TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Viešosios erdvės - jaukus namų aplinkos tęsinys

2012 09 04 8:07
Š.Kiaunės studijos archyvo nuotraukos

Keičiasi požiūris į viešąsias erdves. Jos tampa jaukiu ir moderniu namų aplinkos tęsiniu, neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalimi. Šios erdvės skatina patirti naujų įspūdžių, žadina svajones ir norą vėl jas aplankyti.

Lietuvoje jau galime džiaugtis originaliu ir patraukliu viešosios erdvės statiniu Zarasuose ant Zaraso ežero. Jo autorius kaunietis architektas Šarūnas Kiaunė (bendraautoris architektas Tomas Petreikis). Virš vandens iškilęs apžvalgos takas tapo kurortinio Zarasų miestelio originaliu simboliu ir turistų traukos centru. Tokie objektai kol kas mūsų krašte retenybė.

Prie Zarasų jau šliejasi Anykščių šilelio lajų apžvalgos takas, kuris bus pavadintas "Žalčio taku". Šis statinys turėtų iškilti virš medžių viršūnių maždaug 15-25 metrų aukštyje. Konkursą laimėjo architektas Džiugas Kisielius ir jo komanda.

Architektas Š.Kiaunė pasakojo, kad zarasiečių dauguma balsavo už fontaną.

Apžvalgos takas - finale

Į Europos viešosios erdvės konkurso apdovanojimų finalą pirmą kartą pateko kauniečio Š.Kiaunės įgyvendintas Zaraso ežero apžvalgos takas. Tarptautinė vertinimo komisija iš 347 prestižiniame renginyje panorusių dalyvauti autorių atrinko 25 finalininkus.

"Zaraso ežero projektas - ne konkursinis darbas. Net nežinojome, kad toks konkursas vyksta Europoje. Jame dalyvauti mums pasiūlė Lietuvos architektų sąjunga. Šis įgyvendintas projektas, matyt, atitiko konkurso reikalavimus, jeigu pateko į talentingų dalyvių finalą. Galime tik pasidžiaugti, jog tarp geriausių Europos viešosios erdvės darbų atsidūrė Zaraso apžvalgos takas", - neslėpė džiugesio Š.Kiaunė.

Konkurso finalo dalyvių darbai, tarp jų ir lietuvio architekto, šiuo metu keliauja po parodas, kurios vyksta įvairiose šalyse.

Gal šią parodą bus galima pamatyti ir Lietuvoje? Į tai atsakydamas autorius suabejojo: vargu ar šiemet ši paroda atkeliaus į mūsų kraštą. "Kitais metais Lietuvoje bus rengiamas tarptautinis architektūros renginys, gal tai organizatorius paskatins pačius geriausius viešosios erdvės darbus parodyti ir mūsų krašte", - svarstė architektas.

Noras gyventi kitaip

Pasak Lietuvos architektų sąjungos informacinio centro vadovės Rūtos Leitanaitės, nuo 2000 metų konkursą rengia Mies van der Rohe  Europos architektūros apdovanojimų iniciatorius, Barselonos šiuolaikinės kultūros centras (CCCB), prie kurio prisidėjo solidžios Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos architektūros organizacijos. Šis konkursas vyksta kas dveji metai. Šiemet jam vadovavo CCCB atstovas architektas Josepas Llinas.

Svetur viešųjų erdvių statiniai sparčiai ėmė dominuoti urbanistikoje. Miestuose gyvenantiems žmonėms rūpi, kokia juos supa aplinka, svarstoma, kaip viešąsias erdves būtų galima pagražinti, kad jos taptų originaliu akcentu - kaip savi ir artimi gimtieji namai.

Turbūt daugelis tų, kuriems teko apsilankyti Amerikos didžiajame kanjone, buvo tiesiog apstulbinti virš kanjono gan aukštai pakibusio stiklinio liepto. Vieno įspūdingiausių statinių už Atlanto autorius  - architektas Davidas Jin'as. Stiklinis lieptas buvo pastatytas 2007 metais.

Panašių ir gana originalių viešosios erdvės projektų atsirado ir įvairiuose Europos miestuose.

Tad neatsitiktinai šiais metais prestižinio renginio organizatoriai atkreipė dėmesį į viešąsias erdves, siekdami pabrėžti tokių vietų reikšmę ir svarbą miesto aplinkoje.

"Vertindama naujas pastarųjų dvejų metų Europos Sąjungoje įrengtas viešąsias erdves, komisija neapsiribojo vien tik architektūrinės kokybės kriterijumi. Analizuota, koks projekto teigiamas poveikis urbanistinei ir socialinei aplinkai, ar ta erdvė patraukli, patogi ir ragina visuomenę ja naudotis, ar ji praturtina miesto įvaizdį", - aiškino R.Leitanaitė.

Pasak jos, labiausiai viešųjų erdvių sėkmę atspindi tų žmonių, kurie jomis naudojasi, požiūris. "Jei visuomenė suinteresuota ir pati dalyvauja kurdama viešąją erdvę, nėra abejinga tam, kokia ji turėtų būti, vadinasi, pasukta teisinga kryptimi. Tokie projektai skatina miestiečių bendruomeniškumą, naikina įvairius barjerus, trukdančius naudotis miesto erdve kaip savo namų tęsiniu", - teigė pašnekovė.

Apleistos ir nuobodžios erdvės

Šiemet geriausiais viešosios erdvės projektais pripažinti du darbai. Vienas jų - Liublianicos upės pakrančių renovacija (architektas Borisas Podrecca), kitas - apžvalgos aikštelių sistema Turo de la Rovira kalno viršūnėje Barselonoje (architektas Jordi Romero).

R.Leitanaitė pasakojo, kad Liublianicos upės pakrančių projektas apima takus, tiltus, amfiteatrą, terasas, aikštes, kurie yra pakrantėje. Šiais laikais paupio erdves buvo užėmę transporto infrastruktūros objektai, atskirdami senamiestį nuo upės ir atimdami iš paupio svarbiausios miesto viešosios erdvės vaidmenį.

Dar 2004 metais Liublianos savivaldybė susirūpino, kaip būtų galima pakeisti senamiesčio įvaizdį. Ši miesto dalis turėjo tapti visuomeninio gyvenimo židiniu.

Rekonstrukcija, sujungusi upės sistemą su urbanistine aplinka, kainavo 20 mln. litų. Projektas apima visą centrinę upės krantinės dalį (daugiau kaip 2 km ilgio).

Kitoks viešosios erdvės projektas Barselonoje. Pašnekovė pasakojo, kad Ispanijos pilietinio karo metais Barselonoje kalno viršūnėje buvo įkurta priešlėktuvinė gynybos sistema ir slėptuvės kariuomenei. Pokario metais tai niekieno nedomino, išskyrus benamius darbininkus, kurie Barselonoje ieškojo darbo. Savaime susiformavo 100 lūšnelių kaimas. Besiruošiant 1992 metų olimpiadai, lūšnos buvo nušluotos ir ši teritorija liko visiškai apleista. Žiuri įvertino itin jautrią renovaciją, neišsklaidžiusią vietai būdingos magijos. Edukacinis projektas išryškino vietos istorinę vertę.

Komisija skyrė dar tris specialius diplomus - tai  Londono Parodų kelio projektas, Luaro upės pakrančių Nante (Prancūzija) zonos projektas ir Malmės (Švedija) tunelio instaliacijos vizija.

Vietoj paminklo - fontanas

Anksčiau į Zarasus keliavome vien todėl, kad galėtume pabūti gražioje gamtoje, o dabar būtinai turime pasižvalgyti į žalumos ir ežero platybes nuo apžvalgos tako virš Zaraso ežero.

Įspūdis nepakartojamas vien nuo atsiveriančio reginio. Jausmas toks, tarsi skristum virš ežero išskleistais plieniniais sparnais.

Šis apžvalgos takas neabejotinai tapo miesto simboliu. Bet kokiu paros laiku ar oru Zaraso ežero link pasuka automobiliai. Žmonės bent trumpam stabteli, kad savo akimis pamatytų iki šiol niekur nematytą statinį. Vieta tarsi specialiai tam parinkta ties įvažiavimu į Zarasus iš Ukmergės pusės. Priešais yra biblioteka ir muziejus. Per nedidelį miestelį nutiestas plentas Varšuva-Sankt Peterburgas, kuriuo vyksta gan intensyvus judėjimas.

Būtina paminėti kitą svarbų faktą. Toje vietoje, kur dabar yra apžvalgos takas, buvo paminklas sovietmečio didvyrei Marytei Melnikaitei (skulptorius Juozas Mikėnas). Jos palaikai buvo perkelti į amžinojo poilsio vietą, o paminklas - į Grūto parką.

Architektas Š.Kiaunė užsiminė, kad vietos gyventojai norėjo toje vietoje matyti fontaną. Dauguma apklausoje dalyvavusių zarasiečių  balsavo už pastarąją idėją. Tokių apklaustųjų buvo net 75 procentai.

Konstrukcija grakšti lyg panelė

Tačiau projektas pakrypo intriguojančia kryptimi - buvo pasirinktas fantastiškas projektas, nerealus ir niekur nematytas.

"Idėja brendo pamažu - reikėjo sutvarkyti ežero pakrantę, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Ateityje turėtų atsirasti dar kiti svarbūs objektai", - užsiminė architektas.

Apžvalgos aikštelė įspūdinga vien tuo, kad statinys pakibęs virš ežero net 17 metrų. Jo skersmuo siekia 34 metrus. Tie, kurie neįpratę prie didesnio aukščio, lyg ir baiminasi eiti taku, kuris sukasi ratu, tačiau vis tiek eina. Juk kaip smalsu patirti patiems jaudinantį įspūdį!

Architektas aiškino, kad pavojaus išklysti iš tako nėra. Lankytojų saugumą užtikrina nerūdijančio plieno turėklai su plieno tinklu. Apžvalgos tako konstrukcija - liauna lyg panelė, pagaminta taip pat iš plieno ir tai statiniui suteikia lengvumo ir grakštumo.

Jaukumą suteikia medinė nuovažos danga. Maumedis - itin kokybiškas medis, grindinys nėra slidus.

Apžvalgos taką laiko į pakrantės smėlį įkaltos kolonos. Jis stūkso ant pačios stačiausios ežero pakrantės keteros. Apsukus platų ratą spirale nusileidžiama kiek žemyn.

Apačioje pakrantėje įrengtas dviračių takas ir lieptas ežero laivams.

Net ir bijant aukščio, verta praeiti unikaliu taku vien dėl paties reginio į ežerą. Vakare tas įspūdis dar stipresnis, kai užsižiebia tako apšvietimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"