Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Žalieji pastatai ima dygti Lietuvoje

 
2015 11 19 6:00
Žalieji, arba didžiausio energinio efektyvumo, statybos standartai palengva gali būti pritaikomi ir šiuolaikiškuose gyvenamųjų pastatų projektuose.
Žalieji, arba didžiausio energinio efektyvumo, statybos standartai palengva gali būti pritaikomi ir šiuolaikiškuose gyvenamųjų pastatų projektuose. LŽ archyvo nuotrauka

Nors kaimynėse šalyse žalieji pastatai yra viena perspektyviausių nekilnojamojo turto (NT) krypčių, Lietuvoje – tai vis dar naujovė. NT bendrovės, reaguodamos į socialiai atsakingų ir gamtą tausojančių įmonių poreikius, žaliųjų pastatų projektus pradeda plėtoti ir mūsų šalyje – šiuo metu įgyvendinama 10 tokių projektų.

Pasak Evaldo Savickio, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktoriaus ir tvarios plėtros konsultanto, dauguma NT bendrovių Lietuvoje mato vis didesnį žaliųjų NT projektų poreikį, tačiau trūksta žinių šiuo klausimu.

„Lietuvoje žaliųjų pastatų projektai nėra įprastas dalykas. Architektai ir plėtotojai dažnai net nežino, kas yra tas žaliasis pastatas. Užsienio kapitalo NT bendrovės savo projektuose Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau pradėjo diegti tokius standartus kaip BREEAM ar LEED. Taip jos nustato tam tikrą kokybės lygį ir skatina kitus Lietuvos NT rinkos lyderius sekti jų pavyzdžiu. Vokietijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Švedijoje didžioji dalis naujai statomų pastatų yra žalieji – sveiki, patogūs, ilgaamžiai, ekonomiški ir energiškai efektyvūs, darantys itin mažą poveikį aplinkai“, – sako E. Savickis.

Aplinkos ministerijos, Būsto energijos taupymo agentūros ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Žalieji pastatai“ apsilankiusi Jungtinės Karalystės NT bendrovės „Argent Services LLP“ aplinkosaugos projektų vadovė Lydia Dutton pažymėjo, kad žalieji pastatai Londone šiuo metu išgyvena tikrą renesansą, ir kaip sėkmės pavyzdį pristatė prestižinį King“s Cross rajoną. „Tai vienas stambiausių tvaraus NT projektų Jungtinėje Karalystėje. 27 hektarų ploto miesto dalis su gyvenamaisiais namais, parduotuvėmis, restoranais, mokyklomis ir universitetu prikelta naujam gyvenimui. Dėl patogios vietos, apgalvotų logistinių sprendimų, istorinio ir kultūrinio paveldo, verslo plėtros galimybių ir tvariems principams neabejingos bendruomenės King“s Cross rajonas tapo išskirtinis ir unikalus visame Londone“, – teigė L. Dutton.

Europoje yra ir daugiau tokių projektų, kuriuose sumaniai naudojama energija, transporto sistema nedaro žalos gamtai. Panašūs pavyzdžiai – Švedijos Hammarby Sjöstad, Danijos Nordhauno ar Vokietijos Frieburg universitetinio miestelio projektai.

L. Dutton įsitikinusi, kad ateityje tik žalieji pastatai turės paklausą rinkoje, nes jie ne tik užtikrina sveiką aplinką žmogui, mažina neigiamą poveikį gamtai, bet ir sukuria ekonominę naudą verslui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"