Visų Šventųjų gatvėje prabilo šventieji

Nijolė STORYK 2010-11-02 00:00
Nijolė STORYK 2010-11-02 00:00
Nijolės Storyk nuotrauka
Vė­li­nių die­ną no­ri­si kiek ki­taip pa­žvelg­ti į na­mų pa­sau­lį. Mus su­pan­ti daik­tų erd­vė tam­pa ne to­kia reikš­min­ga ir svar­bi prieš am­ži­nos ra­my­bės dvelks­mą iš ana­pus.

Kadaise Vilniaus senamiestyje, Visų Šventųjų gatvėje, pastate, pažymėtame penktuoju numeriu, ilgu koridoriumi lyg keliu be pabaigos melsdamiesi vaikščiojo senosios regulos karmelitų Visų Šventųjų vienuolyno vienuoliai.

Jau senokai tame vėlyvojo baroko pastate prie Visų Šventųjų bažnyčios vienuolių nėra. Tačiau išliko nedidelės vienuolių celės su mažais langeliais ir aukštais skliautais, kurios byloja apie kitokį gyvenimą. Kai kuriose jų dar sovietiniais laikais buvo įrengti kuklūs butai. Vargu ar apskritai tai galėjo būti gyvenamoji vieta. Ir dabar ne visuose yra patogumai - be šalto vandens, kriauklės, tualeto. Šią rimties ir susikaupimo dieną ne tai aktualu.

Buvusioje celėje dvasinga

"Esu tarp šventųjų - gatvė, kurioje yra mano celė, pavadinta Visų Šventųjų vardu, karmelitų vienuolynas buvo Visų Šventųjų, šalia esanti bažnyčia taip pat Visų Šventųjų. Be abejo, tokia neįprasta aplinka šiek tiek turėjo įtakos mano kūrybai, bet ne esminės. Daugiau lėmė žmonės, kurie mane supo toje aplinkoje", - sakė dailininkė Sigita Maslauskaitė. Ji atrakino buvusio vienuolyno lauko duris ir įėjome vidun į koridorių.

Antrame aukšte pačiame koridoriaus gale celėje-kambaryje tarsi išlaikyta buvusi vienuolių dvasia, primenanti tylią meditaciją maldoje. Šią celę, kurioje vėliau buvo įrengtas gyvenamasis būstas, dailininkei S.Maslauskaitei padovanojo tėvai, kai prieš keturiolika metų ji baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Šioje netradicinėje erdvėje menininkei labiau patiko kurti, nei gyventi. Šiek tiek vėliau, kai baigė bažnytinio paveldo studijas Romoje, Grigaliaus universitete, ir krikščioniškosios ikonografijos studijas Vilniaus dailės akademijos doktorantūroje, Sigita pradėjo tapyti ypatingus žmones - šventuosius, kankinius, elgetas ir klūpančiuosius maldoje.

Kas tie šventieji, kurie taip parūpo menininkei, jog pavaizdavo juos drobėse? Tie žmonės buvo paprasti, bet nuveikė didelius darbus ir jų gyvenimas dažnai siejamas su didelėmis dvasios kančiomis.

Pirmasis autorės nutapytas šventasis - šv. Jurgis. Vėliau ji nutapė šv. Petrą, šv. Jeronimą, šv. Jokūbą, šv. Jurgį. Tarp šventųjų - ir šv. Marija Magdalietė.

2006 metais dailininkė apgynė daktaro disertaciją tema "Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija XVI a.-XIX a. pradžioje". Lietuvos nacionalinis muziejus išleido solidžią S.Maslauskaitės studiją "Šventojo Kazimiero atvaizdo istorija XVI-XVIII a." Tačiau tarp jos nutapytų šventųjų šv. Kazimiero kol kas nėra.

Nedidelėje celėje-kambaryje - ne tiek daug vietos sutalpinti 40 drobių. Visose - šventieji, tai kankiniai ir elgetos. Dalis drobių iškeliavo į parodą Kaune, Verslo centro galerijoje. Visos aukštos sienos nuramstytos vien tik paveikslais, kiti išnešti į buvusio vienuolyno koridorių, kuris nuo senų laikų yra daug erdvesnis nei vienuolių celės.

Ilgame koridoriuje - dideli paveikslai

Istoriniai šaltiniai teigia, kad karmelitų vienuolynas neturėjo reguliaraus plano, jame nėra vienuolynams būdingo uždaro keturkampio galerijas juosiančio kiemo - kluatro. 1631-1632 metais buvo užbaigti jungti greta stovėję pastatai. Ilgasis pagrindinis dviejų aukštų namas iki šių dienų Vilniaus senamiestyje taip ir liko tarsi išsilenkęs palei Visų Šventųjų gatvę.

Be šio pastato, karmelitai dar turėjo tris vėlesniu laikotarpiu suformuotus kiemo korpusus ir prie gynybinės miesto sienos pastatytą dviejų aukštų noviciato namą su mažu kiemeliu. Aukštos koridoriaus sienos aptrupėjusios ir suskilusios, tokie pat - aukšti vėlyvojo baroko skliautai. Buvusio vienuolyno pastate pirmame aukšte įsikūrusios parduotuvės.

Laiptai į antrą aukštą - girgžda nuo senumo. Patalpa - retokai vėdinama. Dailininkė padrąsina lipti į viršų, ten yra jos celė-kambarys. Ilgas koridorius skendi prieblandoje net ir dieną, vos matyti jo pabaiga.

Sakoma, kad tai vienas ilgiausių koridorių visoje Lietuvoje, turintis išskirtinę istorinę vertę, bet nepakankamai įvertintą ir išsaugotą. Medinės grindys nutryptos ir nuzulintos batais. Nuo pat XVII amžiaus lyg ir nebuvo nė karto restauruotos, gal todėl yra tokios autentiškos. Jų nesugadino koks neišmanėlis, jei būtų uždažęs kokiais dažais. Geriau jau tokios tebūna...

Kaip ir lipant laiptais, koridoriuje po kojomis vėl girgžda. Einame toliau. Už nugaros virsteli durys, bet niekas nepasirodo. Tik pro atviras duris pasklinda virtuvės kvapas - taip čia gyvenantys žmonės pravėdina ankštą patalpą-celę.

Keista kaimynystė

Dar vienos durys, už jų - vėl celės, bet jose niekas negyvena. Pailgas koridorius sukasi į kairę. Šioje kampinėje dalyje - tik dvi gyventojos. Vienoje celėje kuria dailininkė, o kitoje maždaug nuo 1950 metų gyvena buvusio vienuolyno gyventoja, vieniša senutė moteris. Jos celė-kambarys su mažu langeliu ir ilgą laiką buvo be jokių patogumų.

Kai Sigita rekonstravo savo celę-kambarį, vienišai kaimynei ji įrengė kriauklę, kad moteris turėtų nors šaltą vandenį. "Man lyg ir ankštoka po vienu stogu būti su šventaisiais. Pagalvojau, būtų gerai pagerinti savo sąlygas. Bet kaimynė nesileido į jokias kalbas apie patalpų pardavimą, sakė, kad liks gyventi savo celėje su mažu langeliu ir niekur nesikels. Taigi dviese dabar esame šiame pastato kampe", - šypteli Sigita.

Pastato kampinis šonas vos nenugriuvo, nes daug metų kiaura stogo dalis buvo neremontuojama. Pastatas įskilo ir kėlė pavojų čia gyvenantiems žmonėms. Stogas dabar jau sutaisytas, bet iš lauko pusės matyti įskilusi pastato dalis ties stogo kraštu.

"Iš dalies man pavyko išsaugoti celės unikalias skliauto lubas, senų plytų danga nebuvo užtinkuota. Šiek tiek nuvaliau jų paviršių ir viską palikau, kaip buvo", - pasakoja Sigita. Iš jos celės yra senos medinės durys, vedančios į Visų Šventųjų bažnyčią. Tačiau jos užrakintos ir niekada nebuvo atidarytos, kai iš vienuolyno išėjo vienuoliai.

Sigitos celė moderni - su trimis naujais langais, įrengtu šildymu ir židiniu, atskira patalpa skirta dušui ir tualetui. "Čia būtų galima gyventi. Kai ilgai tapau, kartais lieku nakvoti celėje. Gyvenu su tėvais Pašilaičiuose ir sugrįžusi namo vėlai naktį juos išbudinčiau. Kai tapau, celės patalpa taip įsigeria dažų, jog esu priversta iš čia išeiti, įkvėpti gryno oro. Be to, tapybos niekaip negalėčiau suderinti su gyvenimu toje pačioje erdvėje", - užsiminė dailininkė.

Atgailaujančios figūros

- Šventieji - tai kažkas nepasiekiamo ir neįprasto. Viename interviu esate sakiusi, kad visi šventųjų šedevrai yra jau nutapyti. Kaip jums pavyko juos prakalbinti ir prisijaukinti?

- Turbūt nieko nėra gyvenime atsitiktinio. Vien tai, kad esu šioje vienuolyno celėje, taip pat daug ką pasako. Prisiliesti prie krikščioniškos ikonografijos temos mane paskatino išėjimas į viešumą. Prieš kelerius metus surengiau šventųjų parodą Vilniuje. Tai buvo kažkas neįtikėtino - visus mano paveikslus nupirko. Mano dirbtuvėje neliko nė vieno šventojo. Tai buvo didelis paskatinimas toliau tęsti šios gan sudėtingos temos ieškojimus.

- Koks šventasis jums artimas savo dvasia?

- Kai tapau konkretų šventąjį, detaliai išnarplioju jo gyvenimą. Štai šv. Petrą ir šv. Jeronimą nutapiau remdamasi dailininko Georges'o de La Tour'o darbais. Mane, vakarietiškų pažiūrų krikščionę, labiau domina ne tiek pats šventojo personažas, kiek atgailavimo figūros. Tai ir Marija Magdalietė, šv. Petras, kuris tris kartus išsigynė Jėzaus. Atgailos tema jaudina ir drasko, kelia nerimą. Juk visi esame linkę daryti nuodėmes. Bet ar sugebame atgailauti taip, kaip atgailauja šventieji? Ar atgailauju tapydama, man į tai sunku atsakyti. Mano daugiasluoksnė tapyba lyg ir tinka atgailos figūroms pavaizduoti.

- Šv. Jeronimo kažkodėl neišleidote pasižmonėti į parodą, palikote dirbtuvėje?

- Kažkuris šventasis turėjo likti prie manęs (šypsosi- aut.). Šv. Jeronimas buvo nepaprastas žmogus - jis pirmasis išvertė Šventąjį Raštą. Jis buvo toks tyras ir gilus.

- Tapote buvusioje vienuolio celėje. Po rekonstrukcijos viskas čia, kaip ir buvo. Kuo ypatinga jums ši erdvė?

- Itin nesureikšminu vietos, kur tapau. Bet šią celę gaubia gera aura. Tai, matyt, vienuolių palikimas. Mano tėvai buvo įžvalgūs, kai dar buvau studentė. Tačiau jie nenumatė vieno dalyko - kad ši vieta turės įtakos mano kūrybai ir darbui. Prie Visų Šventųjų bažnyčios veikė vaikų iš asocialių šeimų piešimo klubas - juos mokiau piešimo. Paskui išvažiavau studijuoti į Romą, gavusi rekomendaciją iš kunigo Vaclovo Aliulio. Taip tapau religijos meno menotyrininke. Esu Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje veikiančio Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė.

- Kuo susijęs jūsų darbas muziejuje su kūryba?

- Kadangi turiu konkrečią tarnybą, mano kūryba tapo laisva ir nepriklausoma. Tai menininkui yra labai svarbu.

Klūpantis žmogus - dvasios būsena

- Tikėjausi pamatyti vienuolę, kuri tapo šventuosius.

- Vienuolė nesu, gal tai asocijuojasi su mano studijomis Romoje. Tos studijos turėjo įtakos mano kūrybai. Gavau daug žinių apie meno ir Bažnyčios istoriją. Mano kelias link Bažnyčios buvo gan pragmatiškas.

- Šventųjų paveikslai įspūdingo dydžio. Ar užtenka vietos mažoje erdvėje?

- Kai nepavyko dėl patalpų susitarti su kaimyne už sienos, dairiausi didesnės naujos vietos - buvau jau suradusi patalpas lofte. Bet tada supratau, kad meluoju sau - iš senamiesčio celės niekur nesikelsiu. Paklausiau savęs, ar kitoje vietoje galėsiu tapyti tai, ką darau dabar - savo šventuosius Visų Šventųjų gatvėje. Pasirodo, vieta yra labai svarbi mano kūrybai.

- Jūs tapote ir žmones, besimeldžiančius bažnyčioje. Kuo tie žmonės jums ypatingi?

- Tas kūrybos procesas nėra lengvas. Klūpantis žmogus - dvasios būsena. Kartais darau eskizus bažnyčioje, kad tos figūros paveiksle būtų tikroviškesnės. Viskas yra iš gyvenimo.

- Ar kuriate bažnyčios erdvei?

- Kol kas tokių paveikslų nekuriu. Nesu nutapiusi Dievo Motinos ir Jėzaus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
dziaugtis  87.247.91.95 2013-03-26 16:03:06
reiketu kad antikvarine,nuo 1950, kaimyne salia...........beveik sventoji tokiose salygose......... aliejiniais dazais ir sventaisiais kvepianti
2 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami