Versija: laikantieji augintinius turi psichologinių problemų

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2015-07-29 09:03
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2015-07-29 09:03
Žmonės žavisi katinais, nors šie naminiai gyvūnais dabartiniais laikais nėra naudingi. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Ko­dėl žmo­nės tu­ri na­mi­nius gy­vū­nus ir jais mie­lai rū­pi­na­si? Moks­li­nin­kai ty­ri­nė­ja šį fe­no­me­ną ir pa­tei­kia skir­tin­gus at­sa­ky­mus.

Moks­las tiks­liai ne­ži­no, ka­da žmo­nės pra­dė­jo jau­kin­tis gy­vū­nus ir at­si­ra­do pir­mie­ji na­mi­niai au­gin­ti­niai. Nu­ma­no­ma, kad ka­dai­se la­bai se­niai pro­tė­viai pra­dė­jo prie sa­vęs pra­tin­ti vil­kus. Ga­li bū­ti, kad pa­gau­da­vo vil­kiu­kus ir su­pras­da­vo, kad jie pra­vers­tų me­džiok­lė­je. Po tru­pu­tį šie žvė­rys su žmo­nė­mis pra­dė­jo ap­sip­ras­ti, klau­sy­ti, ga­liau­siai evo­liu­cio­na­vo į šu­nis. Pa­gal vie­no ty­ri­mo duo­me­nis, pa­skelb­tus 2015 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį, tai ga­lė­jo bū­ti maž­daug prieš 27 tūkst. me­tų, ra­šo "BBC Earth".

Da­bar šu­nys gy­ve­na su žmo­nė­mis, o tu­rė­ti au­gin­ti­nius įpras­ta įvai­rio­se kul­tū­ro­se. Vis dėl­to tai - keis­to­ka, ypač tu­rint gal­vo­je, kad lai­ky­ti na­mi­nį gy­vū­ną ne­pi­gu. Rei­kia jį mai­tin­ti, teik­ti jam ve­te­ri­na­ri­nę pa­gal­bą, skir­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Taip, au­gin­ti­niai pa­lai­ko žmo­nėms kom­pa­ni­ją, bet rū­pes­tis gy­vū­nais ati­ma daug lai­ko, daž­niau­siai už tai ne­gau­na­ma jo­kios pra­ktiš­kos pa­gal­bos, iš­sky­rus kai ku­rias iš­im­tis, prie ku­rių ga­li­ma pri­skir­ti sar­gi­nius ir me­džiok­li­nius šu­nis.

Ty­ri­mų re­zul­ta­tas - priešingas

Vai­kas, kai užau­ga, ga­li pa­dė­ti tė­vams, kai šie pa­sens­ta. Rū­pes­tis gi­mi­nai­čiais ir šei­mos na­riais tu­ri pra­kti­nę nau­dą dėl pa­na­šių ge­nų, sėk­min­gas ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­mas reiš­kia di­des­nį ge­nų pa­pli­ti­mą.

Iš pa­siim­to šuns, ka­tės ar žiur­kė­no ne­si­ti­ki­ma tu­rė­ti to­kios nors nau­dos. Ta­čiau mi­li­jo­nai žmo­nių tu­ri to­kių ir ki­to­kių au­gin­ti­nių ir net lai­ko juos šei­mos na­riais.

Spe­cia­lis­tai siū­lo ke­le­tą ver­si­jų, pa­aiš­ki­nan­čių to­kį fe­no­me­ną.

Ke­le­tą de­šimt­me­čių vy­ra­vo moks­li­nin­kų nuo­mo­nė, kad gy­vū­nai da­ro tei­gia­mą įta­ką žmo­nių svei­ka­tai, ypač psi­cho­lo­gi­niam kom­for­tui ir net esą ga­li pra­il­gin­ti gy­ve­ni­mą. Ta­čiau nė­ra aki­vaiz­džių įro­dy­mui to­kiems tei­gi­niams pa­grįs­ti. Bu­vo ty­ri­mų, pa­gal ku­riuos ga­li­ma bu­vo spręs­ti, kad au­gin­ti­niai ti­krai nau­din­gi žmo­nių svei­ka­tai, bet kai ku­rių ne­se­niai at­lik­tų ban­dy­mų re­zul­ta­tas - prieš­in­gas.

Pa­vyz­džiui, moks­li­nin­kai iš­siaiš­ki­no, kad na­mie lai­kan­tys gy­vū­nus žmo­nės lin­kę į dau­giau psi­cho­lo­gi­nių prob­le­mų ir į la­biau iš­reikš­tą dep­re­si­ją, ne­gu tie, ku­rie ne­tu­ri au­gin­ti­nių. O ki­ti ty­ri­mai par­odė, kad lai­kan­tie­ji na­mi­nius gy­vū­nus yra la­biau pa­ten­kin­ti gy­ve­ni­mu, ne­gu li­ku­sie­ji.

Dėl įgū­džių ir įvaizdžio

Nors pa­sta­rai­siais me­tais spe­cia­lis­tai iš es­mės iš­sklai­dė mi­tą apie au­gin­ti­nių nau­dą jų šei­mi­nin­kų svei­ka­tai, ši te­ma vis iš­plau­kia ži­niask­lai­do­je. "Na­mi­niai gy­vū­nai ne­pa­de­da žmo­nėms gy­ven­ti il­giau - moks­li­nin­kai tai įro­dė", - tvir­ti­no Joh­nas Brads­haw iš Bris­to­lio uni­ver­si­te­to Ve­te­ri­na­ri­jos mo­kyk­los Ang­li­jo­je.

Vis dėl­to anks­čiau tu­rė­ti na­mi­nių gy­vū­nų ga­lė­jo bū­ti pra­var­tu. Kaip sa­kė J. Brads­haw, mo­te­rys tu­rė­da­vo ga­li­my­bė pa­de­mons­truo­ti įgū­džius rū­pin­tis silp­nes­nė­mis bū­ty­bė­mis. Tai leis­da­vo įsi­vaiz­duo­ti, ko­kių rei­kia mo­ti­niš­kų sa­vy­bių. Be to, au­gin­ti­niai pa­dė­da­vo tap­ti la­biau em­pa­tiš­kais. Pa­gal ki­tas teo­ri­jas au­gin­ti­nio lai­ky­mas bū­da­vo užuo­mi­na į šei­mi­nin­ko tur­tin­gu­mą. Tai ro­dy­da­vo, kad yra pa­kan­ka­mai re­sur­sų gy­vū­nui iš­lai­ky­ti.

Veislės grynumas mūsų dienomis turi vis mažiau reikšmės. / LŽ archyvo asociatyvi nuotrauka

So­cia­li­niai signalai

JAV Pen­sil­va­ni­jos uni­vers­ti­te­to pro­fe­so­rius Ja­me­sas Ser­pel­lis ma­no, kad iki da­bar au­gin­ti­nių tu­rė­ji­mas tei­kia nau­dą evo­liu­ci­jos po­žiū­riu. Pa­sak moks­li­nin­ko, žmo­gus yra so­cia­li­nė bū­ty­bė, ku­ri vi­są lai­ką sie­kia ry­šio su ap­lin­ki­niais, tarp jų - ir su gy­vū­nais. "Ne­tu­rin­tie­ji so­cia­li­nio pa­lai­ky­mo la­biau pa­žei­džia­mi, lin­kę dau­giau sirg­ti", - tei­gė jis.

Vis dėl­to J. Ser­pel­lis su­pran­ta, kad ty­ri­mų apie žmo­nes ir gy­vū­nus ne­ga­li­ma ver­tin­ti vie­na­reikš­miš­kai. Skir­tin­go­se vi­suo­me­nė­se po­žiū­ris į au­gin­ti­nius bū­na ki­toks. Iš­ty­rus 60 ša­lių, pa­aiš­kė­jo, kad šu­nų žmo­nės tu­ri 52-ose, bet tik 22-ose juos lai­ko au­gin­ti­niais. Kai kur su na­mi­niais gy­vū­nais el­gia­ma­si žiau­riai. Pa­vyz­džiui, an­tro­po­lo­gas Ja­re­das Dia­mon­das tai ma­tė vie­no­je Nau­jo­sios Gvi­nė­jos gen­ty­je. O Ke­ni­jo­je yra gen­tis, ku­ri šu­nis lai­ko tik dėl ap­sau­gos. Kal­bo­je net nė­ra žo­džio "au­gin­ti­nis". Šu­nų nie­kas ne­glos­to ir ne­įlei­džia į gy­ve­na­mą vie­tą.

Ha­rol­das Her­zo­gas iš JAV Ka­ro­li­nos uni­ver­si­te­to pa­žy­mė­jo, kad skir­tin­gas el­ge­sys su na­mi­niais gy­vū­nais at­spin­di vie­nos ar ki­tos vi­suo­me­nės kul­tū­ri­nes ypa­ty­bes. Kaip jis sa­kė per kas­me­tę Psi­cho­lo­gi­jos moks­lo aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­ją, mes im­ame au­gin­ti­nius, nes taip da­ro ap­lin­ki­niai, to­dėl kad tai "so­cia­liai už­kre­čia­ma".

"Esa­me to­kie, kad mus trau­kia gy­vos bū­ty­bės. Mes nu­si­tei­kę šu­niu­kus ir ka­čiu­kus lai­ky­tis mie­lais. Ta­čiau jei tas šu­niu­kas at­ro­do mie­las JAV, Pie­tų Ko­rė­jo­je jis lai­ko­mas mais­tu. Ko­dėl taip yra?" - klau­sė moks­li­nin­kas. Jis pa­da­rė iš­va­dą, kad įpro­tis na­mie lai­ky­ti gy­vū­nų yra so­cia­li­nių sig­na­lų ga­vi­mas iš ap­lin­ki­nių. Ki­taip ta­tiant, tai yra me­mas, ma­da, nuo­lat pa­lai­ko­ma dėl sa­vo po­pu­lia­ru­mo.

Tai ga­li bū­ti mada

H. Her­zo­gas par­eiš­kė, kad to ne­ga­li­ma pa­aiš­kin­ti evo­liu­ci­jos teo­ri­ja. Tai pa­grįs­da­mas jis pa­tei­kė dau­giau kaip 48 mi­li­jo­nų re­gis­tra­ci­jos liu­di­ji­mų, iš­duo­tų JAV šu­nų vei­si­mo klu­bo, ty­ri­mo re­zul­ta­tus. Ty­ri­mas par­odė šio po­mė­gio di­dė­ji­mo ir ma­žė­ji­mo cik­lus.

"Šu­nų po­pu­lia­ru­mas ga­li pa­šok­ti iki de­be­sų, taip pat grei­tai ga­li ir nu­kris­ti, - kal­bė­jo moks­li­nin­kas. - Šu­nų au­gi­ni­mo ma­dos cik­las trun­ka maž­daug 25 me­tus. Tai tam­pa ma­din­ga ir ne­be­ma­din­ga pa­na­šiai kaip sport­ba­čiai."

Tar­ki­me, da­bar žmo­nės mėgs­ta lai­ky­ti ang­liš­kus bul­do­gus. Veis­lės gry­nu­mas mū­sų die­no­mis tu­ri vis ma­žiau reikš­mės. Pa­si­da­rė po­pu­lia­ru šu­nis im­ti iš prie­glau­dų. Moks­li­nin­ko nuo­mo­ne, pa­na­šios yra ir ma­dos ten­den­ci­jos.

Kul­tū­ri­nio pa­li­ki­mo perdavimas

Su to­kiu po­žiū­riu ne­su­tin­ka J. Ser­pel­lis. Šio moks­li­nin­ko tei­gi­mu, me­džio­to­jų ir rin­kė­jų bend­ruo­me­nės su­si­kū­rė na­tū­ra­liu bū­du, va­di­na­si, žmo­nėms yra bū­din­ga tu­rė­ti po­mė­gį. "Žmo­nės su gy­vū­nais ry­šį pra­dė­jo megz­ti dar is­to­ri­jos auš­ro­je, to­dėl au­gin­ti­nių lai­ky­mui ma­da ne­tu­ri įta­kos", - sa­kė jis.

Gal taip ir yra, bet kul­tū­ra - dai­lė, mu­zi­ka, kal­ba - bu­vo iki tol, kol žmo­gus pri­jau­ki­no šu­nį. H. Her­zo­go nuo­mo­ne, trau­ka prie mie­lų gy­vū­nų žmo­gui svar­bi, bet ji ne­vie­na­reikš­mė. "Kad tai tap­tų bū­din­ga vi­suo­me­nės sa­vy­be, bū­ti­nas kul­tū­ri­nio pa­li­ki­mo per­da­vi­mas. To­dėl re­li­gi­jo­je ir is­to­ri­jo­je yra daug įvai­rių gy­vū­nų reikš­mių", - sa­kė jis.

Žmo­nių no­ras lai­ky­ti au­gin­ti­nius ga­li bū­ti įvai­rių fak­to­rių kom­bi­na­ci­ja. Be to­kiu at­ve­ju, dėl to šu­niu­kai ir ka­čiu­kai ne­pa­si­da­ro ma­žiau mie­li.

Par­en­gė Ra­sa PAKALKIENĖ

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Taip  78.60.194.53 2015-09-18 14:12:22
Augintiniai palaiko žmonėms kompaniją - ar tai nėra pati tikriausia gyvūnų nauda? Bet apskritai viską gyvenime matuoti vien tik nauda - neperspektyvus reikalas. Gyvūnai - mūsų mažesnieji "broliai", jie irgi turi teisę būti šiame pasaulyje, o žmogus yra pajėgus juos globoti (skriausti, deja, irgi).
0 0  Netinkamas komentaras
ironija  79.135.27.26 2015-08-01 21:23:45
tai tie "mokslininkai" turi psichologinių problemų ir dar kokių, bet ne laikantys augintinius ! Tegul geriau eina griovių kasti- bus naudingiau visuomenei, nei kvaili jų tyrimai
0 0  Netinkamas komentaras
Tikrai - pezalai.  213.164.115.129 2015-07-31 08:14:20
Dar pridėkite kambarines gėles, paveikslus, knygas, televizorių, internetą ar bendravimą telefonu.
2 0  Netinkamas komentaras
Pagaliau  213.164.127.5 2015-07-29 21:23:10
Tikra tiesa.
2 5  Netinkamas komentaras
kokia nesąmonė  188.69.192.144 2015-07-29 19:30:00
Pezalai jaunųjų mankurtų. Pagal parašiusius šį :mokslinį tyrimą" žmogus neturintis psichologinių problemų, tai toks, kuris nieko neturi - nei šeimos, nei draugų, nei vaikų. Nes juk visi jie padeda realizuotis, verčia kuo nors rūpintis, mylėti. Mano galva, tai dabartinis jaunimas su savo į smartfonus perkelta sąmone turi daug daug psichikos problemų.
12 1  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami