Velykos raudonmedžio rojuje

Nijolė STORYK 2008-03-18 00:00
Nijolė STORYK 2008-03-18 00:00
Į šiuos jaukius namus atkeliaus Velykų bobutė su dovanomis. Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Sei­mo na­rė, poe­tė Da­lia Tei­šers­ky­tė ir jos vy­ras vers­li­nin­kas, bed­ro­vės "Ga­bi­ja" va­do­vas, pra­ei­ty­je ži­no­mas krep­ši­nin­kas Ana­to­li­jus Čup­ko­vas ne­įsi­vaiz­duo­ja ki­to­kių Šv.Ve­ly­kų kaip tik sa­vo na­muo­se, su vai­kais ir anū­kais. Vi­si tą die­ną su­sės prie šven­ti­nio sta­lo, ku­ris bus nu­krau­tas pa­čios šei­mi­nin­kės pa­ga­min­tais ve­ly­ki­niais val­giais.

Dar prieš šventes žinomų kauniečių namai dvelkė Velykų nuotaikomis. Svetainėje vazoje pamerkta šakelė žydėjo geltonais žiedeliais, o liaunas jos šakeles puošė suvenyriniai velykų margučiai. Kituose kambariuose taip pat netrūko šventinių originalių akcentų.

Ponia Dalia namus išgražino iš anksto, neatidėdama paskutinei minutei. Rūpesčių jai ir taip per akis. Prieš pat Velykas moterų klubas "Ad Astra", kuriam D.Teišerskytė vadovauja penkerius metus, minėjo savo veiklos jubiliejų Kaune "Karininkų Ramovėje".

"Raudonmedžio rojaus" pėdsakai

1980 metais televizija rodė režisieriaus Broniaus Talačkos sukurtą nemažo populiarumo sulaukusį televizijos filmą "Raudonmedžio rojus" pagal to paties pavadinimo rašytojo Vytauto Sirijos Giros romaną. Daug kas atpažino, kad kai kurie kadrai buvo nufilmuoti viename prabangiame laikinosios sostinės bute. Filme vaizduojami tarpukario Kauno turtingi inteligentai, todėl kūrėjai, ketindami atkurti to meto aukštuomenės aplinką, pasirinko žinomų kauniečių namus.

Verslininkas A.Čupkovas ir jo žmona D.Teišerskytė po daugelio metų su šypsena prisimena tą avantiūrą, kai į savo namus įsileido filmo kūrėjus. Tie iš kažkur pasiskolino itin brangių raudonmedžio baldų ir atvežė į jų keturių kambarių butą.

"Man visada buvo įdomus pats kūrybos procesas, todėl sutikome, kad mūsų bute būtų filmuojamas šis filmas. Tik kilimas buvo mūsų. Tas pats, kuris ir dabar dengia svetainės grindis", - LŽ užsiminė ponia Dalia.

Prisiminęs šį smagų nuotykį jos vyras A.Čupkovas šypsodamasis pridūrė: "Filmas sulaukė didelio atgarsio. Daugelis manė, kad mes tikrai gyvename lyg raudonmedžio rojuje."

Tai panašu į tiesą. Tiksliau būtų sakyti, kad raudonmedžio rojų verslininkas ir politikė susikūrė patys. Savo namus jie saugo kaip tvirtovę, kad čia susirinkę visi namiškiai jaustųsi saugūs ir ramūs. Dabar jie tikrai gali tvirtinti, kad jų sukurtas rojus yra realus, nuspalvintas visomis gyvenimo spalvomis.

Abiem brangi laisvė

Šiame Kauno bute buvo nufilmuota dar viena kino juosta, kurioje vaidino populiari aktorė Eugenija Pleškytė. Tačiau žinomi kauniečiai kino režisieriams savo būsto daugiau nebesiūlė, nes, pasak jų, tai svetima jų gyvenimo būdui.

Meno dvasia iki šiol sklando šiuose nepaprastuose namuose, kuriuose jau kelerius metus vieni šeimininkauja šeimos vyrai - verslininkas A.Čupkovas su sūnumi Pranu. Ponia Dalia, kai buvo išrinkta Seimo nare, išvyko dirbti į Vilnių.

A.Čupkovas pokštavo, esą laikinas gyvenimas be žmonos turi tam tikrų pranašumų. Vienas iš jų - laisvės pojūtis. Į tokius vyro juokus politikė reagavo ramiai: kiekvienas žmogus iš prigimties esąs laisvas, ir kiekvienam iš mūsų ta laisvė yra brangi.

Skirtumai tik suartino

D.Teišerskytės gyvenimas kita linkme pasisuko jai tapus politike, A.Čupkovas tęsia šeimos verslą, žaidžia krepšinį Lietuvos veteranų rinktinėje. Moteris save vadina kaimo, o vyras - miesto žmogumi.

Ponia Dalia sodyboje netoli Kauno augina gėles, o ponas Anatolijus atvažiuoja tik pasigėrėti žmonos kuriamu grožiu. Jai visiškai nepatinka sportas, be kurio jos vyras negali išbūti nė dienos. Tų priešingybių tarp jų esama ir daugiau.

Vis dėlto šios dvi asmenybės, kiekviena savaip mylinčios ir vertinančios gyvenimą, telpa po vienu stogu. Jie užaugino vaikus, susilaukė anūkų ir kasdien rūpinasi vienas kitu, nors dažnai tenka būti atskirai. Tačiau sutuoktiniai, kad ir panirę į sau artimas veiklos sritis, nesusvetimėjo - tik dar labiau vienas kitą supranta.

Kūryba gėlių lysvėje

Ponas Anatolijus visada ištikimas savo poetės žmonos kūrybos gerbėjas. Verslininkas išleido beveik visas D.Teišerskytės poezijos knygas. Daugiausia rūpesčių jam kilo dėl pirmojo leidinio, pasirodžiusio prieš daugelį metų. Tuo metu verslininkas neturėjo savo leidyklos, teko ieškoti rėmėjų.

Turėti žmoną poetę, pasirodo, nėra lengva: tai dažniausiai būna jautrios ir subtilios sielos moterys. Jausmai ir išgyvenimai tampa vos ne svarbiausia jų gyvenimo dalimi. Ir to nevalia pamiršti. "Dalia yra mano gyvenimo moteris", - girdint žmonai neslėpė A.Čupkovas. Sutuoktiniai jau 30 metų kartu.

Ponia Dalia kitokią kūrybą atrado prieš šešerius metus, kai šeima įsigijo sodybą. Dabar ji nekantriai laukia pavasario, kada galės pradėti nedideliame žemės lopinėlyje sodinti gėles ir kurti sodybos aplinkos grožį.

Ponas Anatolijus šmaikštauja, kad jam kiek nesuprantamas žmonos pomėgis augalus vis persodinti į kitą vietą. Jis stebisi, kaip tie augalai apskritai prigyja. Tačiau tuoj pat užtikrina, kad jo žmona turi tam tikrų ekstrasensinių sugebėjimų, ir, matyt, tai žinodama drąsiai elgiasi su žydinčiais augalais.

Sodyboje auga visos šeimos pasodinti 40 medelių. "Ta diena man labai įsimintina. Mano gyvenimas pasikeitė iš esmės: aš atėjau į politiką", - pasakoja poetė.

Atostogos su šeima

Kaip abu dalijasi augančiais anūkais? Dalia ir Anatolijus turi po sūnų iš pirmosios santuokos, šie jau sukūrę šeimas. Nevedęs tik jų abiejų sūnus Pranas.

"Jokios sumaišties nėra. Visi esame darni šeima. Mūsų abiejų vaikai dirba šeimos verslo bendrovėje", - sakė jie. Dalios ir Anatolijaus anūkai, kurių auga visas pulkas, jų nevadina seneliais ir kreipiasi į juos tiesiog vardais.

Jis turi du anūkus - Gediminą ir Andrių, o ji dvi anūkes - Kamilę Kotriną ir Gabiją Pauliną bei anūką Jokūbą Joną.

Ar anūkai paveldėjo senelių gabumus? O taip! Kas iš jų išaugs, iš anksto sunku pasakyti. Trylikametis Andrius žaidžia krepšinį, o Gabija Paulina groja fleita, turi gražų balsą. Gabumais pasižymi ir kiti anūkai. D.Teišerskytė anūkėms paskyrė po poezijos knygelę. Vieną knygelę iliustravo anūkė Gabija Paulina.

Šeimos tradicija - visiems kartu sekmadienį susėsti prie pietų stalo. O per žiemos atostogas ponia Dalia dažniausiai su savo sūnaus šeima vyksta į kelionę. Šiemet dešimt dienų keliavo po Bavariją.

Vaikai neišvyko svetur

Ar būna dienų, kai abu gali pabūti tik dviese? Ir vėl abu nustebo: toks klausimas jiems net nesuprantamas. Žmona retsykiais vyrui švelniai papriekaištauja, kad šis sodyboje nesiima vyriškų darbų, kad daug sportuoja - esą amžius ne tas, sveikatą reikėtų pasaugoti.

"Mums brangi kiekviena kartu praleista diena, o laikini išsiskyrimai tik dar labiau suartina", - sakė poetė.

Ponas Anatolijus jai pritardamas prabilo apie krepšinį, kuriam paskyrė didelę savo gyvenimo dalį. "Sutinku su žmona, kad aktyviai sportuoti - ne tas amžius. Mano akyse aikštelėje Anapilin išėjo keletas draugų krepšininkų. Ketinu pasitraukti iš varžybų, bet krepšinio treniruočių neatsisakysiu", - tvirtino sporto veteranas.

2005 metais jis iš pasaulio veteranų varžybų Naujojoje Zelandijoje grįžo ne tik laimėjęs bronzos medalį, bet ir parsivežė du prestižinius Tarptautinės krepšinio veteranų asociacijų federacijos prizus, kurie jam buvo įteikti ir už žaidimą, ir už indėlį vystant sporto senjorų veiklą. A.Čupkovas tapo veterano pavyzdžiu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Ar žinomiems žmonėms yra svarbus visuomenės pripažinimas? A.Čupkovas paminėjo dar vieną pernai gautą apdovanojimą. Verslininkas yra trečios kartos kaunietis ir labai myli savo miestą. Jam itin džiugu, kad buvo įvertintas už nuopelnus savo miestui ir apdovanotas Santakos garbės ženklu.

Praėjusiais metais D.Teišerskytė pateko tarp Kauno riterių nominantų.

"Man taip pat džiugu, kad buvau įvertinta. Abu dirbame ne sau, o žmonėms, kuriems reikalinga pagalba", - sakė žinoma politikė.

Labiausiai jie džiaugiasi, kad jų vaikus ir anūkus lydi sėkmė, jie sveiki bei laimingi, jiems nereikia išvykti iš gimtųjų namų ieškoti laimės svetur ir visi gali susirinkti į gražius, šventėms išpuoštus namus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Bedzius.  70.56.71.72 2013-03-26 16:03:06
Musu seima taipat sv.Velykas,sv.Kaledas ir N.Metus visada svenciame savo seimoje.Tas su mumis atejo is musu tevu.Tik va niekas , niekada jokiame laikrastyje neparase.Keista ar ne...Sakyciau per daug pigi Teiserskytes seimos relama.Gal jiems tai patinka???
2 0  Netinkamas komentaras
Elena  217.147.37.148 2013-03-26 16:03:06
Anksčiau D.Teišerskytę, kaip poetę, gerbiau. Bet po jos pastangų seime įteisinti naminės degtinės gamybą kaimo turistinėse sodybose, ji mano ir ne vien mano akyse prarado autoritetą. Šios patirties ji pasisėmė viešėdama Austrijoje. Naminės degtinės gamybą ji traktuoja kaip nacionalinį paveldą. Nuo šio, tariamojo paveldo atrofuojasi žmogus, kaip asmenybė, yra šeimos, avarijose žūsta žmonės. Ar to mums reikia? Visos prasigėrusios tautos irgi gali ji savintis kaip savo nacionalinį paveldą. Dar galima būtų suprasti kokį alkoholiką, propaguojantį tokį paveldą, bet iš moters ir dar poetės lūpų tai girdėti - pasibaisėtina! Jei ji balotiruotųsi mano rinkiminėje apylinkėje, aš už ją nebalsuočiau.
2 0  Netinkamas komentaras
Elena  217.147.37.148 2013-03-26 16:03:06
Anksčiau,
2 0  Netinkamas komentaras
Nepatinka  194.176.44.194 2013-03-26 16:03:06
man ta Teišerskytė-Dažnai prašauna pro šalį.Vis dėlto -kiekvienam reikia dirbti savo darbą, tą kurį išmanai
2 0  Netinkamas komentaras
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami