Vėjarodės - nuo Neringos iki Maskvos

Nijolė STORYK 2011-11-22 06:00

Nijolė STORYK

2011-11-22 06:00
Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį Ne­rin­gos įkū­ri­mo 50 me­tų ju­bi­lie­jaus šven­tės pra­smin­gas sim­bo­lis vė­ja­ro­dė bu­vo ti­kra puo­šme­na. Šian­dien vė­jo kryp­tį ro­do vė­ja­ro­dės, pri­tvir­tin­tos ne tik prie žve­jų val­čių, bet ir ant na­mų sto­gų - nuo Aus­tra­li­jos, Mask­vos iki Ni­dos. Ta­čiau ne­daug kas tur­būt ži­no, ko­dėl to­kios po­pu­lia­rios vė­trun­gės bu­vo Ne­rin­gos kraš­te tarp žve­jų, ko­kia uni­ka­li jų kil­mės is­to­ri­ja.

Vėjarodes, kitaip dar vadinamas vėtrungėmis, atgaivino jauni žmonės iš Švėkšnos - dailidė Vaidotas Bliūdžius ir jo žmona Virginija. Kad jos dabar puošia Nidą Kuršių marių pakrantėje, iš dalies lyg ir aišku. Mat vėjarodės atsirado būtent šiame krašte. 

Tačiau šis medinis stebuklas kaip suvenyras yra nukeliavęs net iki Australijos. O Maskvoje švėkšniškių pagamintos ir dekoruotos natūralaus dydžio kuršių valčių vėtrungės papuošė prieš keletą metų ten atidarytą diplomato Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos pastatą. Ši ugdymo įstaiga Rusijos sostinėje tapo lietuvišku kultūros židiniu.

Vėjarodės tarsi pradėjo kitą savo gyvavimo etapą, kuris atspindi jau šių dienų lietuvių miestietišką gyvenimo būdą.

Karūna virš valties

Klaipėdos etnokultūros cento etnologė Irena Armonienė tiksliai įvardijo, kas yra vėtrungės. Tai pamario žvejų valčių puošmena, atpažinimo ženklas, dar vadintas karūna ir vėluku. Seniausios vėtrungės buvo daromos iš skardos, o jų gale pritvirtinamos atitinkamos spalvos vėliavėlės.

Klaipėdos universiteto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Strakauskaitė istoriniu aspektu pažvelgė į XIX amžiaus Kuršių marių žvejų simbolinę karūną. Kuo pamario kraštui svarbūs 1844 metai? Tie žvejai, kurie nebuvo stiebo viršūnėje prisitvirtinę vėtrungės, privalėjo kuo skubiau tai padaryti. Priešingu atveju jie būtų sulaukę tuomečio Kuršių marių žūklės prievaizdo Ernsto Vilhelmo Berbomo nemalonės.

Šį žmogų galima vadinti vėjarodžių pradininku. Nuo tų metų jos tapo privalomu žvejybinės valties atributu. Prievaizdas, siekęs efektyviau kontroliuoti žvejus, turėjo ir meninę sielą. E.V.Berbomas pats sukūrė unikalų stačiakampio formos ženklą ir papuošė jį kukliu geometriniu dviejų spalvų - juoda-balta - piešiniu. Šis ženklas rodė priklausomybę konkrečiam kaimui ir marių regionui. Tarkime, šachmatų motyvas reiškė, kad žvejys kilęs iš Nidos, balta ir juoda įstrižainė - iš Kopgalio, baltas-juodas kryžius - iš Juodkrantės. Na, o Klaipėdos laivai plaukė į jūrą, tad istoriniuose šaltiniuose sunku atrasti miestui būdingą vėtrungės ženklą.

Stichijų simboliai

Pirmosios vėtrungės buvo drožiamos iš liepos ar alksnio, paskui - iš ąžuolo. Jos buvo nespalvotos, tik nuteptos derva. Vėliau vėtrunges pradėta spalvinti ryškiomis kontrastingomis, dangaus mėlynėje išsiskiriančiomis spalvomis.

Ką simbolizavo vėjarodės raižiniai? Paprastai ant jų buvo vaizduojami gerai pažįstami objektai: pastatai, medžiai, gyvuliai, kai kurie religiniai simboliai - viskas, kas supo žmogų ir atrodė gražu. Neužmiršti ir stichijų ženklai - mėnulis, saulė, žvaigždės. Vėją simbolizavo strėlės, plunksnos. Buvo parodomas tarsi mažas kraštovaizdis, kaimo ir jo bažnytėlės architektūros motyvas, simbolinė sakmė apie žvejo gyvenimą. 

Vėtrungių autentiški raižiniai atspindėjo dar ir jų savininko amatą, šeimos bei socialinę padėtį. Kai kurios vėjarodės vaizdavo raitelius, briedžius, naminius gyvulius, didingus erelius, karčemoje ūžiančius vyrus, iškėlusius bokalus alaus, arba švyturius. Būdingos spalvos - raudona, juoda ir mėlyna.

Tarsi ieškantys lobio 

Vėtrungės sugrąžinimas į dabartį nukelia mus ne taip toli - į 2001 metus. Jūrų muziejuje buvo atkuriamas Kuršių marių laivas kurėnas, kuris anais laikais kainavo kaip geras namas. Kai laivas buvo pastatytas, teliko padaryti jo puošmeną - vėjarodę. Dailidė V.Bliūdžius tada dirbo Jūrų muziejuje vadybininku. Tai buvo pirmoji vėjarodė, kurią pagamino švėkšniškis. Dabar jo padarytų vėtrungių galima išvysti Nidoje, Kuršių marių krantinėje, kitos - suvenyrinės - iškeliavusios po visą pasaulį.

Etnologai ketina sugrąžinti vėjarodes iš praeities, kad jos taptų vienu svarbiausių mūsų tautos pasididžiavimų. Štai Klaipėdos etnokultūros centras ir Neringos kelionių agentūra "Forelle" užsimojo padėti visiems, kam patinka vėjarodės ir kas norėtų papuošti jomis savo namus, net jei tie žmonės nėra užkietėję žvejai.

"Vėtrungę gali turėti kiekvienas savo namuose. Tiek Klaipėdoje, tiek Nidoje vyksta edukaciniai užsiėmimai, kurių lankytojai spalvina savo vėtrunges ir daugiau sužino apie jas", - patikino agentūros "Forelle" vadovė Rita Zinkevičienė.

Tarp senų žvejų yra išlikusi legenda, kaip atsirado pirmoji vėjarodė. Du žvejai išplaukė žvejoti. Staiga mariose dingo vėjas. Vienas žvejys užmigo, o kitas iš neturėjimo ką veikti ėmė drožti ženklą laivo stiebui. Išdrožė namus, bažnyčią, ant jos - kryžių, o tada išgirdo balsą, liepiantį atidengti keptuvę. Į keptuvę įkrito dvėseliena. Žvejas ją tuoj pat - švyst į vandenį už borto, o toje vietoje, kur išmetė, sužibo lobis. Žvejai visaip bandė dar kartą pamatyti lobį, bet daugiau niekam nepasisekė.

"Gal vis dėlto verta to lobio ieškoti, - juokėsi agentūros "Forelle" atstovė Liudmila Zacharčenko. - Kuršių marių vėtrungės yra unikalios, neturinčios analogų pasaulyje, ir mokslininkams nepasisekė atrasti ko nors panašaus. Gal tai ir yra tas žvejų ieškotas lobis!"

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Danutė  86.100.115.50 2012-05-30 21:37:32
vienareikšmiškai -nuostabus dalykas
2 0  Netinkamas komentaras
Danutė  86.100.115.50 2012-05-30 21:36:37
nuostabus dalykas vienareikšmiškai.
2 0  Netinkamas komentaras
laima  92.56.140.194 2011-11-22 21:19:35
Idomi istorija.Man patiktu pasipuosti savo balkona..
2 0  Netinkamas komentaras
Vil­niaus vi­ce­me­ras kon­ser­va­to­rius Val­das Ben­kuns­kas krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą pra­šy­da­mas pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos skelb­to kon­kur­so į Var­to­to­jų tei­sių [...]
Lie­tu­va penk­ta­die­nį ati­duo­da duo­klę ve­lio­niui Iz­rae­lio prezidentui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
Pra­ėju­sią sa­vai­tę at­skleis­tą ma­si­nę „Ya­hoo“ var­to­to­jų duo­me­nų va­gys­tę įvyk­dė „pro­fe­sio­na­lūs“ prog­ra­mi­šiai, ku­rie šiuo poel­giu sie­kė pa­si­pel­ny­ti, ro­do ana­li­zė, atlikta ap­sau­gos spe­cia­lis­tų.
JAV vals­ty­bės se­kre­to­rius Joh­nas Ker­ry ket­vir­ta­die­nį pers­pė­jo, kad dėl Ale­po puo­li­mo Va­šing­to­nas Si­ri­jos klau­si­mu yra prie sa­vo de­ry­bų su Rusija nu­trau­ki­mo ri­bos.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Ket­vir­ta­die­nį, per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nia­me fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų cen­tre, pa­skelb­ti Šve­di­jos vers­lo ap­do­va­no­ji­mų 2016 nu­ga­lė­to­jai. Jais ta­po prof. dr. Vir­gi­ni­jus Šikš­nys, [...]
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami