TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Venecijos bienalė - be Lietuvos architektų

2012 09 18 8:18
R.Leitanaitės nuotraukos

Į Italijoje vykusią tarptautinę tryliktąją architektūros bienalę Lietuvos architektai nepateko. Jie liko už borto ne savo noru - tokiam prestižiniam reikalui neatsirado svarbiausio dalyko - finansavimo.

Nors negalėjo atstovauti savo kraštui, tačiau pasidairyti po pasaulio šalių architektų paviljonus Venecijoje daugelis lietuvių vyko kaip kas išmanė - tokį šansą praleisti būtų buvę labai apmaudu.

Lietuvos architektų sąjungos Informacinio centro vadovė Rūta Leitanaitė pabandė bent jau užfiksuoti savo fotoaparatu tai, ką matė ir kas jai paliko didžiausią įspūdį.

Šių metų Venecijos bienalės kuratorius britų architektas Davidas Chipperfieldas parinko originalią temą "Cammon ground" (išvertus pažodžiui iš anglų kalbos būtų lyg ir "bendras pagrindas").

Pasak Rūtos, šios temos esmė - siekti paskatinti architektus priešiškai reaguoti į vyraujančią profesinę ir kultūrinę tendenciją, propaguojančią kūrybą kaip individualaus ego išraišką. Kuratorius skatino kolegas pademonstruoti kultūrinio tęstinumo - bendrų idėjų, kultūrinių tradicijų, kintančių visuomenės vertybių sistemos - įtaką ir svarbą architektūrai, pasidalyti bendrais rūpesčiais ir lūkesčiais.

Ar tai bienalės rengėjams pavyko pasiekti, parodys dalyvių ir žiūrovų  atsiliepimai, kai aprims renginio šurmulys ir gyvenimas miestuose sugrįš į savo vėžes.

Pastebėti kitame renginyje

R.Leitanaitė apgailestavo, kad bienalėje nerado mūsų krašto paviljono. Tai didelis praradimas, ypač - jauniems perspektyviems architektams, kurie negalėjo pareikšti savo vizijos.

Galima guostis tuo, kad naujausia Lietuvos architektūra, sukurta jaunų profesionalų, buvo oficialiai pristatyta (nors ne tokiai gausiai auditorijai ir ne tokį ilgą laiką, kaip būtų galima turint savo paviljoną) tarptautinio žurnalo "A10 European architecture magazine" jaunimui skirtoje konferencijoje "What about young architects in...?", kuri vyko, kai tik prasidėjo bienalė.

Per konferenciją žurnalo korespondentai iš įvairių Europos šalių apžvelgė kūrybinę atmosferą savo šalyse, pristatė potencialių architektūros kūrėjų vardus ir darbus.

"Turėjau galimybę pranešime papasakoti apie studijų "Arches", "A01 architektai", "Kūnas", "Andre Baldi architektūra urbanistika", "G.Natkevičius ir partneriai", "Paleko ARCH studija", "4Plius", "Pupa" ir "A4 architektai", "GUM projects", "JAD+Architektūros linija", "Trys A.M.+Suti", "Processoffice", architekto Š.Kiaunės projektus ir "BeePart" bendruomenės centrą Pilaitėje, Vilniuje. Jaunų lietuvių darbai konferencijoje sulaukė auditorijos komplimentų dėl inovatyvumo, profesionalumo ir kokybės. Daugelis išreiškė nuostabą, kodėl Lietuva neturi savo ekspozicijos Venecijos architektūros bienalėje, neišnaudoja savo galimybių ryškiau įsirašyti į tarptautinį architektūros žemėlapį", - sakė R.Leitanaitė.

Dalyviai - architektūros elitas

Venecijos bienalė vyksta kas dveji metai. Šį rudenį Venecija persunkta architektūros.

"Plakatai, mirguliuojantys ant zujančių "vaporetto" garlaiviukų šonų, plevėsuojantys nuo Didžiojo kanalo tilto konstrukcijų, pasitinkantys aikštėse ar šaukte šaukiantys ant nušiurusių fasadų siaurose gatvelėse, - tokia pasitiko mus Venecija", - pasakojo Rūta.

Tačiau pagrindinis dėmesys krypsta į įvairių šalių paviljonus. Tryliktojoje bienalėje tokių "keleivių" - 55. Tarp jų Kosovas, Angola, Kuveitas ir Peru dėvi naujokų kepures.

Kaip ir visada, bienalė okupavo Venecijos rytinį pakraštį - buvusią karinės laivybos bazę "Arsenale", Giardini parką, taip pat išsibarstė įvairiuose pastatuose bei viešosiose miesto erdvėse.

Pasak Rūtos, "Arsenale" mūruose įsitaisiusią ir 10 000 kv. m plotą užimančią teminę parodą "Cammon ground" sudaro 69-ių D.Chipperfieldo pakviestų šiuolaikinių architektų, fotografų, menininkų, kritikų, mokslininkų darbai. Įspūdinga mozaika architektūros gerbėjus svaigina ne tik turiniu ir idėjomis, bet ir garsiausiais kūrėjų vardais. Nors ir kaip būtų užimtas, kvietimo dalyvauti bienalės pagrindinėje parodoje, savotiškame architektūros kūrybos olimpe, tikriausiai atsisakytų retas.

Išskirtinis dėmesys Japonijai

Stichinės nelaimės ištikta Japonija šiemet neliko nepastebėta. Šios šalies paviljonas neatsitiktinai pavadintas "Architecture possible here? Home-for-All".

Renginio vertinimo komisija japonų architektams skyrė "Auksinį liūtą" - prizą už geriausią nacionalinę ekspoziciją.

Architekto Toyo Ito vadovaujama jaunų profesionalų komanda nusprendė cunamio sugriauto Rikuzentakatos miesto gyventojams sukurti ir pastatyti laikinus pastatus, skirtus bendruomenės susirinkimams ir diskusijoms apie atgaivinamo miesto architektūrą bei būstą.

Architektai pusę metų lankė nusiaubtą teritoriją ir bendravo su namų netekusiais miestiečiais, kūrė įvairius pastato modelius (jie eksponuoti maketų parodoje). Komisiją sujaudinęs ir įtikinęs projekto rezultatas - ne tik pradėtas įgyvendinti projektas, bet ir pats kūrybinis procesas, atskleidęs architektūros prasmę, esant ekstremaliai situacijai.

Kitos šalys atskaitos tašku pasirinko materialiuosius architektūros elementus: Egipto paviljonas - plytos, Suomijos (Alvar Aalto) paviljonas - medžio temomis. Dar kitos, priešingai, žaidė idėjomis, abstrakčiomis koncepcijomis, gimusiomis iš asociacijų ir nežabotos fantazijos.

Vengrija ir Tailandas paviljonus pripildė šmaikščių architektūros studentų sukurtų maketų, penkiasdešimtmetį švenčiantis Šiaurės šalių paviljonas tapo parodine aikštele jaunesnių nei 50 metų architektų improvizacijoms asmeninio požiūrio į architektūrą tema, išreikštoms taip pat maketais.

Kinija ir Airija ekspozicines erdves panaudojo kaip talpyklą menui, kur yra vietos universalioms idėjoms. Kitos pačią paviljono architektūrą, erdvę interpretavo kaip objektą, akcentuodamos individualų, emocinį, sensorinį architektūros patyrimą.

R.Leitenaitė

Niša - sovietmečio palikimas

Specialų žiuri apdovanojimą pelnęs Lenkijos paviljonas atskleidžia architektūrą kaip aplinką, kuri yra garsų šaltinis, ir kaip sistemą, kuriančią erdvės "garso takelį". Įėjęs į tuščią, gryną paviljono erdvę, nulietą šviesos, krintančios per stoglangį, lankytojas netikėtai patenka į paslaptingą atmosferą, pritrenkiančią empiriniu architektūros patyrimu per garsą. Nežymūs sienų, grindų pakeitimai, ventiliacijos sistemos rekonstrukcija pavertė Lenkijos paviljoną garso skulptūra, dūzgiančia keistu, hipnotizuojančiu triukšmu. Gyvą garso foną sudaro specialiai sustiprinti, nuo paviršių atsispindintys paties paviljono garsai ir triukšmas, mikrofonais "gaudomas" iš tame pačiame pastate esančių gretimų paviljonų.

Estijos ekspozicija - nykstantis sovietmečio paveldas. Kaimynai architektai nagrinėja vieno pastato - 1980-aisiais statytos Talino koncertų salės "Linnahall" likimą. Paviljone pavaizduota "Linnahall" interjero dalis (čia atgabenti originalūs minkštasuoliai, veidrodžiai ir elektroninis laikrodis). Filmuotoje medžiagoje įvairūs pašnekovai  išsako savo nuomonę apie sovietmečio architektūrą.

Daug būtų galima pasakoti apie Argentinos, Latvijos, Graikijos, JAV, Kroatijos, Danijos, Rusijos ir kitų šalių paviljonus.

Pasak R.Leitanaitės, Venecijos architektūros bienalė yra meno festivalis, tačiau architektūra, palyginti su kitomis meno rūšimis, kaip kolektyvinis profesionalo ir visuomenės kūrinys, ji itin ryškiai atskleidžia kiekvienai šaliai aktualias problemas, vertybes, visuomeninę atmosferą.

"Architektūra tampa tuo bendru vardikliu, pagrindu, per kurį bienalėje atsiskleidžia skirtumai, ieškoma bendrumų", - teigė ji.

XIII Venecijos bienalės faktai

"Auksinis liūtas" už gyvenimo nuopelnus - architektas Alvaro Siza Vieira.

"Auksinis liūtas" už geriausią nacionalinį paviljoną - Japonija.

"Architecture possible here? Home-for-All" Naoya Hatakeyama; Kumiko Inui; Sou Fujimoto; Akihisa Hirata. Komisaras: Toyo Ito. Vieta: Giardini.

"Auksinis liūtas" už geriausią autorinį paviljoną "Cammon ground" - Torre David / Gran Horizonte, 2012" Urban-Think Tank (Alfredo Brillembourg, Hubert Klumpner) su Justin McGuirk. Vieta: Arsenale, Corderie.

"Sidabrinis liūtas" už ekspoziciją "Cammon ground" parodoje - Grafton Architects (Yvonne Farrell and Shelley McNamara, Airija). Vieta: Giardini, Centrinis paviljonas.

Specialūs žiuri prizai: Lenkijos paviljonui "Making the walls quake as if they were dilating with the secret knowledge of great powers", aut. Katarzyna Krakowiak. Vieta: Giardini. JAV paviljonui - "Spontaneous Interventions: Design Actions for the Common Good". Vieta: Giardini. Rusijos paviljonui "i-city". Vieta: Giardini. Cino Zucchi paviljonui "Copycat. Empatia e invidia come generatori di forma, 2012." Vieta: Corderie, Arsenale.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"