Viešosios erdvės - jaukus namų aplinkos tęsinys

Nijolė STORYK 2012-09-04 08:07

Nijolė STORYK

2012-09-04 08:07
Š.Kiaunės studijos archyvo nuotraukos
Kei­čia­si po­žiū­ris į vie­šą­sias erd­ves. Jos tam­pa jau­kiu ir mo­der­niu na­mų ap­lin­kos tę­si­niu, ne­at­sie­ja­ma gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos da­li­mi. Šios erd­vės ska­ti­na pa­tir­ti nau­jų įspū­džių, ža­di­na sva­jo­nes ir no­rą vėl jas ap­lan­ky­ti.

Lietuvoje jau galime džiaugtis originaliu ir patraukliu viešosios erdvės statiniu Zarasuose ant Zaraso ežero. Jo autorius kaunietis architektas Šarūnas Kiaunė (bendraautoris architektas Tomas Petreikis). Virš vandens iškilęs apžvalgos takas tapo kurortinio Zarasų miestelio originaliu simboliu ir turistų traukos centru. Tokie objektai kol kas mūsų krašte retenybė.

Prie Zarasų jau šliejasi Anykščių šilelio lajų apžvalgos takas, kuris bus pavadintas "Žalčio taku". Šis statinys turėtų iškilti virš medžių viršūnių maždaug 15-25 metrų aukštyje. Konkursą laimėjo architektas Džiugas Kisielius ir jo komanda.

Architektas Š.Kiaunė pasakojo, kad zarasiečių dauguma balsavo už fontaną.

Apžvalgos takas - finale

Į Europos viešosios erdvės konkurso apdovanojimų finalą pirmą kartą pateko kauniečio Š.Kiaunės įgyvendintas Zaraso ežero apžvalgos takas. Tarptautinė vertinimo komisija iš 347 prestižiniame renginyje panorusių dalyvauti autorių atrinko 25 finalininkus.

"Zaraso ežero projektas - ne konkursinis darbas. Net nežinojome, kad toks konkursas vyksta Europoje. Jame dalyvauti mums pasiūlė Lietuvos architektų sąjunga. Šis įgyvendintas projektas, matyt, atitiko konkurso reikalavimus, jeigu pateko į talentingų dalyvių finalą. Galime tik pasidžiaugti, jog tarp geriausių Europos viešosios erdvės darbų atsidūrė Zaraso apžvalgos takas", - neslėpė džiugesio Š.Kiaunė.

Konkurso finalo dalyvių darbai, tarp jų ir lietuvio architekto, šiuo metu keliauja po parodas, kurios vyksta įvairiose šalyse.

Gal šią parodą bus galima pamatyti ir Lietuvoje? Į tai atsakydamas autorius suabejojo: vargu ar šiemet ši paroda atkeliaus į mūsų kraštą. "Kitais metais Lietuvoje bus rengiamas tarptautinis architektūros renginys, gal tai organizatorius paskatins pačius geriausius viešosios erdvės darbus parodyti ir mūsų krašte", - svarstė architektas.

Noras gyventi kitaip

Pasak Lietuvos architektų sąjungos informacinio centro vadovės Rūtos Leitanaitės, nuo 2000 metų konkursą rengia Mies van der Rohe  Europos architektūros apdovanojimų iniciatorius, Barselonos šiuolaikinės kultūros centras (CCCB), prie kurio prisidėjo solidžios Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos architektūros organizacijos. Šis konkursas vyksta kas dveji metai. Šiemet jam vadovavo CCCB atstovas architektas Josepas Llinas.

Svetur viešųjų erdvių statiniai sparčiai ėmė dominuoti urbanistikoje. Miestuose gyvenantiems žmonėms rūpi, kokia juos supa aplinka, svarstoma, kaip viešąsias erdves būtų galima pagražinti, kad jos taptų originaliu akcentu - kaip savi ir artimi gimtieji namai.

Turbūt daugelis tų, kuriems teko apsilankyti Amerikos didžiajame kanjone, buvo tiesiog apstulbinti virš kanjono gan aukštai pakibusio stiklinio liepto. Vieno įspūdingiausių statinių už Atlanto autorius  - architektas Davidas Jin'as. Stiklinis lieptas buvo pastatytas 2007 metais.

Panašių ir gana originalių viešosios erdvės projektų atsirado ir įvairiuose Europos miestuose.

Tad neatsitiktinai šiais metais prestižinio renginio organizatoriai atkreipė dėmesį į viešąsias erdves, siekdami pabrėžti tokių vietų reikšmę ir svarbą miesto aplinkoje.

"Vertindama naujas pastarųjų dvejų metų Europos Sąjungoje įrengtas viešąsias erdves, komisija neapsiribojo vien tik architektūrinės kokybės kriterijumi. Analizuota, koks projekto teigiamas poveikis urbanistinei ir socialinei aplinkai, ar ta erdvė patraukli, patogi ir ragina visuomenę ja naudotis, ar ji praturtina miesto įvaizdį", - aiškino R.Leitanaitė.

Pasak jos, labiausiai viešųjų erdvių sėkmę atspindi tų žmonių, kurie jomis naudojasi, požiūris. "Jei visuomenė suinteresuota ir pati dalyvauja kurdama viešąją erdvę, nėra abejinga tam, kokia ji turėtų būti, vadinasi, pasukta teisinga kryptimi. Tokie projektai skatina miestiečių bendruomeniškumą, naikina įvairius barjerus, trukdančius naudotis miesto erdve kaip savo namų tęsiniu", - teigė pašnekovė.

Apleistos ir nuobodžios erdvės

Šiemet geriausiais viešosios erdvės projektais pripažinti du darbai. Vienas jų - Liublianicos upės pakrančių renovacija (architektas Borisas Podrecca), kitas - apžvalgos aikštelių sistema Turo de la Rovira kalno viršūnėje Barselonoje (architektas Jordi Romero).

R.Leitanaitė pasakojo, kad Liublianicos upės pakrančių projektas apima takus, tiltus, amfiteatrą, terasas, aikštes, kurie yra pakrantėje. Šiais laikais paupio erdves buvo užėmę transporto infrastruktūros objektai, atskirdami senamiestį nuo upės ir atimdami iš paupio svarbiausios miesto viešosios erdvės vaidmenį.

Dar 2004 metais Liublianos savivaldybė susirūpino, kaip būtų galima pakeisti senamiesčio įvaizdį. Ši miesto dalis turėjo tapti visuomeninio gyvenimo židiniu.

Rekonstrukcija, sujungusi upės sistemą su urbanistine aplinka, kainavo 20 mln. litų. Projektas apima visą centrinę upės krantinės dalį (daugiau kaip 2 km ilgio).

Kitoks viešosios erdvės projektas Barselonoje. Pašnekovė pasakojo, kad Ispanijos pilietinio karo metais Barselonoje kalno viršūnėje buvo įkurta priešlėktuvinė gynybos sistema ir slėptuvės kariuomenei. Pokario metais tai niekieno nedomino, išskyrus benamius darbininkus, kurie Barselonoje ieškojo darbo. Savaime susiformavo 100 lūšnelių kaimas. Besiruošiant 1992 metų olimpiadai, lūšnos buvo nušluotos ir ši teritorija liko visiškai apleista. Žiuri įvertino itin jautrią renovaciją, neišsklaidžiusią vietai būdingos magijos. Edukacinis projektas išryškino vietos istorinę vertę.

Komisija skyrė dar tris specialius diplomus - tai  Londono Parodų kelio projektas, Luaro upės pakrančių Nante (Prancūzija) zonos projektas ir Malmės (Švedija) tunelio instaliacijos vizija.

Vietoj paminklo - fontanas

Anksčiau į Zarasus keliavome vien todėl, kad galėtume pabūti gražioje gamtoje, o dabar būtinai turime pasižvalgyti į žalumos ir ežero platybes nuo apžvalgos tako virš Zaraso ežero.

Įspūdis nepakartojamas vien nuo atsiveriančio reginio. Jausmas toks, tarsi skristum virš ežero išskleistais plieniniais sparnais.

Šis apžvalgos takas neabejotinai tapo miesto simboliu. Bet kokiu paros laiku ar oru Zaraso ežero link pasuka automobiliai. Žmonės bent trumpam stabteli, kad savo akimis pamatytų iki šiol niekur nematytą statinį. Vieta tarsi specialiai tam parinkta ties įvažiavimu į Zarasus iš Ukmergės pusės. Priešais yra biblioteka ir muziejus. Per nedidelį miestelį nutiestas plentas Varšuva-Sankt Peterburgas, kuriuo vyksta gan intensyvus judėjimas.

Būtina paminėti kitą svarbų faktą. Toje vietoje, kur dabar yra apžvalgos takas, buvo paminklas sovietmečio didvyrei Marytei Melnikaitei (skulptorius Juozas Mikėnas). Jos palaikai buvo perkelti į amžinojo poilsio vietą, o paminklas - į Grūto parką.

Architektas Š.Kiaunė užsiminė, kad vietos gyventojai norėjo toje vietoje matyti fontaną. Dauguma apklausoje dalyvavusių zarasiečių  balsavo už pastarąją idėją. Tokių apklaustųjų buvo net 75 procentai.

Konstrukcija grakšti lyg panelė

Tačiau projektas pakrypo intriguojančia kryptimi - buvo pasirinktas fantastiškas projektas, nerealus ir niekur nematytas.

"Idėja brendo pamažu - reikėjo sutvarkyti ežero pakrantę, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Ateityje turėtų atsirasti dar kiti svarbūs objektai", - užsiminė architektas.

Apžvalgos aikštelė įspūdinga vien tuo, kad statinys pakibęs virš ežero net 17 metrų. Jo skersmuo siekia 34 metrus. Tie, kurie neįpratę prie didesnio aukščio, lyg ir baiminasi eiti taku, kuris sukasi ratu, tačiau vis tiek eina. Juk kaip smalsu patirti patiems jaudinantį įspūdį!

Architektas aiškino, kad pavojaus išklysti iš tako nėra. Lankytojų saugumą užtikrina nerūdijančio plieno turėklai su plieno tinklu. Apžvalgos tako konstrukcija - liauna lyg panelė, pagaminta taip pat iš plieno ir tai statiniui suteikia lengvumo ir grakštumo.

Jaukumą suteikia medinė nuovažos danga. Maumedis - itin kokybiškas medis, grindinys nėra slidus.

Apžvalgos taką laiko į pakrantės smėlį įkaltos kolonos. Jis stūkso ant pačios stačiausios ežero pakrantės keteros. Apsukus platų ratą spirale nusileidžiama kiek žemyn.

Apačioje pakrantėje įrengtas dviračių takas ir lieptas ežero laivams.

Net ir bijant aukščio, verta praeiti unikaliu taku vien dėl paties reginio į ežerą. Vakare tas įspūdis dar stipresnis, kai užsižiebia tako apšvietimas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
valerija  94.244.82.101 2012-09-05 09:50:38
Nuostabu!Sveikinu P.Kiaune su pasaulinio lygio projektu! Zarasiskiai pasirode zymiai pranasesni uz kauniecius, pasirinkusius "stiklaini" ir niekaip nesugebantys jo nugriauti. Valio Zarasams! Ilsekis ramybeje nusiures Kaune !
2 0  Netinkamas komentaras
Žvilgsnis į ateitį  37.221.161.25 2012-09-04 16:06:22
Sekmadienis. Rinkimų diena. Ir entuziazmas prie urnų. Antai- viskas, dabar bus kiti, juk mūsų valia…Balsavau už Tiesos partiją, ir kaimynai mano balsavo už ją… Dabar klanai dreba, jie už viską, už viską dabar atsakys… Jie dreba… Grįžta rinkėjas namo. Vakarėja… Liko pora valandų iki rinkimų rezultatų paskelbimo. Rinkėjas įjungia TV, o ten…Šou rinkimų proga. Taip būna per kiekvienus rinkimus. Ekrane kikena kvailos lėlės, tyčiojasi iš partijų, taip pat ir iš Tiesos partijos. Ir štai tada rinkėjas pirmą kartą pajaučia, kad…kažkas čia ne taip. Kad niekas nedreba, o tik juokiasi rinkėjui į akis. Ir šio juoko aide girdėti- tu kvailas, žmogau…Mūsų šeimininkai liks, ir mes pasiliekame. O tavo Tiesos partija neateis. O jei ateis, tai ir ją nusavinsime… DALYVAVIMAS RINKIMŲ FARSE - BENDRININKAVIMAS SU SISTEMA. Sistema atspari rinkimams, milijardų neatiduos, liaudies iš savo gniaužtų nepaleis. O balsuodami, mes įteisiname sistemą. Tai, kad rinkimų boikotas naudingas sistemai, – mitas. BOIKOTUOKIME RINKIMŲ FARSĄ. NEĮTEISINKIME APGAULĖS MENO… SISTEMA PANIŠKAI BIJO MASINIO RINKIMŲ BOIKOTO.
2 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami