TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Brexit“ debesis užgulė Europą

2016 06 28 6:00
Britai nusprendė išeiti, bet skubėti nenori. Reuters/Scanpix nuotraukos

Britams per referendumą nusprendus palikti Europos Sąjungą (ES), bene labiausiai rūpimas klausimas – o kas toliau, kada ir kaip prasidės išėjimas?

Nežinomybės tiek daug, kad tai bemaž prilygsta chaosui. Britai kelia klausimus: kas dabar nutiks su pusiau panaudotais ES pinigais, su ES piliečiais, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje (JK), ir Didžiosios Britanijos piliečiais, gyvenančiais ES, kokie bus Didžiosios Britanijos prekybos santykiai su ES, ar regionai, gyvenę iš ES pinigų, dabar juos gaus iš savo centrinės valdžios? Juk kaip tik tai ir žadėjo „Brexit“ šalininkai: nustoję mokėti įnašus Briuseliui, turėsime milijardus sveikatai, švietimui, algoms ir apskritai viskam viskam.

Kažin, ar taip bus. Jau dabar „Brexit“ lyderiai pripažino, kad neturi parengę pasitraukimo iš ES plano, o dalis pažadų liks neįgyvendinti, nes buvo žadamos tik galimybės, be įsipareigojimų. Vyriausybė jau dabar priversta imtis priemonių, kad sumažintų žalą, kurią patiria Didžioji Britanija po referendumo. Palikime tai srėbti patiems britams, o pirmoji ES vadovų reakcija į referendumo rezultatus buvo raginimas kuo greičiau pradėti „Brexit“, kad baigtųsi neapibrėžtumas, destabilizuojantis rinkas, ir kuo greičiau prasidėtų derybos dėl išstojimo.

Išėjote, tai traukitės

Problema ta, kad Davidas Cameronas nori atidėti derybas iki to laiko, kai spalį bus išrinktas naujas konservatorių partijos lyderis. Tuomet jis pasitrauks, palikdamas Didžiosios Britanijos išėjimui vadovauti tuos, kurie už tai ragino. D. Camerono įpėdiniai turės sukurti pasitraukimo strategiją ir pateikti parlamentui. Kaip žinoma, dabartinis JK parlamentas yra proeuropioetiškas, tad būtų logiška skelbti pirmalaikius rinkimus, kurie parodytų, ko britai iš tikrųjų nori po šio referendumo.

Kai kurie apžvalgininkai sako, kad D. Cameronas neturi tiek laiko, kiek norėtų. Europos Komisija (EK), atstovaujanti jau tik 27 ES šalims, gali pradėti derybų procesą tuojau pat, kai šiandien vakare premjeras aptars „Brexit“ su kitais ES vadovais. Tiesa, Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad nėra priežasčių „būti tokiems bjauriems“, ir kiti lyderiai pritarė, jog britams reikia duoti laiko atitokti, įvertinti tai, ką padarė.

Lisabonos sutarties 50 straipsnis sako, jog išstoti iš ES nusprendusi šalis turi apie tai pranešti EK. Kai tai padaroma, per dvejus metus turi būti susiderėta išstojimo sutartis. Tačiau Lisabonos sutartyje nieko nepasakyta, kaip išstojančioji šalis turi informuoti EK. Manoma, jog tai turėtų būti premjero laiškas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui arba oficiali užprotokoluota kalba. Kol kas nieko nežinoma, kada D. Cameronas nusiųs tokį laišką ar pasakys tokią kalbą, bet kai tai nutiks, išstojimo procesas bus nebegrįžtamas.

Europa turi „iš naujo užsisegti striukę“

Rytoj ES lyderiai tęs dviejų dienų viršūnių susitikimą Briuselyje D. Cameronui jau nedalyvaujant. Jų laukia visa įtempta diplomatinė savaitė, per kurią bus tariamasi, kaip toliau judėti pirmyn. Kai kurie jų būgštauja dėl galimo domino efekto ir panašių plebiscitų kitose euroskeptiškose šalyse.

Iš tiesų tolesnė Europos fragmentacija visai įmanoma. Politinės emocijos kunkuliuoja virtinėje Europos valstybių, dešinieji ir kairieji radikalai aktyvina jėgas, populistai Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose jau ragina rengti tokius pačius referendumus savo šalyse. Tad tie, kurie tiki Europos vienybės idėja, turi reaguoti greitai. Nes ES be JK bus tik silpnesnė: Bendriją palieka antra didžiausia ES ekonomika, įtakingiausia diplomatinė ir karinė galybė.

Dabar svarbu krizės akivaizdoje konsoliduoti ES politinę valią, tik neaišku, kuria linkme ši konsolidacija turi vykti – didesnės ES integracijos ar didesnio įsiklausymo į atskirų šalių suverenius norus? Bet kokiu atveju senos problemos, tokios kaip menkas ekonomikos augimas ir plūstantys migrantai, išlieka. Jas reikia spręsti praktiškai, kad europiečių būgštavimai, skatinantys balsuoti už euroskeptikus bei nacionalistus, būtų išsklaidyti.

Gali būti, kad šalims, kurios nori stipresnės ES, atsiveria galimybė sudaryti dar tvirtesnę ir labiau sutelktą sąjungą, bet tam irgi reikia visuomenės palaikymo.

Baiminantis domino efekto, svarbu išgirsti, kaip į „Brexit“ reaguoja euroskeptiška Vengrijos vyriausybė. Jos premjeras Viktoras Orbanas sakė, kad ES tampa vis labiau „pakrikusi“ ir turi iš naujo apsvarstyti savo strategiją. Britai todėl ir panoro palikti ES, nes jiems įgriso „netikrumas, paralyžius... Stiprėjo pojūtis, kad jie nebegali jaustis Europoje kaip namuose“. V. Orbanas ragino Europą „iš naujo užsisegti striukę“, taip pat sakė, jog „šalys, kurios išlieka tvarkingos ir gali garantuoti saugumą bei įstatymų laikymąsi savo piliečiams, įgis pranašumą“. Vengrijos premjero manymu, „daugelis Europos lyderių nesiima priemonių prieš naują tautų kraustymąsi ir besibraunantį, neteisėtą bei nenormalų migracijos srautą“. „Briuselis turi išgirsti žmonių balsą – tai didžiausia šio sprendimo pamoka“, – tvirtino V. Orbanas.

Briuselis taip pat sulaukė kaltinimų dėl negebėjimo užkirsti kelią „Brexit“. Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas netiesiogiai ragino atsistatydinti EK vadovą Jeaną-Claude'ą Junckerį, nemačiusį reikalo bent nuvykti į Didžiąją Britaniją ir pasakyti jos žmonėms: „Norime, kad jūs pasiliktumėte.“

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kalbėjo apie būtinybę išsaugoti gerus bendradarbiavimo ryšius su Didžiąja Britanija ir suteikti britams pakankamai laiko apsvarstyti savo sprendimo padarinius.

Latvijos premjero Mario Kučinskio manymu, Didžioji Britanija galėtų bendradarbiauti su ES pagal Norvegijos ar Šveicarijos, kurios nėra ES narės, bet yra pakankamai integruotos ir turi prieigą prie bendrosios rinkos, modelį. Jo manymu, jeigu JK norės išsaugoti privilegijas, kurias suteikia ES, turėtų mokėti įnašus į Bendrijos biudžetą, bet tuomet turėtų paklusti ES taisyklėms, nors nebeturėtų jokios įtakos jas formuojant. Galiausiai M. Kučinskis neatmetė, kad Didžioji Britanija apskritai nepasitrauks iš ES, nes taip lems ekonominiai veiksniai.

Taigi Europoje skamba skirtingos reakcijos į „Brexit“, ir jokios naujos politikos kontūrų dar nematyti. Blogiausia būtų, jei jie taip ir neišryškėtų, viskas liktų po senovei. Dabar europiečiai iš tiesų laukia atsakymų į daugybę klausimų bei įrodymų, kad ES pajėgi toliau gyvuoti ir klestėti, net ir be JK, o ši tikriausiai taip pat nepražus.

Ką laimi Rusija?

Debatų dalimi buvo tapusi ir Rusija, nors didelio vaidmens referendumo kampanijoje nevaidino. Pasilikimo Europoje šalininkai teigė, kad „Brexit“ finansuoja Kremlius, norėdamas susilpninti ES. Pats D. Cameronas sakė, kad „Vladimiras Putinas būtų laimingas, jei Britanija pasitrauktų“.

Viešai V. Putinas to nedeklaruoja. Penktadienį, kai paaiškėjo rezultatai, Rusijos prezidentas pareiškė, kad referendumo padariniai yra ir teigiami, ir neigiami. Viena blogybių, pasak jo, neapibrėžta padėtis finansų rinkose.

O kokia gi būtų geroji žinia Rusijai? Turint galvoje antivakarietišką isteriją, apėmusią visą šalį nuo aukščiausių iki žemiausių sluoksnių, Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES yra tik dar vienas įrodymas, kokia supuvusi ir nestabili toji ES, kaip ten viskas blogai ir kokia netvarka, kai tuo metu Rusijoje viskas „stabilu“, valdo „stiprus“ prezidentas. Prieš visuotinius rinkimus rugsėjį tai labai naudinga „Vieningajai Rusijai“ ir V. Putinui.

Tiesa, džiūgaujant dėl neva supuvusios Europos pamirštama, kad ES tebėra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, tad jos subyrėjimas labai neigiamai paveiktų sunkumus išgyvenančią Rusijos ekonomiką.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad JK pasitraukus, ES nebeliks nė vienos šalies, taip uoliai pasisakančios už sankcijas. Rusija jas užsitraukė dėl Krymo aneksijos ir Ukrainos užpuolimo. Didžioji Britanija iš tiesų laikėsi blaiviausios ir nuosekliausios pozicijos Rusijos atžvilgiu ir buvo stipriausia tokį patį požiūrį į Rusiją turinčių šalių – Lenkijos, Švedijos ir Baltijos valstybių – grupėje.

Tą pabrėžia ir Rusijos politiniai analitikai, vadinantys Didžiąją Britaniją iš visų ES valstybių „agresyviausia Rusijos atžvilgiu“. „Ji visuomet mus kritikavo ir ketino mums kenkti ekonomiškai, finansiškai ir politiškai. Po „Brexit“ ES bus draugiškesnė Rusijai“, – rašė „Komsomolskaja pravda“. Maskva tikisi, kad be britų dialogas su Europa dėl sankcijų panaikinimo bus, Kremliaus terminologija, „pragmatiškas ir konstruktyvus“.

Dar prieš referendumą buvęs Belgijos premjeras Gui Verhofstadtas įspėjo, kad Europa be JK bus silpnesnė geopolitine ir karine prasme, o tuomet savo įtaką galės didinti tokios šalys kaip Kinija ir Rusija. ES destabilizavimas parankus V. Putinui, kurio visa užsienio politika nukreipta skaldyti bei silpninti ES.

Dabar reikia palaukti, ar britų politika Rusijos atžvilgiu keisis. „Brexit“ lyderiai ragino megzti su Rusija geresnius santykius. Buvęs Londono meras, vienas iš išstojimo kampanijos lyderių ir tikėtinas D. Camerono įpėdinis Borisas Johnsonas ragino JK glaudžiau bendradarbiauti su Rusija kovoje su „Islamo valstybe“ Sirijoje ir sakė, jog „nebūtinai viskas, kas gerai Putinui, automatiškai yra blogai Vakarams“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"