TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Brexit“ – suktukas ant bedugnės krašto

2016 08 19 15:40
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pastarosiomis dienomis užsienio spaudoje pasirodė nemažai pranešimų, kad „Brexit“ procesas gali būti atidėtas iki 2019 m. pabaigos, mat daugelis už šį procesą atsakingų Jungtinės Karalystės ministrų, vos tik nusprendę griebti jautį už ragų, suprato, kad išlaisvinti Britaniją iš Europos Sąjungos ir užmegzti naujus prekybos ryšius su likusiu pasauliu bus kur kas sunkiau nei manyta, rašo „The Telegraph“ verslo naujienų apžvalgininkas Benas Wrightas.

Tvarkaraščio, pagal kurį bus vykdomas „Brexit“ procesas, sudarymas pareikalaus daug kruopštaus darbo. Britų vyriausybė greičiausiai nepanorės imtis vykdyti 50-ajį straipsnį ir taip paleisti laikmatį, kol nebus parengtas atitinkamas veiksmų planas (ir galbūt kol Prancūzijoje ir Vokietijoje kitų metų gegužę ir rugsėjį neįvyks rinkimai).

Vis dėlto, jei imtų atrodyti, kad Britanija stengiasi vilkinti procesą, ji sulauktų vis didesnio spaudimo tiek iš „Brexit“ rėmėjų, tiek iš likusių 27 ES valstybių narių pusės – pageidaujama, kad viskas būtų baigta iki 2019 m. birželio mėnesį planuojamų Europos Parlamento rinkimų. Ar tai įmanoma, parodys laikas.

Įvardytos svarbiausios derybų temos

Londone įsikūrusios protų kalvės „Centre for European Reform“ (liet. Europos reformų centras) direktorius Charlesas Grantas mano, kad Jungtinė Karalystė turėtų praeiti penkis tarpusavyje susijusius derybų dėl prekybos sąlygų etapus.

Penki derybų etapai apimtų šiuos klausimus: JK teisinį atsiskyrimą nuo Europos Sąjungos; laisvosios prekybos susitarimą (LPS) su Europos Sąjunga (tikimasi, kad derybos dėl šio susitarimo vyks tuo pačiu metu kaip ir derybos dėl atsiskyrimo, nors taip gali ir nebūti); derybas dėl laikinojo sandorio, kuris galios JK atsiskyrimo nuo ES laikotarpiu (dvejus metus po to, kai bus pradėtas taikyti 50 straipsnis, arba ilgiau, jei visos likusios 27 valstybės narės vieningai sutars šį laikotarpį pratęsti) ir kol baigsis derybos dėl LPS (ES ir Kanados derybos truko septynerius metus, ir buvo deramasi tik dėl ribotos prieigos prie bendrosios paslaugų rinkos); derybas dėl visateisės narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (tam turi vieningai pritarti visi 163 PPO nariai, įskaitant Rusiją ir Argentiną, su kuriomis Jungtinė Karalystė palaiko ne pačius šilčiausius santykius); 53 naujus LPS, kurie pakeis šiuo metu galiojančius ES susitarimus su įvairiomis pasaulio šalimis.

Pasak apžvalgininko, akivaizdu, kad šių derybų etapų eilės tvarka turės labai didelę reikšmę. Nuo jos gali priklausyti, ar Jungtinė Karalystė išsaugos galimybę patekti į ES bendrąją rinką. Savaime aišku, kad kitos pasaulio šalys, prieš pradėdamos tartis su JK dėl prekybos, norės žinoti, kokias prekybos sąlygas ji yra susiderėjusi su Europos Sąjunga.

Britams svarbu dalyvauti bendrojoje rinkoje

Kaip teigia kai kurie „Brexit“ rėmėjai, bendroji rinka – tai tik frazė. Jie pabrėžia, kad daugelis šalių, net ir nesudariusios jokių prekybos susitarimų su ES, sėkmingai joje prekiauja. Tačiau, kaip nuskambėjo skubiai atšauktame Liamo Foxo vadovaujamo tarptautinės prekybos departamento praėjusios savaitės pranešime, perėjus prie PPO taisyklių, padidėtų muitų tarifai (pavyzdžiui, automobiliams – apie 10 proc.). Juos būtų galima kompensuoti, pavyzdžiui, sumažinus pelno mokestį, tačiau už tai tektų kažkaip sumokėti.

B. Wrightas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek pagal ES, tiek pagal PPO taisykles paslaugos reglamentuojamos kur kas griežčiau negu prekės, o JK ekonomikai prekyba paslaugomis yra gerokai svarbesnė.

„Institute for Fiscal Studies“ (IFS) (liet. Fiskalinių studijų institutas) padarė išvadą, kad, jei Jungtinė Karalystė neužsitikrins galimybės patekti į bendrąją rinką, britų išdirbis sumažės 6 proc.

Tačiau net ir blogiausiu IFS siūlomu scenarijumi negalima visiškai pasikliauti. Siekdama visateisės PPO narystės, Britanija turėtų parengti visiškai naują tarifų sąrašą. Jei tarifai bus per dideli, kitos šalys ims taikyti atsakomąsias priemones. Jei per maži, Jungtinės Karalystės bendrovės susidurs su didesne konkurencija (žinoma, laisvojoje rinkoje tai būtų sveikintinas dalykas, tačiau, atsižvelgiant į dar visai šviežią vyriausybės pažadą ir toliau, iki 2020 m., mokėti ES žemės ūkio subsidijas, politiškai toks žingsnis veikiausiai būtų keblus).

JK galėtų siekti išsaugoti ES tarifų sąrašą, tačiau kiltų natūralus klausimas, kam apskritai tuomet reikalingas „Brexit“, svarsto „The Telegraph“ apžvalgininkas.

Pasak jo, taip pat reikėtų aptarti netarifines kliūtis (kurios galbūt dar svarbesnės), pavyzdžiui, reglamentavimo tvarkos ir kilmės taisyklių (jomis nustatoma, kokia dalis prekės – kad ir to paties automobilio – turi būti pagaminta Jungtinėje Karalystėje, kad prekė būtų laikoma britų gamybos) dvišalį pripažinimą.

Yra ir kitų išeičių

Siūloma ir tam tikrų trumpalaikių sprendimų. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė galėtų kuriam laikui, kol išsigrynins santykius su likusiu pasauliu, tapti Europos ekonominės erdvės nare (kaip Norvegija) – šiuo tikslu ji taip pat turėtų prisijungti prie Europos laisvosios prekybos asociacijos.

Gal tai ir išeitis (nors tai reikštų, kad britams ir toliau reikės mokėti į ES biudžetą ir susitaikyti su laisvu judėjimu, taigi kyla pagrįstų abejonių, ar tokia išeitis būtų priimtina tiems, kurie balsavo už išstojimą iš ES).

Vis dėlto, vargu ar dabartiniai EEE nariai labai noriai į savo gretas įsileistų tokią didelę šalį, besiprašančią būti priimta vien praktiniais sumetimais.

B. Wrightas ramina, kad nė vienas iš išvardytų spėjimų ir teiginių nereiškia, kad „Brexit“ derybų procesas negali būti sėkmingas. Tačiau, pasak jo, tai bus ilgas ir choreografijos požiūriu itin sudėtingas šokis ant uolos krašto.

Vilties teikia tai, kad Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios tarptautinės kompanijos galbūt dar kiek palūkuriuos, norėdamos pasižiūrėti, ar Britanija sugebės daryti suktukus ant bedugnės krašto ir nenukristi. Į neviltį varo tai, kad jos gali ir nelaukti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"