TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Versija: laikantieji augintinius turi psichologinių problemų

2015 07 29 9:03
Žmonės žavisi katinais, nors šie naminiai gyvūnais dabartiniais laikais nėra naudingi. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kodėl žmonės turi naminius gyvūnus ir jais mielai rūpinasi? Mokslininkai tyrinėja šį fenomeną ir pateikia skirtingus atsakymus.

Mokslas tiksliai nežino, kada žmonės pradėjo jaukintis gyvūnus ir atsirado pirmieji naminiai augintiniai. Numanoma, kad kadaise labai seniai protėviai pradėjo prie savęs pratinti vilkus. Gali būti, kad pagaudavo vilkiukus ir suprasdavo, kad jie praverstų medžioklėje. Po truputį šie žvėrys su žmonėmis pradėjo apsiprasti, klausyti, galiausiai evoliucionavo į šunis. Pagal vieno tyrimo duomenis, paskelbtus 2015 metų gegužės mėnesį, tai galėjo būti maždaug prieš 27 tūkst. metų, rašo "BBC Earth".

Dabar šunys gyvena su žmonėmis, o turėti augintinius įprasta įvairiose kultūrose. Vis dėlto tai - keistoka, ypač turint galvoje, kad laikyti naminį gyvūną nepigu. Reikia jį maitinti, teikti jam veterinarinę pagalbą, skirti gyvenamosios vietos. Taip, augintiniai palaiko žmonėms kompaniją, bet rūpestis gyvūnais atima daug laiko, dažniausiai už tai negaunama jokios praktiškos pagalbos, išskyrus kai kurias išimtis, prie kurių galima priskirti sarginius ir medžioklinius šunis.

Tyrimų rezultatas - priešingas

Vaikas, kai užauga, gali padėti tėvams, kai šie pasensta. Rūpestis giminaičiais ir šeimos nariais turi praktinę naudą dėl panašių genų, sėkmingas artimųjų gyvenimas reiškia didesnį genų paplitimą.

Iš pasiimto šuns, katės ar žiurkėno nesitikima turėti tokios nors naudos. Tačiau milijonai žmonių turi tokių ir kitokių augintinių ir net laiko juos šeimos nariais.

Specialistai siūlo keletą versijų, paaiškinančių tokį fenomeną.

Keletą dešimtmečių vyravo mokslininkų nuomonė, kad gyvūnai daro teigiamą įtaką žmonių sveikatai, ypač psichologiniam komfortui ir net esą gali prailginti gyvenimą. Tačiau nėra akivaizdžių įrodymui tokiems teiginiams pagrįsti. Buvo tyrimų, pagal kuriuos galima buvo spręsti, kad augintiniai tikrai naudingi žmonių sveikatai, bet kai kurių neseniai atliktų bandymų rezultatas - priešingas.

Pavyzdžiui, mokslininkai išsiaiškino, kad namie laikantys gyvūnus žmonės linkę į daugiau psichologinių problemų ir į labiau išreikštą depresiją, negu tie, kurie neturi augintinių. O kiti tyrimai parodė, kad laikantieji naminius gyvūnus yra labiau patenkinti gyvenimu, negu likusieji.

Dėl įgūdžių ir įvaizdžio

Nors pastaraisiais metais specialistai iš esmės išsklaidė mitą apie augintinių naudą jų šeimininkų sveikatai, ši tema vis išplaukia žiniasklaidoje. "Naminiai gyvūnai nepadeda žmonėms gyventi ilgiau - mokslininkai tai įrodė", - tvirtino Johnas Bradshaw iš Bristolio universiteto Veterinarijos mokyklos Anglijoje.

Vis dėlto anksčiau turėti naminių gyvūnų galėjo būti pravartu. Kaip sakė J. Bradshaw, moterys turėdavo galimybė pademonstruoti įgūdžius rūpintis silpnesnėmis būtybėmis. Tai leisdavo įsivaizduoti, kokių reikia motiniškų savybių. Be to, augintiniai padėdavo tapti labiau empatiškais. Pagal kitas teorijas augintinio laikymas būdavo užuomina į šeimininko turtingumą. Tai rodydavo, kad yra pakankamai resursų gyvūnui išlaikyti.

Veislės grynumas mūsų dienomis turi vis mažiau reikšmės. / LŽ archyvo asociatyvi nuotrauka

Socialiniai signalai

JAV Pensilvanijos universtiteto profesorius Jamesas Serpellis mano, kad iki dabar augintinių turėjimas teikia naudą evoliucijos požiūriu. Pasak mokslininko, žmogus yra socialinė būtybė, kuri visą laiką siekia ryšio su aplinkiniais, tarp jų - ir su gyvūnais. "Neturintieji socialinio palaikymo labiau pažeidžiami, linkę daugiau sirgti", - teigė jis.

Vis dėlto J. Serpellis supranta, kad tyrimų apie žmones ir gyvūnus negalima vertinti vienareikšmiškai. Skirtingose visuomenėse požiūris į augintinius būna kitoks. Ištyrus 60 šalių, paaiškėjo, kad šunų žmonės turi 52-ose, bet tik 22-ose juos laiko augintiniais. Kai kur su naminiais gyvūnais elgiamasi žiauriai. Pavyzdžiui, antropologas Jaredas Diamondas tai matė vienoje Naujosios Gvinėjos gentyje. O Kenijoje yra gentis, kuri šunis laiko tik dėl apsaugos. Kalboje net nėra žodžio "augintinis". Šunų niekas neglosto ir neįleidžia į gyvenamą vietą.

Haroldas Herzogas iš JAV Karolinos universiteto pažymėjo, kad skirtingas elgesys su naminiais gyvūnais atspindi vienos ar kitos visuomenės kultūrines ypatybes. Kaip jis sakė per kasmetę Psichologijos mokslo asociacijos konferenciją, mes imame augintinius, nes taip daro aplinkiniai, todėl kad tai "socialiai užkrečiama".

"Esame tokie, kad mus traukia gyvos būtybės. Mes nusiteikę šuniukus ir kačiukus laikytis mielais. Tačiau jei tas šuniukas atrodo mielas JAV, Pietų Korėjoje jis laikomas maistu. Kodėl taip yra?" - klausė mokslininkas. Jis padarė išvadą, kad įprotis namie laikyti gyvūnų yra socialinių signalų gavimas iš aplinkinių. Kitaip tatiant, tai yra memas, mada, nuolat palaikoma dėl savo populiarumo.

Tai gali būti mada

H. Herzogas pareiškė, kad to negalima paaiškinti evoliucijos teorija. Tai pagrįsdamas jis pateikė daugiau kaip 48 milijonų registracijos liudijimų, išduotų JAV šunų veisimo klubo, tyrimo rezultatus. Tyrimas parodė šio pomėgio didėjimo ir mažėjimo ciklus.

"Šunų populiarumas gali pašokti iki debesų, taip pat greitai gali ir nukristi, - kalbėjo mokslininkas. - Šunų auginimo mados ciklas trunka maždaug 25 metus. Tai tampa madinga ir nebemadinga panašiai kaip sportbačiai."

Tarkime, dabar žmonės mėgsta laikyti angliškus buldogus. Veislės grynumas mūsų dienomis turi vis mažiau reikšmės. Pasidarė populiaru šunis imti iš prieglaudų. Mokslininko nuomone, panašios yra ir mados tendencijos.

Kultūrinio palikimo perdavimas

Su tokiu požiūriu nesutinka J. Serpellis. Šio mokslininko teigimu, medžiotojų ir rinkėjų bendruomenės susikūrė natūraliu būdu, vadinasi, žmonėms yra būdinga turėti pomėgį. "Žmonės su gyvūnais ryšį pradėjo megzti dar istorijos aušroje, todėl augintinių laikymui mada neturi įtakos", - sakė jis.

Gal taip ir yra, bet kultūra - dailė, muzika, kalba - buvo iki tol, kol žmogus prijaukino šunį. H. Herzogo nuomone, trauka prie mielų gyvūnų žmogui svarbi, bet ji nevienareikšmė. "Kad tai taptų būdinga visuomenės savybe, būtinas kultūrinio palikimo perdavimas. Todėl religijoje ir istorijoje yra daug įvairių gyvūnų reikšmių", - sakė jis.

Žmonių noras laikyti augintinius gali būti įvairių faktorių kombinacija. Be tokiu atveju, dėl to šuniukai ir kačiukai nepasidaro mažiau mieli.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"