TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Brexit“ galvosūkiai

2016 07 01 6:00
Protestas prieš „Brexit“ prie parlamento Londone. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Jungtinei Karalystei (JK) per referendumą nubalsavus už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), tačiau rinkėjams Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir Gibraltare tam nepritarus, užvirė diskusijos, kaip šios teritorijos galėtų apginti savo interesus ir likti ES.

Škotijos vadovė Nicola Sturgeon nedelsdama išskubėjo į Briuselį ir ten susitiko su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu bei Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu. Ji sulaukė „daug simpatijų bei geranoriškumo“ iš Europos lyderių, bet jokių vilčių pradėti kokias nors atskiras derybas su Škotija jie nesuteikė. Nors J.-C. Junckeris sakė, kad Škotija nusipelnė būti išgirsta Briuselyje, ES pozicija po „Brexit“ kaip niekada aiški ir tvirta: jokių oficialių ar neoficialių derybų, kol nėra JK pareiškimo apie norą išstoti.

Škotai jau dūduoja apie nepriklausomybę, kad galėtų likti ES.

Kaip Škotijai likti ES?

N. Sturgeon pripažino, kad Škotijos laukia nelengvas kelias. Iškart po referendumo ji pareiškė, jog Škotijos nepriklausomybė „vėl ant stalo“, ir pažadėjo, kad jos kabinetas nagrinės teisines galimybes surengti antrąjį referendumą. Prieš dvejus metus Škotija nubalsavo už pasilikimą JK (nepriklausomybę parėmė 44,7 proc. rinkėjų, o jai nepritarė 55,3 proc.). Škotija ir Londonas buvo susitarę dėl šio referendumo, kitais žodžiais, Škotija gavo Londono leidimą. Dabar Vestminsteris gali jo ir neduoti.

Škotijos lyderės neparėmė premjeras Davidas Cameronas. Jis parlamente pareiškė, jog geriausias būdas, galintis garantuoti Škotijai vietą bendrojoje ES rinkoje, yra JK derybos dėl kuo glaudesnių ryšių su ES. Tačiau D. Cameronas pridūrė, kad JK regionai ir miestai, tokie kaip Londonas, balsavęs prieš „Brexit“, turi būti išgirsti vedant derybas su ES.

Iš tiesų ar N. Sturgeon turi mandatą derėtis su ES? Ji sako, kad taip. Yra tauta, nors nėra valstybės, bet tauta išrinko ją politine lydere, ir šis postas įpareigoja atsižvelgti į tautos valią. Junionistai prieštarauja: Škotija yra JK dalis ir privalo paklusti kolektyviniams JK sprendimams.

Visai tikėtina, kad N. Sturgeon patars Škotijos parlamentui vetuoti „Brexit“. Tačiau ar šis veto turėtų kokią nors galią? 1998 metų įstatymas, kuriuo ir buvo atkurtas Škotijos parlamentas, numato jam plačias autonomines galias, bet nubrėžia ir ribas. Škotijos parlamentas rūpinasi ES teisės įgyvendinimu Škotijoje, o užsienio politika – jau Vestminsterio reikalas. Jeigu kils konstitucinė kolizija, Vestminsterio žodis bus paskutinis.

N. Sturgeon laikoma apdairia politike, kuri nežarsto pažadų, jei negalės jų tesėti. Prieš tikrai padėdama ant stalo antrąjį referendumą ji norės būti tikra, kad jį laimės. Dėl „Brexit“ įtūžę škotai išties galėtų nubalsuoti kitaip. Tačiau dėl to nežinomybės nebus mažiau.

Ir dar svarbu atminti, ką škotams prieš dvejus metus sakė Briuselis: nepriklausoma Škotija automatiškai netaps ES nare. Tai būtų nauja valstybė, kuri turėtų nuo pat pradžių nueiti visą kelią iki narystės.

Šiuo klausimu niekas nepasikeitė.

Gibraltaras nori likti britiškas, bet laiko „Brexit“ katastrofa.

Uola nori išlikti tvirta

Daugelis šalių, pirmiausia Ispanija ir Prancūzija, atmeta bet kokią galimybę derėtis atskirai su Škotija. Ispanijos premjeras Mariano Rajoy rėžė tiesiai šviesiai: „Jei JK išeina, išeina ir Škotija.“ Šiuo klausimu Ispanija nerodys jokio lankstumo, kad Edinburgas netaptų pavyzdžiu Barselonai – Madridas nelinkęs atverti kelią turtingam Katalonijos regionui į nepriklausomybę. Ispanijos valdžia vadovaujasi šalies Konstitucija ir nepripažįsta jokių vietinių Katalonijos balsavimų teisėtais.

Ir, be to, yra Gibraltaras.

95 proc. rinkėjų šioje JK užjūrio teritorijoje balsavo už pasilikimą ES. Iškart po referendumo Gibraltaro vadovas Fabianas Picardo pareiškė, kad Gibraltaras nori išlaikyti žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvę. Dauguma iš 33 140 Gibraltaro gyventojų narystę ES laiko esmine savo gyvenimui, ji garantuoja atvirą sieną su kaimyne Ispanija. O ši neslepia ketinimų susigrąžinti savo istorinę teritoriją. Baiminamasi, jog „Brexit“ tik padrąsins Madridą dar labiau spausti derybas dėl bendro JK ir Ispanijos suvereniteto Gibraltare.

1704 metais šią teritoriją užėmė jungtinės anglų ir olandų pajėgos, o po devynerių metų ji atiteko Britanijai. Po britų referendumo Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia-Margallo nesusilaikęs pareiškė: „Ispanijos vėliava ant Uolos kaip niekada arti.“

Savo britišką identitetą ypač branginantys Gibraltaro gyventojai atmeta Ispanijos suvereniteto teises į šį žemės lopinėlį ant uolos prie Viduržemio jūros. 2002 metais per referendumą jie balsavo prieš dvigubą suverenitetą.

Kitaip nei Škotija, Gibraltaras nesiekia nepriklausomybės ir nori likti JK. Tačiau F. Picardo jau konsultavosi su Škotijos lydere ieškodamas galimybių, kaip atskiros JK dalys galėtų likti ES. Į šią diskusiją potencialiai gali įsitraukti ir Šiaurės Airija.

F. Picardo vadino referendumą „politiniu meteoritu, skriejančiu tiesiai į Gibraltarą“. Jis sakė, kad „Brexit“ padariniai bus katastrofiški teritorijos ekonomikai. Gibraltaras bijo, kad Ispanija uždarys sieną, nors tai kirstų ir ispanams – kasdien 10 tūkst. žmonių iš kaimyninės Andalūzijos, kurioje nedarbas kai kuriose srityse siekia 40 proc., vyksta dirbti į Gibraltarą.

Dabar, kai „Brexit“ meteoritas jau trenkė, F. Picardo puoselėja tokią viziją: JK teritorijos, norinčios likti ES, neturėtų iš naujo prašyti priėjimo prie bendros rinkos ir keisti esamų sąlygų, o tos JK dalys, kurios traukiasi iš ES, gaus priėjimą kitomis sąlygomis, dėl jų galima derėtis ir neaktyvuojant 50 straipsnio, kuris Lisabonos sutartyje mini savanorišką išstojimą. Ir tokių precedentų jau yra!

Grenlandija gaudo žuvis, nepriklausydama ES.

Praeities precedentai

Mintis, kad dalis valstybės gali priklausyti ES, o dalis – ne, nėra tokia jau beprotiška. Net pati JK jau yra tokia valstybė: jos Džersio, Gernsio ir Mano salos nėra ES narės. Dar vienas pavyzdys – Danija. Ji yra ES narė, o dvi jos teritorijos – Grenlandija ir Farerų Salos – ne.

1979 metais autonomiją nuo Danijos įgijusi Grenlandija 1982-aisais balsavo už pasitraukimą iš ES – tam pritarė 52 proc. gyventojų. Tačiau derybos užtruko trejus metus. Tik 1985 metais didžiausia pasaulio sala, turinti tik 65 tūkst. gyventojų, liovėsi priklausyti ES.

Kaip mena derybų dalyviai, jos buvo neįtikėtinai sunkios ir nemalonios, pareikalavusios daugiau kaip 100 susitikimų su ES pareigūnais.

Pasitraukti iš ES Grenlandiją paskatino žvejybos, kuri yra pagrindinis Grenlandijos pajamų šaltinis, taisyklės. Galiausiai pasiekus susitarimą sala gavo teisę pati valdyti savo žūklės sektorių ir parduoti laimikį kitoms šalims. Tačiau, kaip sakė buvęs Grenlandijos atstovas ES Larsas Vesterbirkas, ES pasiliko beveik tiek pat žvejybos teisių, kiek turėjo, o Grenlandija išlaikė tuos pačius pinigus už savo žuvis.

Šios skyrybos nebuvo galutinės. Grenlandija iki šiol susieta su bloku specialiais ryšiais. Sala gauna finansavimą iš ES bendro biudžeto pagal ES ir Grenlandijos partnerystės programą (2014–2020 metų laikotarpiui bendradarbiavimui su Grenlandija ES skyrė 217,8 mln. eurų). O po „Brexit“ Grenlandijoje atsinaujino kalbos ir apie narystę. Kai kurie politikai sako, jog tai paskatintų investicijas ir padėtų diversifikuoti ekonomiką, kuri ir dabar priklausoma vien nuo žuvininkystės.

„Britai privalo atminti, kad ES buvo sukurta valstybių narių, o ne tų, kurios jai nepriklauso, naudai, – įspėjo L. Vesterbirkas. – Nieko negausi, jei mainais nieko neduosi.“

Tai aiški nuoroda, kokios sunkios kapotynės laukia Didžiosios Britanijos pradėjus „Brexit“ derybas. Nepaisant kietos pradinės ES pozicijos, išeičių ieškančios JK teritorijos taip pat turi viltį. Kaip sakė vienas žinovas, tai, kas atrodo konstituciškai neįmanoma, gali tapti įmanoma, jeigu ES lyderiams to reikia ir jie to nori.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"