių patalpų į gyvenamąją erdvę. Trečia, svarbiausia, namo dalis - gyvenamoji erdvė. Ją sudaro erdvus kvadratinės formos poilsio kambarys. Projektuojama patalpa - be daiktų, todėl čia žmogus gali būti laisvas nuo vartojimo ir kaupimo idėjų.

- Dabar madinga sakyti: naujas būstas yra ekologiškas ir ekonomiškas. Ar tuščias namas atitinka šiuos kriterijus?

- Taip. Tušti namai skatina nevartoti, o tai, manau, svarbiausias kriterijus. Kam statyti ekologišką namą, jei nesikeičia žmogaus gyvenimo būdas?

- Bandau įsivaizduoti, kad gyvenu name, kuris primena meditacijų kambarį... Jame nieko nėra - tik tuščios sienos. Ko tokiame name vis dėlto esama?

- Tuščiame name gausu šviesos, oro, šilumos, garsų ir mūsų asmeninių minčių. Tai turbūt pati natūraliausia architektūrinė erdvė. Čia nėra tik daiktų.

- Ar norėtumėte gyventi tuščiuose namuose?

- Norėčiau. Tai namai, kuriuose galima tiesiog ilsėtis nesinaudojant jokiais daiktais. Manau, ateityje tikrai jų atsiras, tad dar truputį luktelėkime.

Pasaka apie tris paršelius

Architektai L.Remeikytė ir P.Daugis jaunatviškai juokavo, jog patys laimingiausi buvo vaikiškos pasakos apie tris paršelius du pirmieji herojai - broliai Nif Nifas ir Nuf Nufas. Na ir kas, kad juodu pasistatė namą, kuriame švilpė vėjai, ir kad ta istorija baigėsi ne kaip. Tačiau kokie jie buvo optimistai!

"Pabūkime ir mes tokie. Šienas, šiaudai - ekologiškiausia natūrali medžiaga. Be to, ekonomiška. Turėti šiaudinį namą gana nebrangu. Žaginys, užklotas šienu, užima nedaug vietos. Šis statinys - laužytos konfigūracijos, jo pagrindas - trikampio forma. Tokiame name smagu gyventi", - neabejojo L.Remeikytė.

Architektė šiemet baigė bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Projekto "Nifnifo ekonamas" autorė kol kas neketina statytis namo, panašaus į pasakos herojų būstą, tačiau šia vizija ji patikėjo. Galbūt ateityje kas nors susidomės tokiu statiniu. Šią vasarą Lauryna išvyksta į Šveicariją. Pas žinomą tos šalies architektą ji semsis žinių architektūros srityje. Savo idėjas jauna autorė bandys tobulinti ir ateityje paversti realybe.

Pravertė chemijos žinios

Projekto "Debesis" architektas L.Valančiūnas su kolegomis K.Žakausku ir V.Bieliūnu netradiciškai pažvelgė į gana konkretų dalyką - pievoje besiganančią karvutę. Naminio galvijo paskirtį panaudojo kitam tikslui. Pasirodo, karvutė duoda ne tik pieno. Jos išmetamos metano dujos gali būti naudojamos ore skraidančiam balionui-būstui šildyti.

"Sakysite, architektai visai pametė galvas ir nebežino, ką daro. Bet juk galime šiek tiek šmaikščiau pažvelgti į tai, kas mus supa", - kalbėjo L.Valančiūnas.

Architektai gana rimtai domėjosi metano dujomis ir štai ką sužinojo: metanas sukuria 25 kartus didesnį šiltnamio efektą nei anglies dvideginis. Išsivysčiusios pramonės šalyse jis sudaro apie 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. JAV maisto pramonės organizacija teigia, kad iki 2030 metų gyvulinės kilmės metano žemėje padaugės 60 procentų. Šios dujos nenuodingos, bet ypač degios. Vykstant degimo procesui, maišant su deguonimi, išsiskiria anglies dvideginio molekulė ir dvi vandens molekulės.

Architektai viską apskaičiavo ir padarė išvadą: 550 kg sverianti karvė per dieną gali paleisti nuo 800 iki 1000 litrų metano, o per metus jo gali pagaminti 365 kub. metrus. Degant metanui būstas-balionas užpildomas karštu oru, o šis suteikia keliamąją galią. Vandens garai susikaupia ant baliono sienelių ir patenka į kolektorius. Iš jų vanduo išpurškiamas į aplinką arba naudojamas gyventojų reikmėms.

Į ore kabančio baliono talpyklą metanas atkeliauja... žarnomis. Vizualiai vaizdas - lyg iš fantastikos pasaulio.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Eu­ro­pos Są­jun­gos vy­riau­sio­ji įga­lio­ti­nė už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai Fe­de­ri­ca Mog­he­ri­ni par­eiš­kė, kad yra itin svar­bu, kad Jung­ti­nės ty­rė­jų gru­pė (JTG) ga­lė­tų užbaigti sa­vo dar­bą [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Šeš­ta­die­nį, Gar­lia­vos spor­to cen­tro sa­lė­je bu­vo už­baig­tos Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio ly­gos pir­mo­jo tu­ro ko­vos tarp ša­lies šios spor­to ša­kos ly­de­rių HC „Gar­lia­va SM-CASCADA“ ir „AC­ME-Žal­gi­ris“ [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami