TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Žaliųjų atliekų embargą atšaukė

2015 04 16 6:00
Nuotekų dumblas ir žaliosios atliekos aikštelėse paverčiamos naudingu kompostu.
„Biastra plius“ nuotrauka

Atsikratyti žaliųjų atliekų, susikaupiančių tvarkant sodus ar daržus, ne visuomet paprasta. Tuo nuo praėjusio rudens galėjo įsitikinti sostinės gyventojai. Kilus konfliktui tarp Vilniaus savivaldybės ir vienos iš dviejų mieste veikiančių kompostavimo aikštelių savininkės, bendrovės „Juknevičiaus kompostas“, žaliąsias atliekas atgabenusiems gyventojams tekdavo su kroviniu sukti atgal, mat aikštelė jų nepriimdavo.

Biologiškai skaidžias žaliąsias atliekas – šakas, lapus, žolę, velėną, vaisių krituolius – griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir vežti į sąvartynus. Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios biologiškai skaidžių atliekų tonos susidaro 300-500 kub. m dujų, todėl, aplinkosaugininkų teigimu, tokias atliekas būtina surinkti ir sutvarkyti atskirai.

„Atliekų iš gyventojų nepriėmėme nuo praėjusio rudens iki dabar. Su savivaldybės administracija kilo konfliktas, nes buvome verčiami nemokamai priimti dumblą iš Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių. Mums atsisakius tai daryti, įmonei buvo sustabdytas leidimas tvarkyti atliekas. Tačiau kai žmonės jomis užvertė kitą aikštelę, tada pamatė, kokio lygio yra problema ir kad vienoje aikštelėje visko nepavyks kompostuoti“, - paaiškino „Juknevičiaus komposto“ direktorius Andrius Juknevičius.

Ir vėl surenka

Šį pavasarį savivaldybė atnaujino leidimą tvarkyti žaliąsias atliekas, tad Liepkalnio g. įsikūrusi aikštelė vėl priima biologiškai skaidžias atliekas. „Galiu užtikrinti, kad šiuo metu visos gyventojų atvežtos žaliosios atliekos bus priimtos nemokamai“, - patikino A. Juknevičius. Jo skaičiavimais, kasmet, išskyrus praėjusį sezoną, kai atliekų priėmimas iš gyventojų buvo sustabdytas, į aikštelę atkeliauja vidutiniškai 5 tūkst. tonų žaliųjų atliekų.

Prieš 17 metų pradėjusi veikti įmonės „Juknevičiaus kompostas“ aikštelė - pirma tokio pobūdžio komposto gamybai naudojamų žaliųjų atliekų surinkimo vieta ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje - daug prisidėjo sostinei siekiant įgyvendinti ES atliekų tvarkymą reglamentuojančių direktyvų normas.

Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 38 ir 49 punktai skelbia, kad žaliąsias atliekas privaloma rinkti atskirai - maišuose, kompostavimo konteineriuose ar kitoje tam tinkamoje taroje ir jokiu būdu nemaišyti jų su komunalinėmis atliekomis. Vilniaus regiono sąvartynas, kaip ir kitų šalies miestų sąvartynai, nepriima atliekų, kurios yra sumaišytos su žaliosiomis atliekomis (pavyzdžiui, žole, sodų tvarkymo šiukšlėmis).

Paimti neatvyksta

Kita sostinėje esanti tokio tipo aikštelė, priklausanti įmonei „Biastra plius“, 2005 metais buvo įkurta dumblui, atkeliaujančiam iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos, kompostuoti. Pagal savivaldybės suteiktą leidimą biologiškai skaidžių atliekų ši aikštelė kasmet gali priimti iki 8 tūkst. tonų, bet neretai jų atvežama daugiau.

„Iš gyventojų priimame visas žaliąsias atliekas. Tik reikia žinoti, kad jos negali būti sumaišytos su kito tipo atliekomis. Neretai žmonės atveža konteinerių, kuriuose yra ne tik žolės, lapų ar kitų biologiškai skaidžių atliekų, bet ir statybinių, buitinių šiukšlių. Tuomet neleidžiame čia jų išpilti“, - LŽ sakė bendrovės „Biastra plius“ vadybininkė Milda Radžiūtė.

Įmonės atstovė pridūrė, kad neretai gyventojai kreipiasi su prašymais atvykti ir paimti atliekas iš jų valdų. „Tokios paslaugos neteikiame. Aikštelė tik priima žaliąsias ir kitas biologiškai skaidžias atliekas, o vėliau kartu su nuotekų dumblu panaudoja jas kompostui gaminti. Bet atvežti atliekas į aikštelę reikia patiems“, - pažymėjo M. Radžiūtė.

Siūlo kompostuoti

Lietuvoje veikiantys regioninių atliekų tvarkymo centrai pataria gyventojams nedidelį kiekį žaliųjų atliekų kompostuoti specialiai tam skirtuose konteineriuose ir dėžėse. Taip nemokamai gaunama natūrali trąšą augalams, užtikrinama švari aplinka, mažinamos surinkimo ir tvarkymo sąnaudos. Komposto konteineriu gali tapti ir statinė be dugno su šone padarytomis skylėmis ar pačių valdos šeimininkų iš lentų sukalta dėžė. Nedideliame sklype ją galima išradingai užmaskuoti vijokliniais arba aukštaūgiais augalais.

Stambesnes atliekas prieš dedant į komposto dėžę reikėtų susmulkinti. Kompostavimo procesas vyksta greičiau ir geriau, jei atliekos būna kuo įvairesnių rūšių. Virtuvės atliekas patariama sumaišyti su nupjauta žole, sausas atliekas - su šlapiomis, smulkias - su stambiomis.

Į naują kompostą galima įdėti šiek tiek senesnio - tai pagreitins mikroorganizmų dauginimąsi. Jį pagerina ir iš kūdros dugno išgriebtas dumblas.

Kompostavimą taip pat galima pagreitinti įdedant perpuvusio mėšlo ar „greito“ komposto medžiagų, pavyzdžiui, bakterijų ar Kalifornijos raudonųjų sliekų. Kompostą galima paskleisti dirvos paviršiuje arba įkasti. Jis tinka ir kambarinėms gėlėms auginti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"