TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Vandenį filtruoti gali būti ir pavojinga

2014 02 20 6:00
Osmosiniu filtru perkoštas vandentiekio vanduo, mokslininkų teigimu, yra mažiau vertingas negu nefiltruotas, o vaikams – net žalingas. LŽ archyvo nuotrauka

Nors Lietuva gali pasigirti nemenkais švaraus geriamojo vandens ištekliais, kai kurie gyventojai įsirengia nereikalingus brangius vandens filtrus, kurie gali net ir pakenkti.

Ten, kur nėra galimybės tiekti geriamojo vandens centralizuotai, atokiau nuo miestų ir kaimo vietovėse esančių individualių namų savininkai įsirengia gręžinius. Specialistai pripažįsta, kad patiems siurbiant geriamąjį vandenį filtrai neretai praverčia, mat pašalina geležies perteklių ar kalkes. Tereikia pasirinkti tinkamą prietaisą.

Dažnai aptinka nitratų

„Nedaug yra mažų gręžinių, kurių vandens kokybė nepriekaištinga. Pavyzdžiui, nuo geležies pertekliaus vanduo ruduoja. Tai žmogaus sveikatai nekenksminga, bet vartoti parudavusį vandenį nemalonu. O vandenį minkštinantys filtrai pašalina kalkes, kurios nusėda vandens šildytuvuose ir buitinės technikos prietaisuose. Bet ten, kur įrengtas centralizuotas vandentiekis, vandens filtrai nebūtini. Nors ne visada vanduo išvalomas kokybiškai. Antai Šiaurės Vakarų Lietuvoje, kur vanduo yra dvigubai kietesnis nei Vilniuje, kalkes šalinantys filtrai gali būti tinkamas pasirinkimas“, - aiškino įmonės „Akvatechnika“ vadovas Vidmantas Bacys.

Kita nemenka problema yra šuliniuose aptinkami nitratai. „Visada siūlome gręžinio vandenį ištirti. Daug kur, ypač kaimo vietovėse, padidėjęs nitratų kiekis aptinkamas 7 iš 10 šulinių. Kieme iškastas šulinys, o už penkiolikos metrų stovi tvartas arba mėšlo krūva. Tokiu atveju nuo nitratų apsaugantis filtras yra ne komfortas, o būtinybė“, - teigė pašnekovas.

Įsiūlo „stebuklingų“ produktų

Visada be išimties reikalingi vandens tyrimai norint nustatyti, ar filtras būtinas, ir kokio reikėtų. Neturint tyrimų rezultatų, moderniuose programuojamuose filtruose nepavyktų nustatyti reikalingų parametrų ir įjungti papildomos vandens valymo sistemos. V.Bacio teigimu, tiek filtravimo sistemos, tiek ir jų priežiūra bei filtrų keitimas kainuoja.

Paprasčiausias keičiamas mechaninis filtras gali kainuoti nuo 5 iki 100 litų. Geležį pašalinantys filtrai pastaruoju metu itin atpigę, o kalkes pašalinantys filtrai atsieina brangiau: prie kubinio metro vandens kainos pridėkite 1,2-1,5 lito. Dar brangiau atsieina vadinamųjų osmosinių filtrų, kuriuos naudojant, anot pardavėjų, vanduo tampa itin švarus ir papildomas mineralai, priežiūra – iki 200-300 litų per metus.

„Vandens filtrus siūlančių įmonių įvaizdį smarkiai pagadino nuo durų prie durų vaikštantys ir įvairiausias prekes siūlantys prekybos agentai. Vieną dieną jie pardavinėja stebuklingus puodus, kitą - vandens filtrus. Pademonstruoja tokių triukų, kad suvilioja neišmanančius žmones ir 500 litų kainuojantį filtrą jiems parduoda už 3-4 tūkstančius. Apgavystės žmogus dažniausiai nepastebi. Vandens kokybės juk taip paprastai nenustatysi“, - aiškino „Akvatechnikos“ vadovas.

Kalkės sveikatai nekenkia

Ne taip entuziastingai vandens filtrų atžvilgiu yra nusiteikęs vienu kompetentingiausių šios srities specialistų Lietuvoje laikomas chemikas, bendrovės „Vandens tyrimai“ vadovas Valdas Šimčikas. Jo teigimu, vandenį gyventojams centralizuotai tiekiančios įmonės su kokybės užduotimi susidoroja puikiai. Pašnekovas pripažįsta: kalbant apie buitinius vartotojus, kai kuriais atvejais filtrų reikia individualiuose namuose, turinčiuose atskirą gręžinį.

Vandens ekspertas filtravimo sistemas skirsto į tris grupes. Pirmoji kategorija - naudą teikiantys filtrai, antroji – placebo efektą sukeliantieji, o trečioji – kenksmingos priemonės.

„Vandens minkštinimo, geležies ar nitratų šalinimo, o retais atvejais - osmosiniai filtrai gali būti naudingi, kai siurbiate vandenį iš individualių gręžinių. Tačiau centralizuotai tiekiamą vandenį jie tik gadina. Galima minkštinti nebent tik buitinei technikai skirtą vandenį, kad joje kauptųsi mažiau kalkių. Nė vienas iš gausybės mokslinių tyrimų nėra nustatę, kad kalkės yra kenksmingos žmogaus organizmui, greičiau priešingai – kietas vanduo turi savo pranašumų“, - pažymėjo V.Šimčikas.

Chemiko teigimu, vandenį minkštinant filtrais, kalkes ir magnį jame pakeičia natris. Technikai toks vanduo gerai, tačiau - ne gerti. Naudingų mineralinių medžiagų trūkumas ypač neigiamai gali veikti augantį organizmą – vaikams tinkamai nesiformuoja kaulai, o vyresnio amžiaus žmonėms kaulai ima retėti.

Beprasmis pilstymo žaidimas

„Placebo filtrai“, pasak mokslininko, nedaro nei teigiamo, nei neigiamo poveikio. Prie tokios kategorijos jis priskirtų ir prieš keliolika metų tapusius populiarius filtrus, vadinamus „Brita“.

„Perkoštas per juos vanduo tampa lyg pusiau atskiestas distiliuotu vandeniu. Toks mažos mineralizacijos vanduo tinka žaliajai arbatai gaminti, nes jame ji geriau atskleidžia savo skonio savybes. Tačiau kitais atvejais šiuos filtrus vertinčiau kaip beprasmišką vandens pilstymo žaidimą“, - tvirtino V.Šimčikas.

Prie vadinamųjų placebo priemonių jis priskiria ir sparčiai populiarėjantį iš Japonijos atkeliaujantį koralų kalcį. Pasak pašnekovo, japoniškas, lietuviškas ar ukrainietiškas, iš koralų, iš marmuro ar kiaušinio lukšto gautas kalcis – toks pat. "Japoniškam rūgščiam vandeniui koralų kalcis gal ir tinkamas, tačiau lietuviškame geriamajame vandenyje jis netirpsta ir nereikalingas", - kalbėjo jis.

Distiliuotas vanduo kenksmingas

Prie dažniausiai beprasmiškai naudojamų mokslininkas priskyrė ir osmosinius filtrus. Juos įsirengusių žmonių namuose šalia pagrindinio čiaupo išvysite ir papildomą plonesnį čiaupelį – iš jo, priklausomai nuo pasirinkimo, esą bėga kalnų tyrumo arba papildomai mineralizuotas vanduo.

„Tokie filtrai skirti tam, kad tikrai nešvarų vandenį paverstų saugiu geriamuoju. Pavyzdžiui, tokiu filtru galėtume filtruoti Neries vandenį ir jį gerti. Bet juo valyti vandentiekio vandenį visiškai netikslinga. Iš vandens pirmiausia išvalomos mineralinės medžiagos, o tada speciali kasetė jų vėl prideda. Beje, kaip parodė šimtai mūsų atliktų tyrimų, filtras tų naudingų medžiagų deda nepakankamai, mažiau, nei buvo vandenyje prieš išvalant“, - įsitikinęs V.Šimčikas.

Tuo tarpu net kai kuriuose vaistinėse pardavinėjamas iš Karelijos atkeliavęs šungito akmuo, vandens tyrėjo pateiktais duomenimis, gali būti ne naudingas, o pavojingas. Išvalius juo vandenį, sunkiųjų metalų kiekis padidėja 20-30 kartų.

Niekalu mokslininkas laiko ir kai kurių gamintojų jau dvidešimt metų reklamuojamus vandenį jonizuojančius įrenginius. Pasak V.Šimčiko, elektros srove veikiamą vandenį iš tiesų galima šarminti ar rūgštinti, tačiau rūgštinis vanduo yra kenksmingas, o šarminis nesuteikia aiškios papildomos naudos. „Ne veltui dėl vandens valymo filtrų populiarumo Pasaulio sveikatos organizacija jau rekomenduoja ne tik maksimalias vandenyje ištirpusių medžiagų ribas, bet įveda ir minimalius reikalavimus. Kiek minimaliai gali būti mineralinių medžiagų geriamajame vandenyje, jau įtvirtino ir kai kuriuos valstybės. Distiliuotas vanduo žmogaus organizmui netinkamas. Centralizuotai vandenį gaunantiems vartotojams, išskyrus kartais pasitaikančias išimtis, tikrai nėra dėl ko nerimauti“, - reziumavo specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"