TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Vieniša jaukiuose namuose

2010 01 12 0:00
Verslininkė, trišuolio rungties rekordininkė V.Petkevičienė-Grigaitė jaučia laikinumo pojūtį laikinuose namuose. Duktė Patricija ateina pasisvečiuoti pas mamą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nedideliame, jaukiame bute pakvipo ką tik iškeptomis gardžiomis bandelėmis. Cukrinis gardėsių kvapas toks šeimyniškai šiltas ir malonus. Kaunietė verslininkė, praeityje žinoma lengvaatletė, Lietuvos trišuolio rekordininkė Virginija Grigaitė-Petkevičienė sako, kad retomis progomis jai patinka šeimininkauti.

Smagu būti jaukiuose namuose, kai už lango siaučia žiemos pūga. Senoviniame virdulyje užverda vanduo ir netrukus bandelių kvapas susimaišo su aromatingos arbatos skoniu. Naminių bandelių kvapas Virginijai primena tėvų namus, kur prabėgo jaunystė, ir jos namus, kuriuose gyveno kartu su vyru verslininku Valdu Petkevičiumi.

Prieš metus V.Petkevičienės gyvenimas iš esmės pasikeitė. Jos artimieji dar nežino, kad po ilgų svarstymų ji galutinai apsisprendė išsiskirti su vyru. Negana to, Virginija pati išėjo iš savo erdvių namų, kad galėtų ramiai ir be įtampos gyventi.

Nedideliame, bet jaukiame bute ji jaučiasi laimingesnė ir linksmesnė nei anksčiau. Dabar ji daugiau laiko praleidžia viena namuose. Tos valandos jaunai ir dailiai moteriai yra labai svarbios. Būdama pati su savimi ji stengiasi vienatvėje apmąstyti, kas lėmė, kad taip susiklostė likimas, kuris anksčiau jai buvo toks palankus ir daug žadantis.

"Šiems savo namams neskiriu tiek dėmesio, kaip ankstesniems. Iš tiesų nežinau, kiek laiko juose gyvensiu. Tad nėra prasmės laikinus namus gražinti ir tobulinti. Juose yra taip, kaip radau čia atėjusi. Beveik nieko nekeičiau", - sako Virginija.

Duktė liko su tėvu

Naujajame moters būste atsirado tik kai kurie daiktai iš buvusių namų, kurie jai yra brangūs kaip gražių dienų prisiminimas. Virginija labai išgyvena dėl vienturtės dukters Patricijos, kuri sunkiai susitaikė su tėvų skyrybomis. Mergaitė liko gyventi su tėvu erdviame name, kur ji turi savo atskirą kambarį.

"Man neramu dėl dukters, kai jos nėra šalia. Bet mes daug bendraujame, ji apsilanko pas mane. Patricijai labiau patinka įprasta namų aplinka, kurioje ji užaugo. Šiame bute mums abiem pakaktų vietos, bet aš leidau jai pasirinkti, su kuo ji nori gyventi", - sako V.Petkevičienė.

Dabartiniuose Virginijos namuose ilgai neužsibuvome. Moteris pakvietė nuvažiuoti į sodybą netoli Druskininkų - ten esą daug gražiau ir jaukiau.

Virginija vairuoja automobilį neskubėdama - siaurais kaimo keliukais greitai nepalėksi! Moteris užsiminė, kad per tą kelionės valandą, kai į sodybą važiuoja viena, daug ką apmąsto apie savo gyvenimą - ką darytų dabar, jei būtų galima viską sugrąžinti atgal.

Tie namai prie Druskininkų jau tapo lyg ir tikrais antraisiais Virginijos namais, nors tepraėjo vos metai, kai ji čia atvažiuoja viena bet kuriuo metų laiku. Sodyboje daugiau erdvės, gamtoje nutolsta miesto triukšmas. Tylos ir ramybės ypač reikia dabartiniu gyvenimo momentu: jai pačiai svarbu išsiaiškinti, kas įvyko jos šeimoje, kodėl vis dažniau nesutardavo su savo vyru, kol pagaliau jų keliai išsiskyrė.

Toks sportinis charakteris

Pastatas prie pat ežero beveik viduryje miško - iš medinių rąstų, unikaliu šiaudiniu stogu. Vakarais didelėje svetainėje Virginija užsikuria židinį ir gali tyloje rymoti valandų valandas nieko neveikdama. Pailsėjusi ji apžiūri sodybą, nueina prie ežero, pasėdi ant liepto.

Žinoma, vienai moteriai nėra lengva tvarkyti sodybą, bet Virginija nepasiduoda. Sportinis charakteris ją užgrūdino - iš paskutiniųjų stengiasi kaip nors viena viską nuveikti. Kai būna per sunku, susiranda vietinių kaimo pagalbininkų. Nors tuos žmones nelengva prisikalbinti, kad dienelę kitą padirbėtų sodyboje, bet po ilgų derybų kai kurie jų neatsisako padėti.

"Pagyvenusi viena supratau, kaip svarbu moteriai turėti savo erdvę. Tapau kitokia - nurimau, nesinervinu dėl menkniekių, į viską žvelgiu optimistiškiau. Net mūsų santykiai su buvusiu vyru pasikeitė. Dabar tapome gerais draugais. Daug daugiau bendraujame nei tada, kai buvome kartu", - prasitarė ji.

Pastūmėjo į verslą

Virginija neabejoja, kad bet kuri permaina gyvenime turi ir gerųjų ypatybių. Jei kas anksčiau jai būtų pasakęs, kad po skyrybų imsis rimtos veiklos, tuo būtų nepatikėjusi. Ne kas kitas, o buvęs vyras paskatino Virginiją pradėti savo verslą. Iš pradžių jis jai padėjo, kiek galėjo, o kai pamatė, kad gali viena savarankiškai dirbti, nebesikiša.

Anot Virginijos, verslas jai buvo svetima sritis, apie tai mažai ką išmanė. Jai buvo šiek tiek baugu, juk daug ką turėjo pradėti nuo nulio. Ji įsitikinusi, kad Valdas teisingai pasielgė, ją pastūmėjęs į savarankišką veiklą. Daug dirbdama Virginija užsimiršta.

"Daug metų aktyviai sportavau. Man sekėsi, todėl net kai sukūrėme šeimą neįsivaizdavau, jog galiu palikti lengvąją atletiką. Mano vyras anksčiau pats buvo sportininkas, tad jam sportininko gyvenimas yra žinomas. Jis pritarė, kad toliau sportuočiau, kai mums gimė duktė. Tačiau sėkmingas sportinis gyvenimas neatnešė man laimės šeimoje. Vis atitrūkdavau nuo namų - tai treniruotės, tai varžybos, tai kelionės. O kai bandžiau gelbėti šeimą ir atsisakiau sporto, jau buvo per vėlu", - įsitikinusi moterų trišuolio rekordininkė.

2003 metais lengvaatletė V.Grigaitė pasiekė trišuolio rekordą. Jos rezultatas - 12,77 metro - iki šiol trišuolio rungtyje geriausias.

Virginija prisipažino, kad jai buvo nelengva išeiti iš savo namų, kuriuos abu su vyru patys statėsi, juose daug metų kartu gyveno, augino dukterį. Kai Virginija laukėsi Patricijos, šalia jos uošvių namo, tame pačiame kieme, pradėjo kilti jos šeimos namas. Tai buvo pirmieji jaunos šeimos namai, į kuriuos abu norėjo kuo greičiau įsikelti.

"Prisimenu, pasilypėjusi ant kopėčių mūrininkams padavinėjau plytas. Stengiausi padėti, nors tuo metu buvau menka talkininkė. Vyro mama, pamačiusi mane ant kopėčių, subarė, kad aukštai laipiodama rizikuoju savo būsimu kūdikiu. Man tada taip neatrodė - buvau jauna ir energinga", - šypsosi ji.

V.Petkevičienė sakė, kad namai jai visų pirma yra juose gyvenančių artimų žmonių dvasinis ryšys ir šiluma.

"Ne gražios sienos ir modernūs baldai šildo namus, o gražūs vienas kitą mylinčių žmonių santykiai. Kai to nebėra, namai pasidaro šalti ir tolimi. Taip atsitiko ir mūsų namams. Atrodo, turėjome gražius ir jaukius namus, bet jų nebeliko", - sako ji.

Pasak jaunos moters, jiedu su vyru nesutilpo abu po vienu stogu, kad galėtų darniai ir santarvėje gyventi. "Daug kuo mudu esame panašūs - emocingi, jautrūs ir ambicingi. Kuo toliau, tuo labiau išlįsdavo mūsų būdo ydos, netikome vienas kitam. Gal tai lėmė, jog daug sportavau ir manęs dažnai nebūdavo namie, Valdas taip pat labai užsiėmęs. Verslas jį taip pat pakeitė. Tad gražiuoju nusprendėme gyventi atskirai. Tai išėjo tik į gera. Buvęs vyras man dabar daug daugiau padeda nei anksčiau", - neslėpė buvusi lengvaatletė.

Moteris džiaugiasi prisimindama vaikystę, kai tėvai siekė jai įskiepyti dvasines vertybes. "Tai atsinešiau iš savo šeimos. Prisimenu, su tėvais daug keliaudavome, kiek daug visko pamačiau svetur. Tai išliko visam gyvenimui", - pasakojo Virginija.

Pasak jos, dėl šeimos ramybės kartais reikia kai ką nutylėti ir kai ko nematyti. Bet viskam yra ribos, ir visą laiką moteris negali būti nuolanki ir paklusni kaip tarnaitė.

"Vis dėlto patys gražiausi mūsų gyvenimo metai buvo tada, kai susituokėme ir gyvenome pas mano tėvus. Turėjome jaukų kambarį ir mums to pakako. Į savo namą įsikėlėme, kai Patricijai buvo vieni metukai. Gyvendami geriau laimingesni netapome. Mano tėvai gražiai sutaria su buvusiu mano vyru. Pakviečia pietų cepelinų valgyti. Jie iki šiol nežino, kad mes išsiskyrėme. Kaip sužinos, jei abu lankomės pas juos lyg nieko nebūtų įvykę. Nenoriu tėvų skaudinti. Per šventes mes su vyru taip pat būname kartu", - šyptelėjo ji.

Moterų susibūrimai

Petkevičių sodyboje yra du miegamieji - vienas šildomas, žiemai, kitas vėsesnis - vasarai. Tad dabar, kai pora išsiskyrė, vienas miegamasis atiteko žmonai, kitas - vyrui. "Valdas čia taip pat atvažiuoja. Vietos daug - vienas kitam netrukdome", - šypteli ji.

Dideliame name yra vietos draugams pabūti gamtoje prie ežero. Virginija prieš kelerius metus laimėjo vieno grožio konkurso prizą "Misis foto". Šiemet ji pati įsteigė prizą tituluotai 2009 metų gražiausiai poniai - pakvietė praleisti savaitgalio jos sodyboje. Bet vietoj vienos laimėtojos iš dvylikos konkurse dalyvavusių moterų į sodybą atvažiavo devynios. Moterys kaitinosi kubile, mokėsi kepti antį molyje ir šokti salsą. "Moterų susibūrimai pas mane dabar dažnesni. Pastebėjau, kad daugeliui patinka trumpam atitrūkti nuo šeimos ir pabūti vienoms", - sako Virginija.

Pats mėgstamiausias jos darbas sodyboje - vasarą pjauti žolę. "Anksčiau to darbo nemokėjau. Žinoma, dalgiu žolės nepjaunu - žoliapjove. Bet kaip smagu rytais pabraidžioti po rasą", - prisiminė ji vasaros malonumus.

Sakoma, kad malkas kapoti - vyriškas darbas. Tačiau Virginija su tuo nesutinka. Jai patinka beveik visi vyriški darbai - ir malkas kapoti, ir baldus surinkti, ir krosnį kūrenti. "Sodyboje netrūksta vyriškų darbų. Bet kai juos baigiu, labai smagu sėdėti prie židinio", - šypteli ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"