TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Velykos raudonmedžio rojuje

2008 03 18 0:00
Į šiuos jaukius namus atkeliaus Velykų bobutė su dovanomis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Seimo narė, poetė Dalia Teišerskytė ir jos vyras verslininkas, bedrovės "Gabija" vadovas, praeityje žinomas krepšininkas Anatolijus Čupkovas neįsivaizduoja kitokių Šv.Velykų kaip tik savo namuose, su vaikais ir anūkais. Visi tą dieną susės prie šventinio stalo, kuris bus nukrautas pačios šeimininkės pagamintais velykiniais valgiais.

Dar prieš šventes žinomų kauniečių namai dvelkė Velykų nuotaikomis. Svetainėje vazoje pamerkta šakelė žydėjo geltonais žiedeliais, o liaunas jos šakeles puošė suvenyriniai velykų margučiai. Kituose kambariuose taip pat netrūko šventinių originalių akcentų.

Ponia Dalia namus išgražino iš anksto, neatidėdama paskutinei minutei. Rūpesčių jai ir taip per akis. Prieš pat Velykas moterų klubas "Ad Astra", kuriam D.Teišerskytė vadovauja penkerius metus, minėjo savo veiklos jubiliejų Kaune "Karininkų Ramovėje".

"Raudonmedžio rojaus" pėdsakai

1980 metais televizija rodė režisieriaus Broniaus Talačkos sukurtą nemažo populiarumo sulaukusį televizijos filmą "Raudonmedžio rojus" pagal to paties pavadinimo rašytojo Vytauto Sirijos Giros romaną. Daug kas atpažino, kad kai kurie kadrai buvo nufilmuoti viename prabangiame laikinosios sostinės bute. Filme vaizduojami tarpukario Kauno turtingi inteligentai, todėl kūrėjai, ketindami atkurti to meto aukštuomenės aplinką, pasirinko žinomų kauniečių namus.

Verslininkas A.Čupkovas ir jo žmona D.Teišerskytė po daugelio metų su šypsena prisimena tą avantiūrą, kai į savo namus įsileido filmo kūrėjus. Tie iš kažkur pasiskolino itin brangių raudonmedžio baldų ir atvežė į jų keturių kambarių butą.

"Man visada buvo įdomus pats kūrybos procesas, todėl sutikome, kad mūsų bute būtų filmuojamas šis filmas. Tik kilimas buvo mūsų. Tas pats, kuris ir dabar dengia svetainės grindis", - LŽ užsiminė ponia Dalia.

Prisiminęs šį smagų nuotykį jos vyras A.Čupkovas šypsodamasis pridūrė: "Filmas sulaukė didelio atgarsio. Daugelis manė, kad mes tikrai gyvename lyg raudonmedžio rojuje."

Tai panašu į tiesą. Tiksliau būtų sakyti, kad raudonmedžio rojų verslininkas ir politikė susikūrė patys. Savo namus jie saugo kaip tvirtovę, kad čia susirinkę visi namiškiai jaustųsi saugūs ir ramūs. Dabar jie tikrai gali tvirtinti, kad jų sukurtas rojus yra realus, nuspalvintas visomis gyvenimo spalvomis.

Abiem brangi laisvė

Šiame Kauno bute buvo nufilmuota dar viena kino juosta, kurioje vaidino populiari aktorė Eugenija Pleškytė. Tačiau žinomi kauniečiai kino režisieriams savo būsto daugiau nebesiūlė, nes, pasak jų, tai svetima jų gyvenimo būdui.

Meno dvasia iki šiol sklando šiuose nepaprastuose namuose, kuriuose jau kelerius metus vieni šeimininkauja šeimos vyrai - verslininkas A.Čupkovas su sūnumi Pranu. Ponia Dalia, kai buvo išrinkta Seimo nare, išvyko dirbti į Vilnių.

A.Čupkovas pokštavo, esą laikinas gyvenimas be žmonos turi tam tikrų pranašumų. Vienas iš jų - laisvės pojūtis. Į tokius vyro juokus politikė reagavo ramiai: kiekvienas žmogus iš prigimties esąs laisvas, ir kiekvienam iš mūsų ta laisvė yra brangi.

Skirtumai tik suartino

D.Teišerskytės gyvenimas kita linkme pasisuko jai tapus politike, A.Čupkovas tęsia šeimos verslą, žaidžia krepšinį Lietuvos veteranų rinktinėje. Moteris save vadina kaimo, o vyras - miesto žmogumi.

Ponia Dalia sodyboje netoli Kauno augina gėles, o ponas Anatolijus atvažiuoja tik pasigėrėti žmonos kuriamu grožiu. Jai visiškai nepatinka sportas, be kurio jos vyras negali išbūti nė dienos. Tų priešingybių tarp jų esama ir daugiau.

Vis dėlto šios dvi asmenybės, kiekviena savaip mylinčios ir vertinančios gyvenimą, telpa po vienu stogu. Jie užaugino vaikus, susilaukė anūkų ir kasdien rūpinasi vienas kitu, nors dažnai tenka būti atskirai. Tačiau sutuoktiniai, kad ir panirę į sau artimas veiklos sritis, nesusvetimėjo - tik dar labiau vienas kitą supranta.

Kūryba gėlių lysvėje

Ponas Anatolijus visada ištikimas savo poetės žmonos kūrybos gerbėjas. Verslininkas išleido beveik visas D.Teišerskytės poezijos knygas. Daugiausia rūpesčių jam kilo dėl pirmojo leidinio, pasirodžiusio prieš daugelį metų. Tuo metu verslininkas neturėjo savo leidyklos, teko ieškoti rėmėjų.

Turėti žmoną poetę, pasirodo, nėra lengva: tai dažniausiai būna jautrios ir subtilios sielos moterys. Jausmai ir išgyvenimai tampa vos ne svarbiausia jų gyvenimo dalimi. Ir to nevalia pamiršti. "Dalia yra mano gyvenimo moteris", - girdint žmonai neslėpė A.Čupkovas. Sutuoktiniai jau 30 metų kartu.

Ponia Dalia kitokią kūrybą atrado prieš šešerius metus, kai šeima įsigijo sodybą. Dabar ji nekantriai laukia pavasario, kada galės pradėti nedideliame žemės lopinėlyje sodinti gėles ir kurti sodybos aplinkos grožį.

Ponas Anatolijus šmaikštauja, kad jam kiek nesuprantamas žmonos pomėgis augalus vis persodinti į kitą vietą. Jis stebisi, kaip tie augalai apskritai prigyja. Tačiau tuoj pat užtikrina, kad jo žmona turi tam tikrų ekstrasensinių sugebėjimų, ir, matyt, tai žinodama drąsiai elgiasi su žydinčiais augalais.

Sodyboje auga visos šeimos pasodinti 40 medelių. "Ta diena man labai įsimintina. Mano gyvenimas pasikeitė iš esmės: aš atėjau į politiką", - pasakoja poetė.

Atostogos su šeima

Kaip abu dalijasi augančiais anūkais? Dalia ir Anatolijus turi po sūnų iš pirmosios santuokos, šie jau sukūrę šeimas. Nevedęs tik jų abiejų sūnus Pranas.

"Jokios sumaišties nėra. Visi esame darni šeima. Mūsų abiejų vaikai dirba šeimos verslo bendrovėje", - sakė jie. Dalios ir Anatolijaus anūkai, kurių auga visas pulkas, jų nevadina seneliais ir kreipiasi į juos tiesiog vardais.

Jis turi du anūkus - Gediminą ir Andrių, o ji dvi anūkes - Kamilę Kotriną ir Gabiją Pauliną bei anūką Jokūbą Joną.

Ar anūkai paveldėjo senelių gabumus? O taip! Kas iš jų išaugs, iš anksto sunku pasakyti. Trylikametis Andrius žaidžia krepšinį, o Gabija Paulina groja fleita, turi gražų balsą. Gabumais pasižymi ir kiti anūkai. D.Teišerskytė anūkėms paskyrė po poezijos knygelę. Vieną knygelę iliustravo anūkė Gabija Paulina.

Šeimos tradicija - visiems kartu sekmadienį susėsti prie pietų stalo. O per žiemos atostogas ponia Dalia dažniausiai su savo sūnaus šeima vyksta į kelionę. Šiemet dešimt dienų keliavo po Bavariją.

Vaikai neišvyko svetur

Ar būna dienų, kai abu gali pabūti tik dviese? Ir vėl abu nustebo: toks klausimas jiems net nesuprantamas. Žmona retsykiais vyrui švelniai papriekaištauja, kad šis sodyboje nesiima vyriškų darbų, kad daug sportuoja - esą amžius ne tas, sveikatą reikėtų pasaugoti.

"Mums brangi kiekviena kartu praleista diena, o laikini išsiskyrimai tik dar labiau suartina", - sakė poetė.

Ponas Anatolijus jai pritardamas prabilo apie krepšinį, kuriam paskyrė didelę savo gyvenimo dalį. "Sutinku su žmona, kad aktyviai sportuoti - ne tas amžius. Mano akyse aikštelėje Anapilin išėjo keletas draugų krepšininkų. Ketinu pasitraukti iš varžybų, bet krepšinio treniruočių neatsisakysiu", - tvirtino sporto veteranas.

2005 metais jis iš pasaulio veteranų varžybų Naujojoje Zelandijoje grįžo ne tik laimėjęs bronzos medalį, bet ir parsivežė du prestižinius Tarptautinės krepšinio veteranų asociacijų federacijos prizus, kurie jam buvo įteikti ir už žaidimą, ir už indėlį vystant sporto senjorų veiklą. A.Čupkovas tapo veterano pavyzdžiu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Ar žinomiems žmonėms yra svarbus visuomenės pripažinimas? A.Čupkovas paminėjo dar vieną pernai gautą apdovanojimą. Verslininkas yra trečios kartos kaunietis ir labai myli savo miestą. Jam itin džiugu, kad buvo įvertintas už nuopelnus savo miestui ir apdovanotas Santakos garbės ženklu.

Praėjusiais metais D.Teišerskytė pateko tarp Kauno riterių nominantų.

"Man taip pat džiugu, kad buvau įvertinta. Abu dirbame ne sau, o žmonėms, kuriems reikalinga pagalba", - sakė žinoma politikė.

Labiausiai jie džiaugiasi, kad jų vaikus ir anūkus lydi sėkmė, jie sveiki bei laimingi, jiems nereikia išvykti iš gimtųjų namų ieškoti laimės svetur ir visi gali susirinkti į gražius, šventėms išpuoštus namus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"