Žvilgsnis į ateities namus trykšta optimizmu

PAULIUS UGIANSKIS 2007-10-16 00:00
PAULIUS UGIANSKIS 2007-10-16 00:00
Specialistai pastebi, jog lietuviams imponuoja paprasti ir santūrūs, tačiau itin jaukūs namai. LŽ archyvo nuotrauka
Šian­dien ne vie­ną iš­girs­ta­me skun­džian­tis, kad at­si­bo­do gy­ven­ti "pil­ko­je dė­žu­tė­je" - im­ama rei­ka­lau­ti ori­gi­na­les­nių būs­to spren­di­mų, ne­tra­di­ci­nio būs­to pla­na­vi­mo idė­jų. Jau­nų­jų ar­chi­tek­tų kar­ta tu­ri sa­vų idė­jų, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti gy­ve­na­mie­ji na­mai at­ei­ty­je.

Augant ekonomikai bei pajamoms, atsiranda galimybė gyvenamuosius namus projektuoti taip, kad šie atitiktų individualius poreikius, nors daugiabučių namų statyboje vis dar išlaikomos tradicinės formos ir medžiagos.

Lemiamas veiksnys - kaina

Pasak Lietuvos Architektų sąjungos pirmininko Kęstučio Pempės, šiandien rinkoje susiklostė tokia situacija, kad žmonės labiausiai perka nedidelius - daugiausia 60-80 kv. metrų - ir racionaliai išplanuotus butus. "Kai erdvė maža, architekto galimybės suteikti įvairovės taip pat labai ribotos, ypač kalbant apie tokio būsto formą", - teigia jis. Jam pritaria ir architektas Artūras Asauskas. Jo teigimu, projektavimo galimybės labai siejasi su kainomis - kur projektuojami brangesni būstai, atsiranda solidesnių medžiagų, stiklinių balkonų ir panašių detalių, pagyvinančių namus.

Pasak architektų, galimybes riboja ir griežti projektavimo reikalavimai, nes statybų užsakovai siekia greito ir pigaus sprendimo. Be to, tokio namo planavimas priklauso ir nuo infrastruktūros - šildymo, elektros, vandentiekio ir kitų sistemų - galimybių. "Jei naudojamos technologijos itin pažangios, galima suprojektuoti įvairesnės formos, netradicinio planavimo daugiabučius, tačiau tokių pavyzdžių net ir pasaulyje reta", - sako K.Pempė.

Anot jo, šiandien daugiabutis atrodo visai kitaip, nei sovietiniais laikais. "Pirmiausia nėra apribotas butų dydis, jų planavimas. Daugiau dėmesio skiriama aplinkai, tad projektuojami didesni langai, įrengiamos požeminės stovėjimo aikštelės. Naudojamos įvairesnės medžiagos, namai tampa spalvingesni", - teigia Lietuvos Architektų sąjungos pirmininkas.

Pasak A.Asausko, labiausiai architekto vaizduotė gali padėti kuriant eksterjero ir interjero detales. "Daugiabutį galima paįvairinti įdomesniais balkonais, spalvotu tinku ir panašiomis apdailos detalėmis. Senus tarybinius daugiabučius taip pat galima pagyvinti. Be to, šių namų aplinka dažniausiai būna jaukesnė dėl gausesnės augmenijos. Tačiau ir čia viskas priklauso nuo kainos", - sako A.Asauskas.

Ateitis priklauso technologijoms

Architektų sąjungos pirmininkas K.Pempė prognozuoja, kad ateityje bus naudojama daugiau surenkamų elementų - tiek sieninių, tiek atskirų fragmentų ir detalių. Pasak jo, būtent surenkamumas leis pagal poreikį keisti fasadus ar pastatų išvaizdą. "Jei kažkokios medžiagos susidėvi, lengvai galima jas pakeisti naujomis. Pavyzdžiui, Olandijoje ir dabar galima matyti, kaip biurų pastatai keičiami į gyvenamuosius namus, keičiant fasadą ir kitas detales. Ilgaamžės medžiagos labiausiai reikalingos visuomeniniams, socialiniams statiniams, o kitiems pastatams sėkmingai gali būti naudojamos pačios įvairiausios medžiagos, nelygu besikeičiančios funkcijos ir poreikiai, taip išvengiant monotonijos", - sako K.Pempė.

Vyrauja ir kita tendencija - grįžimas natūralumo link. "Šiandieninę Lietuvos architektūrą stipriai veikia pasaulinės tendencijos, tad vis daugiau naudojama natūralių medžiagų, išlaikant jų spalvą ir savybes. Žinoma, natūralus akmuo ar medis gerokai brangesnis, nei dirbtinės plokštės, tačiau kylant ekonominiam išsivystymui tokių medžiagų naudojimas gyvenamųjų namų statybai taip pat didėja", - teigia architektas A.Asauskas.

Pasak jo, šiandieninės technologijos leidžia naudoti net šiltuose kraštuose populiarias medžiagas, pavyzdžiui, stiklą. A.Asausko teigimu, daugėja individualių užsakymų - žmonės vis dažniau pasitelkia profesionalius architektus, siekdami išskirtinės, originalios gyvenamosios erdvės. "Tokiu atveju namo projektavimas tampa bendru kūrybiniu architekto ir užsakovų procesu, o rezultatas - meno kūriniu", - sako A.Asauskas.

Daugiau individualumo

Specialistų teigimu, pragyvenimo lygis kyla, todėl projektuojant gyvenamuosius namus turėtų atsirasti daugiau individualumo. "Kad būstas būtų išskirtinis, gyventojai turi norėti erdvesnių, individualesnių gyvenamųjų erdvių - tokioje aplinkoje atsiranda daugiau vietos architekto kūrybiškumui", - sako K.Pempė.

A.Asausko nuomone, tikėtina, kad daugiau kūrybiškumo įneš jaunoji architektų karta. "Šiandien jauni architektai gauna daugiau informacijos apie tai, kokios tendencijos vyrauja pasaulyje. Jie gali pamatyti originalių sprendimų pavyzdžių, o tai gerokai praplečia architekto akiratį", - sako jis.

Architekto nuomone, tai, kad jauni architektai po truputį tampa drąsesni, nebijantys eksperimentuoti, rodo ir "Domus galerijoje" atidarytoje geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų parodoje eksponuojami projektai. "Tie žingsniai netradicinių sprendimų link dar yra nedrąsūs, tačiau manau, kad ilgainiui jaunųjų architektų kūrybinis potencialas vis labiau atsiskleis", - teigia A.Asauskas.

Sieks būti originalūs

Parodos dalyvės Dovilės Bukauskaitės, kurios bakalauro darbas buvo išrinktas vienu geriausių, teigimu, jauniems architektams įdomiau projektuoti visuomeninės paskirties, o ne gyvenamuosius namus, nes čia jie gali duoti daugiau laisvės vaizduotei. "Gyvenamasis namas pirmiausia yra funkciškas ir racionalus. Tai apsunkina architekto darbą, pailgina patį procesą", - sako D.Bukauskaitė.

Kas kita yra individualūs namai. Pasak jos, žmonės, norintys pasistatyti namą, dažnai pas architektus ateina su įdomiomis idėjomis, pasidomėję pasaulinėmis madomis, pavartę architektūros žurnalų. D.Bukauskaitės nuomone, lietuviams patinka olandiškas architektūros stilius, pasižymintis novatoriškumu ir modernumu. Užsakovams imponuoja ir skandinaviško stiliaus paprasti ir santūrūs, tačiau itin jaukūs namai. Naudojama vis daugiau natūralių medžiagų.

"Pagrindinė architektūros tendencija pasaulyje - netradicinių sprendimų ieškojimas. Pavyzdžiui, medžiagos, kurios buvo naudojamos apdailinti stogui, pritaikomos fasado apdailai. Tai sukuria netikėtumo efektą, o ir architektui toks sprendimas tampa vizitine kortele. Manau, ilgainiui, kylant ekonominei gerovei ir keičiantis žmonių mentalitetui, toks individualumo poreikis vis labiau prasiskverbs ir į Lietuvos visuomenę", - teigia D.Bukauskaitė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami