Žinomos ateitininkės namuose laikas nesustojo

Nijolė STORYK 2009-10-20 00:00
Nijolė STORYK 2009-10-20 00:00
.J.Damušienė visą gyevnimą puoselėjo ateitininkų idėjas, kurias perdavė net savo vaikams, bet ir Amerikos bei Lietuvos jaunimui. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Kur yra ti­krie­ji na­mai žmo­nių, ku­rie juos pra­ra­do ne sa­vo no­ru - bu­vo iš­trem­ti ar­ba pa­tys gel­bė­da­mie­si nuo so­vie­ti­nio te­ro­ro pa­si­trau­kė už At­lan­to? Kai tik ga­lė­jo, jie su­grį­žo į gim­tą­jį kraš­tą, nors ži­no­jo, kad teks vis­ką pra­dė­ti nuo pra­džių.

Panašus likimas ištiko vieną žinomiausių lietuvių išeivijos šeimų - Adolfą ir Jadvygą Damušius. Jie abu sugrįžo į Lietuvą beveik po penkiasdešimties metų, kai kraštas atgavo Nepriklausomybę, o jų trys vaikai, būrys vaikaičių ir provaikaičių gyvena už Atlanto.

Tolima Amerika daugeliui išeivijos lietuvių pažįstama ir savaip artima kaip gimtieji tėvų namai. Per daugelį metų išeivijos šeimos įleido šaknis svetur ir lyg sausas medis prigijo.

Po langais - bijūnų krūmai

Vilnius - tai ne Klivlendas, Detroitas ar Čikaga (šiuose miestuose JAV gyveno Damušiai). Čia viskas kitaip, bet savaip brangu ir artima. Pačiame miesto centre esanti gatvelė tyli bei rami. Gyventi patogu, kai viskas šalia - ir parduotuvės, ir teatrai, ir filharmonija. Taip manė J.Damušienė, kol buvo gyvas vyras Adolfas, kaip ir ji, garsus išeivijos veikėjas, ateitininkas, jaunimo stovyklos "Dainava" įkūrėjas bei vadovas, universiteto profesorius ir Technologijos fakulteto denanas.

"Mano vyras suspėjo pasidžiaugti laisva gimtine, pabūti joje kaip tas aukštai padebesiais skraidantis paukštis, kuriam buvo pakirsti sparnai. Sugrįžę į Lietuvą, nugyvenome pačius gražiausius savo gyvenimo metus. Tačiau tie šešeri metai, palyginti su visu mūsų gyvenimu, jam buvo per trumpas laikas. Jis buvo numatęs padaryti tiek daug darbų", - pasakojo J.Damušienė, šio mėnesio pabaigoje minėsianti savo 95-ąjį gimtadienį.

Garbaus amžiaus moteris rymo prie lango svetainėje, žvelgia kiemo pusėn lyg bėgtų mintimis per visą savo gyvenimą. Ji ramiai, nostalgiškai sako: "Adolfas mėgo išeiti į kiemelį, pasėdėti ant akmeninio suolelio lyg tėviškėje, kurios seniai, kaip ir manosios, nebėra. Atrodo, tuoj jis įžengs į namus, vėl bus gera ir ramu kaip anuomet, kai buvome dviese."

Iš kiemo pusės esantį žemės lopinėlį po dideliu balkonu Damušiai prižiūrėjo kaip savo nuosavybę, vėliau tvarkėsi viena Jadvyga. Nuo ankstyvo pavasario po langais pražysta gėlės, ypač gražiais žiedai pasidabina bijūnų krūmai. Iki vėlyvo rudens čia žaliuoja vešli augmenija, nebijanti pirmųjų šalnų. J.Damušienė tikėjosi, kad jos iniciatyvai pritars kaimynai. Ta2iau ji susilauk5 tik priekaišt7.

Vaikai ragina sugrįžti

Moters pasakojimą nutraukė suskambėjęs telefonas. Iš Amerikos skambino sūnus Saulius, dirbantis vienoje kompiuterių kompanijoje. Vasarą tris mėnesius jis praleido Lietuvoje.

"Sūnui patiko čia, tikėjausi, kad pasiliks su manimi. Sakiau, jog galėtų gyventi Lietuvoje ir dirbti Amerikoje. Juk ir taip visą dieną sėdi prie kompiuterio, tad koks skirtumas, kur būti. Bet vaikai turi savo gyvenimus ir kartu su tėvais pasilikti nenori", - apgailestavo ji.

Vyriausiasis Damušių sūnus Vytenis - sociologinės psichologijos mokslų daktaras, Purdeu universiteto (JAV) profesorius, Ateitininkų šelpimo fondo pirmininkas. Jų duktė Gint4 - buvusi Lietuvos ambasadr4 prie NATO, 2008 metais paskirta Lietuvos ambasadore Kanadoje.

Suprantamas vaikų rūpestis - mama jau ne tokio amžiaus, kad galėtų viena savimi pasirūpinti, jai gali bet kada prireikti pagalbos.

Bet ponia Jadvyga tvirtai laikosi ir nevažiuoja į Ameriką pas vaikus. Ji nori būti Lietuvoje, nors čia liko viena, be šeimos. "Kai vaikai paskambina, vis klausia, kada atvažiuosiu į Ameriką. Jiems Amerika - namai, kaip man - Lietuva. Bet jie nenori manęs palikti vienatvėje. Aiškinu - man nieko netrūksta, manimi yra kam pasirūpinti. Mes su vyru į Lietuvą grįžome visam laikui. Jo jau nebėra. Manęs kol kas Dievulis į savo sąrašus neįtraukė, tad noriu toliau džiaugtis Lietuvėle", - kalbėjo Jadvyga.

Dainavos atminimas

J.Damušienės namų svetainėje ant stalo padėta viena naujausių knygų apie Amerikos lietuvių jaunimo stovyklą "Dainava". Šios stovyklos įkūrėjai ir lietuvybės puoselėtojai buvo Damušiai. Leidinyje "Dainava" tarsi sutilpo visas jų gyvenimas per penkiasdešimt metų. Šiai knygai J.Damušienė parašė sveikinimo =od5.

Tačiau turbūt nedaugelis žino, kaip sunkiai 1957 metais buvo įkurta jaunimo stovykla prie Mančesterio (Mičigano valstija, JAV), kiek tai pareikalavo jėgų ir energijos. Ponia Jadvyga vienintelė tai gerai žino.

Dalį lėšų stovyklai įrengti skyrė Mičigano universitetas, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacija palankiomis sąlygomis davė paskolą, aukojo įvairūs globos komitetai ir privatūs asmenys, kurie nebuvo abejingi lietuvybės puoselėjimo sumanymui. Tačiau suaukotų pinigų nepakako. Tuo metu Damušiai, labai rizikuodami savo turtu, bankui užstatė nuosavą butą bei sen1 automobilį. Lietuvių pora tada gyveno Klivlende.

Prisiminusi tą laiką ponia Jadvyga nė kiek nedramatizavo savo gyvenimo. "Mudu darėme tai, ką privalėjome daryti - lietuvybės puoselėjimo ir gimtojo žodžio skatinimas buvo viena pagrindinių mūsų veiklos gairių. Tuomet negalvojome, kad galėjome likti be namų, kaip tada, kai palikome Lietuvą. Stovyklai parinktas "Dainavos" vardas. Mums tai priminė Lietuvos kaimo šilus ir klonius", - pasakojo garbaus amžiaus moteris.

Su savaisiais - tik lietuviškai

Damušių šeimoje Amerikoje lietuvybė nebuvo vien tik tuščias žodis. Savo vaikus jie auklėjo katalikiška dvasia, skiepijo jiems gimtojo krašto tradicijas ir mokė lietuvių kalbos. "Mūsų namuose gyvavo griežta nerašyta taisyklė - vos peržengę slenkstį su savaisiais visi kalbėjo lietuviškai. Gal todėl ne tik mūsų vaikai, bet ir vaikaičiai bei provaikaičiai neužmiršo savo protėvių gimtosios kalbos, žino Lietuvos istoriją ir papročius", - be jokio pasididžiavimo sakė J.Damušienė.

Moters gyvenimo istorijoje yra dar vienas momentas, apie kurį ji paprastai niekada neužsimena. Ne todėl, kad nenorėtų, bet būdama kukli ponia Jadvyga nemėgsta girtis apie save, ypač jei tai neliečia lietuvybės.

Damušiai niekada nebuvo abejingi labdarai ir paramai, skurstantiesiems. Kiek galėjo, tiek stengėsi padėti vargstančioms šeimoms. Dabar tiesiog sunku įsivaizduoti, kad lietuviai savo namuose buvo priglaudę pabėgėlius vietnamiečius. Tie žmonės, pasibaigus JAV karui Vietname, bėgo iš savo šalies nuo komunistinio režimo.

Už šią ir kitą labdaringą veiklą J.Damušienė buvo apdovanota JAV lietuvių bendruomenės žymeniu, popiežiaus medaliu "Pro Ecclesia et Pontifice", drauge su vyru A.Damušiu - Katalikų Bažnyčios žymeniu.

Daugelį knygų ir vertingų daiktų moteris perdavė Lietuvių išeivijos institutui.

Pateko į rekordų knygą

Kodėl atvykę į Lietuvą Damušiai apsistojo Vilniuje, o ne Kaune, kur prieš karą profesorius dėstė chemiją Vytauto Didžiojo universitete?

Anot žinomos ateitininkės, jiems nebuvo didelio skirtumo, kuriame mieste gyventi. "Svarbiausia tai, kad pagaliau po tiek metų galėjome vaikščioti gimtojo krašto žeme. Nei mano, nei vyro tėvų namų neišliko. Patiems reikėjo iš naujo susirasti, kur gyventi, įsikurti. Vilnius buvo patogesnis dėl mūsų abiejų visuomeninės veiklos. Be to, patiko butas, kurį įsigijome iš vieno amerikiečio. Erdvus ir didelis, vyras čia turėjo atskirą darbo kambarį. Dabar jame sėdžiu prie rašomojo stalo, rašau atsiminimus, tvarkau savo vyro palikimą. Kol kas neturiu kompiuterio, viską rašau ranka. Prie naujovių sunkiai priprantu", - šypsosi Jadvyga.

Tačiau ką išmoko jaunystėje, ji iki šiol gerai prisimena. Tokio amžiaus moterys Lietuvoje beveik nevairuoja automobilio, o J.Damušienei metai netrukdo - ji yra vyriausia mūsų šalyje vairuotoja. Tiesa, pastaraisiais metais jau viena nesėda prie vairo. Šiemet baigiasi vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Perlaikyti teisių moteris daugiau neketina. Ant sienos darbo kambaryje kabo liudijimas, kad moteris kaip vyriausia vairuotoja pateko į Lietuvos rekordų knygą.

Žemėlapis - ryšys su pasauliu

Prieš kelerius metus svetainėje nutilo senovinis laikrodis, laiką kas valandą skaičiuodavusi medinė gegutė. Šis laikrodis į naujus Damušių namus atkeliavo iš Amerikos. Tačiau laikas čia tikrai nesustojo. J.Damušienė kas rytą geria kvapnią kavą virtuvėje, žvelgdama į priešais ant sienos kabančią savo vyro nuotrauką ir didelį pasaulio žemėlapį. Taip prasideda šios garbaus amžiaus moters diena, kupina įdomių susitikimų su žmonėmis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Jurgita  78.58.179.45 2013-03-26 16:03:06
Nuostabus žmogus. Visa savo esybe liudijanti ateitininkijos idealus. Ačiū Dievui už tokią dovaną Lietuvai.
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Eu­ro­pos Są­jun­gos vy­riau­sio­ji įga­lio­ti­nė už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai Fe­de­ri­ca Mog­he­ri­ni par­eiš­kė, kad yra itin svar­bu, kad Jung­ti­nės ty­rė­jų gru­pė (JTG) ga­lė­tų užbaigti sa­vo dar­bą [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami