TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Užliejus butą – skersvėjis ir neišvengiamas remontas

2014 03 06 6:00
Per lubas besiveržiantį krioklį būtina kuo greičiau sustabdyti. LŽ archyvo nuotrauka

Trūkę vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiai, be priežiūros paliktų veikiančių skalbimo mašinų, vandens šildymo katilų gedimai daugiausia nuostolių daugiabučiuose namuose pridaro ne tik patiems kaltininkams, bet ir jų užlietiems kaimynams. Nukentėję gyventojai bando kuo greičiau šalinti bėdos padarinius, bet specialistai pataria neskubėti.

"Paviršius pirmiausia turi tinkamai išdžiūti, tik tada bus verta pradėti remonto darbus“, - perspėjo įmonės „MB Domos“ projektų vadovas Mindaugas Butkus.

Taigi vos susėmę jūsų būstą užliejusį vandenį nepulkite atnaujinti drėgnų sienų ar lubų apdailos. Pašnekovo teigimu, patalpą būtina kurį laiką tinkamai vėdinti. Jai išdžiūti prireiks laiko, o kiek, priklauso nuo to, ar daug, ar mažai vandens kliuvo.

Jei butas užliejamas labai gausiai, gali tekti panaudoti ir drėgmės surinktuvus. Jie į pastato konstrukcijas įsigėrusio vandens tiesiogiai neištrauks, tačiau užtikrins patalpoje sausą orą. Tada drėgmė iš šlapių perdangų greičiau "išlįs" lauk. Kambariui džiovinti dar galima naudoti šiltą orą pučiančius šildytuvus. Neblogai sausina ir geras skersvėjis, be to, jis nieko nekainuoja. Svarbu neskubėti ir sulaukti, kol užlieta patalpa visiškai išdžius.

„Paprastai, kol nukentėjęs gyventojas susitaria su avarijos kaltininku arba gauna draudimo išmoką, sienos ir išdžiūsta. Tinkamai vėdinant užlietą patalpą turėtų praeiti mėnuo, tik tada galėtumėte tvirtinti, kad ji jau tikrai sausa", - kalbėjo M.Butkus.

Kaip rodo jo patirtis, kai avarija įvyksta staiga, patalpos paprastai užliejamos gausiai. Nors pasitaiko atvejų, kai perdangoje paslėpti vamzdžiai po truputį leidžia vandenį. Tada sienos ir lubos drėksta ilgą laiką, o dėl besisunkiančio vandens pamažu atsiranda dėmių.

"Jei išpylėte ant grindų kelis litrus vandens ir greitai išvalėte, nesibaiminkite – kaimynų lubų nesugadinote. Tačiau jeigu išvertėte kibirą vandens, didelė tikimybė, kad juos užliejote. Tai priklauso nuo pastato konstrukcijos ypatumų. Pavyzdžiui, senuose blokiniuose namuose yra daug kiaurymių tarp perdangų, tad ir užlieti kaimyną kur kas paprasčiau“, - aiškino M.Butkus.

Su dėmėm terliotis neverta

Būsto vidaus apdailos meistrai teigia, jog po avarijos dažniausiai tenka iš naujo valyti, gruntuoti ir dažyti ar tapetuoti visas lubas arba visą sieną, nes bandymas juvelyriškai taisyti nuo drėgmės atsiradusias dėmes nueina perniek. „Neretai į sieną įsigėręs vanduo vėliau lemia, kad atsilupa tinkas, dažų sluoksnis, tapetai. Kai užlieja kaimynai, 90 proc. atvejų rekomenduočiau iš naujo paruošti ir remontuoti visą plotą, o ne konkrečią dėmę. Tai priklauso ir nuo to, ar gausiai patalpa buvo užlieta, kiek drėgmės įsigėrė į konstrukcijas", - dėstė M.Butkus.

Statybinių medžiagų parduotuvėse šiandien galima įsigyti įvairiausių pagalbos priemonių, apie kurias nevalia nutylėti. Tad jeigu išdžiovinę sudrėkusią patalpą vis dėlto nenorėsite perdažyti visų lubų ar visos sienos, galite bandyti maskuoti avarijos paliktus pėdsakus vadinamuoju dėmes blokuojančiu alkidiniu gruntu. Jo esama įvairių rūšių.

Toks gruntas apsaugo naują dažų plėvelę nuo atsirandančių dažomo paviršiaus dėmių: purvo, rašalo, spalvotų pieštukų ar kreidelių, dūmų ar suodžių liekanų ir kitokių vandenyje tirpstančių medžiagų. Parduodamas tiek lateksinis, tiek alkidinis gruntas. Ir vienas, ir kitas efektyviai blokuoja dėmes, atsirandančias būtent nuo vandens.

Geriau tartis gražiuoju

Nepriklausomų žalų ekspertų biuro vadovas Tauras Mičiūda mano, kad panaikinti daugiabučiuose nutinkančių avarijų padarinius būtų kur kas lengviau, jei tuo būtų suinteresuotos abi šalys. Bet neretai kaimynus užliejęs kaltininkas, iš pradžių pripažinęs kaltę ir sutikęs kompensuoti žalą, praėjus kelioms savaitėms ima sukti uodegą. Kartais apsukrūs gyventojai bando ir pasinaudoti kaimyno nelaime savo naudai.

„Būna, kad 30 metų remonto nemačiusio buto savininkas po avarijos suremontuoja jį brangiausiomis medžiagomis ir tą kainą siekia išieškoti iš kaltininko. Tokiu atveju atsakovui būtina turėti fotografijas, liudininkus, kitaip teismas gali priteisti atlyginti viską. Bet dažniausiai vadovaujamasi bazinėmis statybos medžiagų ir darbų kainomis, kurias nustato Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, - paaiškino T.Mičiūda.

Geriausia vandens padarytą žalą abiem šalims užfiksuoti nuotraukose, o visas derybas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos dydžio įforminti raštu. „Jei kaimynus užliejote jūs, nebijokite ir apsilankykite po įvykio pas juos, nufotografuokite avarijos padarinius ir susitarkite dėl kito vizito. Mat žalą tiksliausiai galima įvertinti luboms ir sienoms išdžiūvus. Tada geriausiai matyti tikrieji nuostoliai. Jeigu reikia, pasiūlykite išnuomoti drėgmės surinktuvą. Nukentėjusieji neprivalo ieškoti kaltininko ir inicijuoti derybas dėl nuostolių atlyginimo. Jei kaimynas būstą apdraudęs, o jūs slėpsitės, galiausiai pasirodys draudikai ir pateiks kur kas didesnę sąskaitą, nei galbūt susitartumėte gražiuoju“, - pabrėžė T.Mičiūda.

Žalų ekspertas patarė nufotografuoti tiek konkrečią užlietą vietą, tiek bendrą vaizdą, nes dažniausiai, kaip jau minėjome, tenka remontuoti visą sudrėkusių lubų, sienų ar grindų plotą.

„Po avarijos kitą dieną gerai būtų išsikviesti namo administratorių. Prireikus jis vėliau galėtų liudyti žalų ekspertams arba net teisme. Jei nesutariate su kaltininku dėl nuostolių atlyginimo sumos, o būsto draudimo neturite, belieka vienintelis kelias – kreiptis į teismą“, - rekomendavo jis.

Tokių bylų nagrinėjimas teisme, T.Mičiūdos teigimu, dažniausiai užtrunka nuo pusės metų iki pusantrų, o nuostoliai svyruoja nuo tūkstančio iki keliolikos tūkstančių litų. Į galutinį žalos vertinimą įtraukiama ne tik remontui reikalingų medžiagų kaina, samdomo rangovo darbas, bet ir priskaičiuojami mokesčiai. Tad net nedidelio užliejimo nuostoliai gali įgauti tūkstantinę išraišką.

Bala už 37 tūkst. litų

Kaip LŽ informavo draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ (LD) specialistai, žala dėl vandens arba užliejimo yra pati dažniausia būstuose, nors nuostolių, palyginti, pavyzdžiui, su gaisru ar vagyste, padaro mažiau. Pernai „Lietuvos draudimas“ klientams dėl užlietų patalpų atlygino 3,8 mln. litų nuostolių, vidutinė žala siekė 1300 litų.

„Palyginti su 2012 metais, užliejimo atvejų šiek tiek, apie 3 proc., padaugėjo. Priežastys lieka tokios pačios, kaip ir ankstesniais metais. Naujos statybos namuose kaimynai dažniausiai užliejami trūkus tualetų, skalbimo mašinų žarnelėms, senesniuose butuose ir namuose daugiausia problemų kyla dėl vandentiekio ir šildymo sistemų avarijų. Didžiausia pernai atlyginta žala dėl to siekė 37 tūkst. litų – per avariją išbėgo 12 kubinių metrų vandens, buvo sulietos viso buto grindys“, - kalbėjo LD gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.

Lietuvoje yra apie 45 tūkst. daugiabučių, kuriuose gyvena didžioji dalis šalies gyventojų. Tačiau, bendrovės duomenimis, būstą draudžia tik 22 proc. daugiabučių namų ūkių ir 49 proc. nuosavų namų šeimininkų. Civilinės atsakomybės draudimą renkasi kas dešimtas butą draudžiantis asmuo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"