Žemaitkiemio dvaras: iš toli ir arti

Nijolė STORYK 2008-10-28 00:00
Nijolė STORYK 2008-10-28 00:00
Dvaro šeimininkai nusiteikę romantiškai - gyventi kaime jie panoro patys. Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Kas yra šių die­nų dva­ri­nin­kas? Lyg ir aiš­ku, kad tas žmo­gus, ku­riam pri­klau­so dva­ras. Ta­čiau Že­mait­kie­mio dva­ro sa­vi­nin­kas, vers­li­nin­kas Min­dau­gas Šven­to­rai­tis šiuo klau­si­mu tu­ri kiek ki­to­kią nuo­mo­nę.

Kaime nėra monotonijos. Klaidinga nuomonė, kad čia nuobodu gyventi.

Nieko nėra nuostabiau, kaip kurti gražius namus. Nuobodžiauti nebus kada maždaug trisdešimt metų.

"Kartais draugams prisistatau, kad esu dvarininkas. Kas manęs iš pusės žodžio nesupranta, stebisi, kaip man pavyko taip greitai tapti tokiu žmogumi. Buvo kaip visi, o dabar, žiūrėk, jau į dvarininkus taikosi", - smagiai kalba verslininkas, elektronika prekiaujančios UAB "Tomita" vadovas M.Šventoraitis. Iš tiesų, anot verslininko, jis turi teisę vadintis dvarininku, bet jam nėra labai svarbu juo būti.

Niūroka praeitis.

Verslininkas užsiminė, kad kilmingų šaknų savo giminės genealoginiame medyje nėra aptikęs. Tačiau būdamas dvare jis jaučiasi gerai, kaip ir šeima. Vadinasi, žmogus lyg ir turi teisę būti dvarininkas. O kitaip ir būti negali. Kokios nuostabios yra Nevėžio upės apylinkės! Toli gražu neprilygsta triukšmingam miestui.

Žemaitkiemis turi liūdnoką praeitį. Prieš kelis šimtmečius čia gyveno kunigaikštis Giedraitis, kurio duktė iš sielvarto nusižudė - nušoko nuo šalia tekančio Nevėžio skardžio. Tėvas ant skardžio pastatė koplytstulpį.

Verslininkas išsaugojo tą koplytstulpį. Per vieną plenerą (tokie renginiai čia vyksta kasmet) dailininkai jį kruopščiai restauravo.

Žemaitkiemio dvarą M.Šventoraitis įsigijo 1999 metais, tiksliau pasakius, to dvaro griuvenas - iš penkiolikos likusius penkis pastatus žūtbūt reikėjo prikelti naujam gyvenimui. Kitaip jie būtų visiškai nunykę. 2009-aisiais dvarui ir jo apylinkėms sukaks 500 metų.

Dvare neūkininkaus

Kadaise verslininkas sakė, kad Žemaitkiemio rūmai - pati tinkamiausia vieta rengti meno žmonių susibūrimus. O ką gi daugiau veikti XVI amžiaus dvare, kuriame kartais klaidžioja praeities vaiduokliai? Nejaugi ims ir pradės miesto žmogus ūkininkauti. Tokios minties Mindaugas niekada nebrandino.

Visų pirma jam rūpėjo kaip galima greičiau pradėti restauruoti dvarą pagal išlikusią ikonografinę medžiagą. Atkurti ne tik statinius, bet ir želdinius, gėlynus, medžių alėją, net dvaro teritorijos kampus ženklinusius koplytstulpius. Taigi ramybės nebuvo nuo pat pradžių. Užtat verslininkas jautė kitokio pobūdžio ramybę - dvasinę, kad pagaliau gyvena ten, kur visada linko širdis - arčiau gamtos.

Tvarkosi kaip dvarininkas

M.Šventoraitis dar prieš pradėdamas studijuoti radiotechniką tuometiniame Kauno politechnikos institute linko į menus, mokėjo muzikuoti. Tačiau tuomet nebuvo kada rimtai tuo užsiimti - reikėjo mąstyti apie gyvenimą.

"Visada būna taip, kad kažkas labiau turi įtakos, bet nesu abejingas meno pasauliui. Paveikslai - mano pomėgis. Turiu gana didelę jų kolekciją, - pasakoja verslininkas. - Be to, man nepatinka toks darbas, kai reikia atsėdėti valandas nuo skambučio iki skambučio. Šiuo atžvilgiu esu tikras dvarininkas - tvarkausi taip, kaip man yra geriau."

Žemaitkiemio dvaras nuolat gražėja. Jau baigiami restauruoti rūmai - netrukus į juos šeimininkai visiškai persikraustys.

Bus menų tvartas

Ar iš tiesų viskas buvo taip paprasta, kai reikėjo išlaikyti griūvančius pastatus? Mindaugas tvirtina, jog daug ką galima nuveikti, jei yra didelis noras pradėti gyventi kitaip. "Norint pakeisti aplinką reikia įdėti daug pastangų. Bet, kaip matote, viskas klostosi į gera: dvaras keičiasi, gražėja ir prisipildo gyvasties. Kaime nėra monotonijos. Klaidinga nuomonė, kad čia nuobodu gyventi", - įsitikinęs Žemaitkiemio dvarininkas.

Dvare rūpesčių pakanka: restauravimo laukia dar du pastatai. Tvartas išvis beveik sugriuvęs. Kas jame bus? Arklidės, karvidės? Verslininkas juokdamasis klausia, ar jis panašus į arklininką? "Šioje aplinkoje vyksta renginiai. Ar girdėjote menų tvartą? Toks bus tvartas", - patikina Mindaugas.

Prikelti iš užmaršties Žemaitkiemio dvarą, kuriame pro kiaurus langus ir stogą ūkauja vėjai, barbena lietus, gali ryžtis tik labai drąsus ir ryžtingas žmogus. Verslininkas M.Šventoraitis neabejoja, kad dvaras pateks tarp lyderių kaip vienas geriausiai restauruotų praeities pastatų.

Rožinės durys su zuikiais

Pirmiausia, pasak verslininko, buvo atnaujintas iždinės pastatas. Jame šeimininkai ir apsigyveno. Kukliai, bet patogiai ir jaukiai. Gyvenant kaime patogumai taip pat būtini. Viskas buvo įrengta kaip mieste, nieko netrūko.

Koks moteriškas požiūris į dvarą, kylantį iš griuvėsių? "Nieko nėra nuostabiau, kaip kurti gražius namus. Nuobodžiauti nebus kada maždaug trisdešimt metų", - šypsosi Miglė Kosinskaitė, verslininko gyvenimo draugė.

Ji užsiminė, kad taip pat šiek tiek prisidėjo prie dvaro atnaujinimo. Tačiau tai buvo senokai, kai Mindaugas vienas čia atsikėlė gyventi iš miesto. "Vyko pleneras. Sunku buvo patikėti, kad dvaras, likęs be šeimininko, gali būti taip katastrofiškai nuniokotas. O tų šeimininkų jis turėjo keletą, vienas jų - generolas Vladas Nagevičius (1922 -1944 m.). Buvusios paradinės durys - aptriušusios, apsilupusios. Buvo gėda net žiūrėti, kas liko iš tos didybės. Tas duris su kolege nudažiau rožine spalva, dekoravau moliniais rožiniais zuikučiais. Vis smagiau! Dar du didesnius zuikius-sfinksus pastatėme prie įėjimo toje pačioje vietoje, kur anksčiau stovėjo tokio pat dydžio pelėdos. Rožinės durys su rožiniais zuikučiais!", - prisimena Miglė.

Žemaitkiemio dvare kabo moters su vyšnių vainiku ant galvos paveikslas. Tas ypatingas kūrinys - tapytojos dovana Mindaugui gimtadienio proga. Bet tai buvo seniai, dar jų draugystės pradžioje.

Vis nepakeliui

Šiek tiek keistai nuskambėjo M.Šventoraičio pasakyti žodžiai, kad Žemaitkiemio dvaras, šiaip priglaudžiantis ne tik dailininkus, bet ir muzikus (čia vyksta Pažaislio muzikos festivalis), kol kas neatvėrė durų jo artimai gyvenimo draugei tapytojai M.Kosinskaitei. Kiti dailininkai ant seno tvarto pastato dar šią vasarą sukabino savo darbus, o tapytoja su paveikslais čia neužsuka, keliauja po Lietuvą. Vien parodos pavadinimas "Menas senuose Lietuvos dvaruose" byloja, kad jam šiame dvare - itin tinkama vieta.

M.Kosinskaitės "Atpažinimo ženklai" (pagal katalogą) pasiekė laikinąją sostinę. Tačiau į dvarą tie darbai neužsuks. "Specialiai nieko nedaroma. Taip jau susiklosto, kad iš dirbtuvės Miglės darbai nė nepatenka į namus, tai yra į Žemaitkiemo dvarą. Jie iškeliauja toliau į gyvenimą. Manau, ateityje jos kūriniams tikrai atsiras čia vietos", - patikina verslininkas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami