TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Brexit“ kampanija: tiesa ir prasimanymai

2016 04 20 10:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Prasidėjus galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamojo „Brexit“ – kampanijai, viešoje erdvėje pasklido daug įvairių teiginių apie bloką. Vieni iš jų yra tikslesni, o kiti – visiškai prasilenkia su tikrove.

Narystės priešininkai ir šalininkai aršiai ginčijasi dėl poveikio, kurį išstojimas iš ES padarytų prekybai ir investicijoms, ypač po to, kai iždas šią savaitę paskelbė ataskaitą, kurioje prognozuoja, kad Didžiosios Britanijos BVP per 15 metų sumažėtų net 7,5 proc., o tai kiekvienam piliečiui atsieitų net 2,1 tūkst. svarų (3 tūkst. JAV dolerių). Pasitraukimo iš ES šalininkai šią analizę vadina absurdiška. Nors kai kuriuos tvirtinimus yra sunku įvertinti, kitus būtų naudinga išnagrinėti atidžiau.

Artėjant birželio 23 dieną rengiamam referendumui ir britų rinkėjams bandant tiesą atskirti nuo fikcijos, toliau pateikiamos penkios tiesos ir keletas prasimanymų apie ES, apie Didžiosios Britanijos vietą Sąjungoje ir apie tai, kokios galėtų būti išstojimo pasekmės.

TIESA

Jeigu Didžioji Britanija referendume pasisakytų už pasitraukimą iš ES, galėtų praeiti nemažai metų, kol šalis galutinai ištruktų iš bloko

Vasario mėnesį Didžiosios Britanijos vyriausybės paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad šaliai, kol ji stengsis atsisakyti visų per 40 narystės metų įdiegtų ES taisyklių, gali grėsti ištisas dešimtmetis neapibrėžtumo. ES sutartyse yra apibrėžta tvarka, taikoma valstybėms, norinčioms pasitraukti iš bloko, ir tas procesas, kaip numatyta, trunka maždaug dvejus metus, tačiau daugelis analitikų mano, kad Didžiosios Britanijos atveju tai būtų per daug optimistiška.

Vienas ES pareigūnas Briuselyje, atsisakęs nurodyti savo vardą, pareiškė, kad Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, šalies metinėje teisėkūros programoje ES teisės aktų pakeitimas Didžiosios Britanijos įstatymais greičiausiai dominuotų ne mažiau kaip dešimt metų.

Gali tekti pertvarkyti vyriausybės skyrius ir tarnybas ir sukurti naujas, nes Didžiosios Britanijos valstybės tarnautojai perims naujas funkcijas. Kaip greitai pavyks įgyvendinti šį procesą, priklausys nuo to, kaip į tai pažvelgs kitos 27 ES vyriausybės. Jeigu bus norima kitoms šalims parodyti, kad sekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu neverta, šioje srityje gali kilti problemų.

Sprendžiant ES klausimus, Didžiajai Britanijai dažnai tenka nusileisti priešingai balsuojančiai kitų valstybių narių daugumai

Didžioji dalis ES teisės aktų priimama svertine valstybių narių balsų dauguma. „Brexit“ šalininkai skundžiasi, kad Didžioji Britanija dažnai priklauso mažumai, taigi šalis dažnai turi įgyvendinti Europos įstatymus, su kuriais nesutinka.

Čia yra šiek tiek tiesos. Kaip rodo Londono ekonomikos mokyklos politikos tyrėjų Simono Hixo ir Saros Hagemann parengta ataskaita, 2009–2015 metais pralaimėjusiajai mažumai Didžioji Britanija priklausydavo gerokai dažniau negu bet kuri kita šalis. Portalo „VoteWatch.eu“ duomenimis, Didžioji Britanija pralaimėjo 12 proc. kartų, tuo tarpu kitos dažniausiai pralaiminčios vyriausybės – Austrija ir Vokietija – buvo nugalėtos 5 proc. kartų.

Tačiau nereikia pamiršti tam tikrų aspektų, įskaitant ir tai, kad dauguma klausimų sprendžiama bendru sutarimu ir, kaip teigia S. Hixas ir S. Hagemann, „galbūt Didžioji Britanija yra laimėjusi visais svarbiais klausimais, kurie jai iš tiesų rūpėjo“.

Didžiajai Britanijai gali būti sunku užsitikrinti palankius prekybos susitarimus su ES, jeigu šalis nuspręstų išstoti iš Sąjungos

Laisvąją prekybą ES Didžioji Britanija vertina kaip vieną didžiausių bloko privalumų. Kampanijos už šalies pasitraukimą iš ES dalyviai teigia, jog nėra jokio pagrindo, kodėl tai turėtų pasikeisti, jeigu Didžioji Britanija išstotų iš Sąjungos, nes daugelis ES valstybių narių būtų suinteresuotos ir toliau palaikyti tuos atvirus prekybos santykius.

Tačiau tai gali būti ne taip paprasta, nes bet kokiam laisvosios prekybos susitarimui būtinas visų ES valstybių narių patvirtinimas, o dalis šių šalių gali pasistengti, kad ši užduotis Didžiajai Britanijai nebūtų lengva.

„Yra rizika, kad valstybės narės, pasisakančios už didesnę integraciją, sieks Didžiąją Britaniją paversti pavyzdžiu, kuris atgrasytų kitas šalis nuo galimų bandymų išstoti iš Sąjungos“, – teigia „Bloomberg Intelligence“ pasaulinės prekybos politikos analitikė Caitlin Webber.

Dėl „Brexit „ Europos bankai gali pritrūkti likvidumo

Europos bankai, kurie pirko Didžiosios Britanijos hipoteka užtikrintas obligacijas, bankų paskolas ir kredito kortelių skolas, gali susidurti su tuo, kad šis turtas nebebus įskaičiuojamas į jų skubiems atvejams skirtas pinigų atsargas.

Pagal Bazelio susitarimus bankai privalo nuolat turėti tinkamą kiekį kokybiško turto, kurį galėtų greitai konvertuoti į grynuosius pinigus, kurių užtektų jų likvidumo poreikiams 30 dienų laikotarpiu tenkinti. Svarbu ir tai, kad jų užtikrinamasis turtas turi būti kilęs iš ES valstybės narės. Pasak analitikų, tai reiškia, kad kai kurios obligacijos, užtikrintos įkaitu iš Didžiosios Britanijos, gali nebeatitikti tokių reikalavimų, jeigu šalis pasitrauktų iš ES.

„UniCredit Bank“ analitikas Manuelis Trojovsky“s skaičiuoja, kad bankai galėtų būti priversti pakeisti net 108 mlrd. eurų (122 mlrd. JAV dolerių) vertės turtą.

Narystės ES sąlygos, dėl kurių iš naujo susiderėjo Davidas Cameronas, neprilygo plačioms reformoms, apie kurias jis kalbėjo 2013 metais

Vasarį Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Davidas Cameronas pasiekė susitarimą, pagal kurį Didžioji Britanija, pavyzdžiui, gali riboti tam tikras išmokas migrantams.

2013 metais Didžiosios Britanijos premjeras yra teigęs, kad ES reikia „esminių, plataus užmojo pokyčių“.

Tačiau, kaip teigia Charles“as Grantas (Čarlzas Grantas), Europos reformų centro Londone vadovas, užsitikrino jis tik „kuklių reformų rinkinį“.

KLAIDINGI ĮSITIKINIMAI

Didžioji Britanija Europos Sąjungai moka po 55 mln. svarų (79 mln. JAV dolerių) per dieną

Tokia yra sąskaita, Didžiosios Britanijos mokama už narystę, teigia Didžiosios Britanijos nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage“as, tačiau tiesa yra gerokai sudėtingesnė.

Įnašas atskirais metais būna nevienodas ir iždo duomenys rodo, kad Didžiosios Britanijos narystės mokestis 2015 metais sudarė 18 mlrd. svarų. Tačiau Didžioji Britanija visos sumos niekada nemoka, nes dar 1984 metais Margaret Thatcher (Margaret Tečer) išsiderėjo korekciją, dėl kurios bendra metinė suma sumažėja 5 mlrd. svarų.

2015 metais iš likusių 13 mlrd. svarų maždaug 4,5 mlrd. svarų sugrįžo į Didžiąją Britaniją, daugiausia per subsidijas žemės ūkio sektoriui ir per investicijas į skurdžiausias šalies vietoves. Taigi grynasis Didžiosios Britanijos įnašas į ES biudžetą 2015 metais sudarė apie 8,5 mlrd. svarų, arba 23 mln. svarų per dieną.

Iždas teigia, kad ši suma dar sumažėja dėl ES dotacijų, skiriamų privačiajam sektoriui, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų projektams. 2013 metais tokių dotacijų suma siekė 1,4 mlrd. svarų.

Didžiajai Britanijai bus paprasta tapti tokia kaip Šveicarija ar Norvegija

Kampanijos už Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES dalyviai atkreipia dėmesį į Šveicariją ir Norvegiją, kurios nėra ES valstybės narės, tačiau naudojasi kai kuriais Sąjungos privalumais, kaip antai bendrąja rinka.

Tačiau tai turi savo kainą. Londono ekonomikos mokyklos skaičiavimais, bendras Norvegijos finansinis įnašas į įvairias ES programas, skaičiuojant pagal vienam gyventojui tenkančią sumą, sudaro 83 proc. Didžiosios Britanijos įnašo, o Šveicarijos įnašas siekia 41 procentą. Be to, Didžioji Britanija neturėtų jokių teisių išsakyti savo nuomonę dėl bendrosios rinkos taisyklių, jeigu nebūtų ES dalis.

Tyrimų institutas „Open Europe“ pažymi, kad prekių sektoriuje sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su ES Didžiajai Britanijai bus lengviau negu paslaugų sektoriuje. „Didžiajai Britanijai praradus balsavimo ES teises, nukentės visi sektoriai, bet poveikis tokiems sektoriams, kaip finansai, galėtų būti didesnis“, – nurodoma instituto pernai paskelbtoje ataskaitoje.

Jeigu Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, ji galės griežčiau kontroliuoti, kiek priima migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos

Nors 2015 metais į Europą atvyko daugiau kaip 1 mln. pabėgėlių, daugiausia iš karo draskomos Sirijos, Jungtinėje Karalystėje atsidūrė labai nedidelė jų dalis. Pagal dabartines Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygas, Jungtinė Karalystė nepriklauso Šengeno kelionių erdvei be sienų, taigi ji gali kontroliuoti, kas atvyksta į šalį. Didžioji Britanija taip pat yra išsiderėjusi nuostatą, kuri šaliai leidžia nevykdyti ES vidaus reikalų teisės aktų, taigi Londonas nedalyvavo ES projektuose dėl pernai į Graikiją ir Italiją atvykusių pabėgėlių naštos pasidalijimo ir nedalyvauja bloko prieglobsčio politikos pertvarkymo planuose.

Tačiau pasitraukusi iš ES Jungtinė Karalystė galėtų kontroliuoti imigraciją iš kitų ES valstybių narių, kurių piliečiai, kaip ir Didžiosios Britanijos piliečiai, šiuo metu turi teisę gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu didžiausią užsieniečių grupę šalyje sudaro Lenkijos piliečiai. Ar taip bus ir toliau, priklausys nuo to, kokio pobūdžio susitarimus Didžioji Britanija sudarys su kitomis šalimis.

„Jeigu – o tai yra tikėtina – vyriausybė po „Brexit“ sudarys daugiau kliūčių ES piliečiams gyventi, dirbti ar studijuoti Jungtinėje Karalystėje, su panašiomis problemomis susidurs ir britai, norintys toliau gyventi Europos žemyne ar į jį persikelti,“ – pažymėjo Jeanas-Claude“as Piris, konsultantas Europos teisės ir tarptautinės viešosios teisės klausimais, Europos reformų centrui skirtame pranešime.

Didžioji Britanija bus priversta įsivesti eurą, jeigu liks ES

Didžioji Britanija ir Danija yra vienintelės ES valstybės narės, kurios nėra teisiškai įpareigotos prisijungti prie bendros valiutos bloko ir ši nuostata nesikeis. Susitarime, kurį D. Cameronas pasiekė vasario mėnesį, pabrėžiama, kad „Jungtinė Karalystė pagal Sutartis turi teisę neįsivesti euro, taigi gali išsaugoti svarą sterlingų kaip savo valiutą“. Premjeras taip pat išsiderėjo formuluotes, kurios leidžia Didžiajai Britanijai niekada nedalyvauti gelbėjant euro zonos valstybes nares ir apsaugoti savo interesus, kai ES svarsto finansinius ir ekonominius teisės aktus.

ES nori:

– apriboti išgeriamos kavos kiekį ir šio gėrimo karštumą;

– uždrausti įtraukti pieno produktus į mokyklų pietų meniu;

– uždrausti turistams fotografuoti žymius paminklus;

– priversti karvėms mauti sauskelnes;

– standartizuoti automobilių valstybinio numerio ženklus visame bloke;

– uždrausti prekiauti rododendrais;

– uždrausti vartoti žodį „bankrutavęs“;

– uždrausti vaikams pūsti oro balionus.

Apie visą tai yra rašę britų laikraščiai, tačiau tai nėra tiesa. Nors šiuose teiginiuose yra kruopelė tiesos – ES maisto saugos tarnybos iš tiesų buvo paprašyta pateikti rekomendacijas dėl kofeino vartojimo, o Europos Parlamento nariai (neturintys teisės siūlyti įstatymus) iš tiesų buvo pasiūlę nustatyti bendrus laikinuosius valstybinio numerio ženklus, kad būtų paprasčiau registruoti transporto priemones iš vienos valstybės narės persikeliant į kitą, – prieš ES nukreiptos istorijos dažnai yra labiau juokingos, o ne informatyvios.

Nors kai kurios iš keistesnių istorijų yra visiška netiesa, ES iš tikrųjų kartą buvo uždraudusi tam tikromis aplinkybėmis prekiauti neįprastai išlenktais bananais, iš tiesų buvo sustabdžiusi prekybą daug energijos suvartojančiais dulkių siurbliais ir dabar svarsto galimybę sugriežtinti būtiniausius reikalavimus žvakėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"