TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Vėjarodės - nuo Neringos iki Maskvos

2011 11 22 6:00

Praėjusį savaitgalį Neringos įkūrimo 50 metų jubiliejaus šventės prasmingas simbolis vėjarodė buvo tikra puošmena. Šiandien vėjo kryptį rodo vėjarodės, pritvirtintos ne tik prie žvejų valčių, bet ir ant namų stogų - nuo Australijos, Maskvos iki Nidos. Tačiau nedaug kas turbūt žino, kodėl tokios populiarios vėtrungės buvo Neringos krašte tarp žvejų, kokia unikali jų kilmės istorija.

Vėjarodes, kitaip dar vadinamas vėtrungėmis, atgaivino jauni žmonės iš Švėkšnos - dailidė Vaidotas Bliūdžius ir jo žmona Virginija. Kad jos dabar puošia Nidą Kuršių marių pakrantėje, iš dalies lyg ir aišku. Mat vėjarodės atsirado būtent šiame krašte. 

Tačiau šis medinis stebuklas kaip suvenyras yra nukeliavęs net iki Australijos. O Maskvoje švėkšniškių pagamintos ir dekoruotos natūralaus dydžio kuršių valčių vėtrungės papuošė prieš keletą metų ten atidarytą diplomato Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos pastatą. Ši ugdymo įstaiga Rusijos sostinėje tapo lietuvišku kultūros židiniu.

Vėjarodės tarsi pradėjo kitą savo gyvavimo etapą, kuris atspindi jau šių dienų lietuvių miestietišką gyvenimo būdą.

Karūna virš valties

Klaipėdos etnokultūros cento etnologė Irena Armonienė tiksliai įvardijo, kas yra vėtrungės. Tai pamario žvejų valčių puošmena, atpažinimo ženklas, dar vadintas karūna ir vėluku. Seniausios vėtrungės buvo daromos iš skardos, o jų gale pritvirtinamos atitinkamos spalvos vėliavėlės.

Klaipėdos universiteto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Strakauskaitė istoriniu aspektu pažvelgė į XIX amžiaus Kuršių marių žvejų simbolinę karūną. Kuo pamario kraštui svarbūs 1844 metai? Tie žvejai, kurie nebuvo stiebo viršūnėje prisitvirtinę vėtrungės, privalėjo kuo skubiau tai padaryti. Priešingu atveju jie būtų sulaukę tuomečio Kuršių marių žūklės prievaizdo Ernsto Vilhelmo Berbomo nemalonės.

Šį žmogų galima vadinti vėjarodžių pradininku. Nuo tų metų jos tapo privalomu žvejybinės valties atributu. Prievaizdas, siekęs efektyviau kontroliuoti žvejus, turėjo ir meninę sielą. E.V.Berbomas pats sukūrė unikalų stačiakampio formos ženklą ir papuošė jį kukliu geometriniu dviejų spalvų - juoda-balta - piešiniu. Šis ženklas rodė priklausomybę konkrečiam kaimui ir marių regionui. Tarkime, šachmatų motyvas reiškė, kad žvejys kilęs iš Nidos, balta ir juoda įstrižainė - iš Kopgalio, baltas-juodas kryžius - iš Juodkrantės. Na, o Klaipėdos laivai plaukė į jūrą, tad istoriniuose šaltiniuose sunku atrasti miestui būdingą vėtrungės ženklą.

Stichijų simboliai

Pirmosios vėtrungės buvo drožiamos iš liepos ar alksnio, paskui - iš ąžuolo. Jos buvo nespalvotos, tik nuteptos derva. Vėliau vėtrunges pradėta spalvinti ryškiomis kontrastingomis, dangaus mėlynėje išsiskiriančiomis spalvomis.

Ką simbolizavo vėjarodės raižiniai? Paprastai ant jų buvo vaizduojami gerai pažįstami objektai: pastatai, medžiai, gyvuliai, kai kurie religiniai simboliai - viskas, kas supo žmogų ir atrodė gražu. Neužmiršti ir stichijų ženklai - mėnulis, saulė, žvaigždės. Vėją simbolizavo strėlės, plunksnos. Buvo parodomas tarsi mažas kraštovaizdis, kaimo ir jo bažnytėlės architektūros motyvas, simbolinė sakmė apie žvejo gyvenimą. 

Vėtrungių autentiški raižiniai atspindėjo dar ir jų savininko amatą, šeimos bei socialinę padėtį. Kai kurios vėjarodės vaizdavo raitelius, briedžius, naminius gyvulius, didingus erelius, karčemoje ūžiančius vyrus, iškėlusius bokalus alaus, arba švyturius. Būdingos spalvos - raudona, juoda ir mėlyna.

Tarsi ieškantys lobio 

Vėtrungės sugrąžinimas į dabartį nukelia mus ne taip toli - į 2001 metus. Jūrų muziejuje buvo atkuriamas Kuršių marių laivas kurėnas, kuris anais laikais kainavo kaip geras namas. Kai laivas buvo pastatytas, teliko padaryti jo puošmeną - vėjarodę. Dailidė V.Bliūdžius tada dirbo Jūrų muziejuje vadybininku. Tai buvo pirmoji vėjarodė, kurią pagamino švėkšniškis. Dabar jo padarytų vėtrungių galima išvysti Nidoje, Kuršių marių krantinėje, kitos - suvenyrinės - iškeliavusios po visą pasaulį.

Etnologai ketina sugrąžinti vėjarodes iš praeities, kad jos taptų vienu svarbiausių mūsų tautos pasididžiavimų. Štai Klaipėdos etnokultūros centras ir Neringos kelionių agentūra "Forelle" užsimojo padėti visiems, kam patinka vėjarodės ir kas norėtų papuošti jomis savo namus, net jei tie žmonės nėra užkietėję žvejai.

"Vėtrungę gali turėti kiekvienas savo namuose. Tiek Klaipėdoje, tiek Nidoje vyksta edukaciniai užsiėmimai, kurių lankytojai spalvina savo vėtrunges ir daugiau sužino apie jas", - patikino agentūros "Forelle" vadovė Rita Zinkevičienė.

Tarp senų žvejų yra išlikusi legenda, kaip atsirado pirmoji vėjarodė. Du žvejai išplaukė žvejoti. Staiga mariose dingo vėjas. Vienas žvejys užmigo, o kitas iš neturėjimo ką veikti ėmė drožti ženklą laivo stiebui. Išdrožė namus, bažnyčią, ant jos - kryžių, o tada išgirdo balsą, liepiantį atidengti keptuvę. Į keptuvę įkrito dvėseliena. Žvejas ją tuoj pat - švyst į vandenį už borto, o toje vietoje, kur išmetė, sužibo lobis. Žvejai visaip bandė dar kartą pamatyti lobį, bet daugiau niekam nepasisekė.

"Gal vis dėlto verta to lobio ieškoti, - juokėsi agentūros "Forelle" atstovė Liudmila Zacharčenko. - Kuršių marių vėtrungės yra unikalios, neturinčios analogų pasaulyje, ir mokslininkams nepasisekė atrasti ko nors panašaus. Gal tai ir yra tas žvejų ieškotas lobis!"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"