TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Brexitas“ gali pakirsti ES ir JAV derybas

2016 04 27 6:00
Tokių produktų kaip šampanas gamintojai ypač susirūpinę dėl savo pavadinimo apsaugos.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) lyderiams jau ir taip sunku užsitikrinti visuomenės paramą dėl ambicingų transatlantinių laisvosios prekybos sutarties derybų, o dabar jiems virš galvų dar pakibo Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES grėsmė.

Birželį Jungtinėje Karalystėje rengiamas referendumas dėl tolesnės narystės ES kelia rimtų klausimų dėl šių derybų, o tai dar labiau didina spaudimą derybininkams, susirinkusiems Niujorke jau tryliktam derybų raundui.

Didžioji Britanija, kurios ekonomika yra viena didžiausių ES, vaidina svarbų vaidmenį derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties, kuri leistų sukurti didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną. Šia sutartimi siekiama pašalinti su prekyba nesusijusias kliūtis ir suderinti biurokratines taisykles, kurios dabar stabdo prekybą bei investicijas tarp ES ir JAV.

Vizito į Europą atvykęs JAV prezidentas Barackas Obama Vokietijoje ragino abi šalis pasiekti susitarimą iki šių metų pabaigos, dar nesibaigus jo antrajai kadencijai. Tačiau Europa šiuo metu visą dėmesį yra sutelkusi į Didžiąją Britaniją, apimtą politizuotų vidinių nesutarimų dėl tolesnės narystės ES. Birželio 23 dieną rengiamas referendumas nepakeitė jau trejus metus vykstančių TTIP derybų tikslo, bet kai kurie ekspertai sako, kad Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES gali turėti joms liūdnų padarinių – niekas nejudės į priekį, nes bus itin daug netikrumo. JAV užsienio prekybos eksperto Edwardo Aldeno manymu, Didžiosios Britanijos pasitraukimas visą TTIP projektą „išmestų į orą“, nes ji ir ES tuomet mėgintų prisitaikyti prie naujos situacijos – visi mėgintų suprasti, kokie yra išstojusios šalies ir Europos santykiai.

Žinia neapsisprendusiems rinkėjams

Tačiau paradoksas tai, jog vadinamojo Brexito grėsmė gali ir paspartinti TTIP derybininkus. Didžiajai Britanijai tai būtų aiški žinia, kad ji daug ką prarastų, jei pasitrauktų iš ES. Todėl derybininkai galbūt norės paskubėti, kad paveiktų viešus debatus Didžiojoje Britanijoje ir taip padėtų dar neapsisprendusiems britams.

Ne kartą spartinti TTIP derybas raginęs B. Obama lankydamasis Londone perspėjo britus: jei Jungtinė Karalystė išstos iš ES, ji atsidurs prekybos su JAV eilės gale. Vis dėlto tikimybė, jog TTIP derybos bus baigtos dar B. Obamai prezidentaujant labai menka, nors neabejojama, kad galiausiai ši sutartis vis tiek bus pasirašyta, nes tai diktuoja globalizacija. Todėl abiejų šalių derybininkai geranoriškai nusiteikę įveikti sunkiausias kliūtis.

Tačiau sutartis sulaukė įnirtingo pasipriešinimo Europoje, įskaitant Vokietiją. Kritikai akcentuoja jos neigiamą poveikį ekologiniams ir darbo rinkos standartams. Taip pat piktinamasi, kad dėl sutarties daugiausia deramasi už uždarų durų, neatskleidžiama daugelis jos detalių.

TTIP sutartis būtų didžiausia pasaulyje, ji sujungtų JAV ir ES – du milžiniškus ūkius, turinčius 850 mln. gyventojų. Kaip rodo tyrimai, jei šalims pavyktų pasiekti išsamų plataus užmojo susitarimą, ES ekonomikai iki 2027 jis galėtų duoti 120 mlrd. eurų, o JAV ekonomikai – 95 mlrd. eurų. Iš tikrųjų nauda būtų dar didesnė nei vienkartinis 215 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto priedas 2027 metais, nes turto, kurį Europos ir Amerikos ūkiai galėtų kasmet sukurti, suma nuolat didėtų.

Tyrimo, kurį finansavo Europos Komisija, ataskaitoje sakoma, kad dėl šio sandorio Europos keturių asmenų šeimos metinės disponuojamosios pajamos padidėtų vidutiniškai 545 eurais per metus.

Netrūksta būgštavimų

Tačiau yra ir kita medalio pusė, kelianti susirūpinimą. Kritikai teigia, jog šis susitarimas būtų lengvas kąsnis didelėms korporacijoms, o darbo vietoms, vartotojams ir aplinkai padarytų neigiamą poveikį.

Įtarimų kyla net Vokietijoje, kuri yra pasaulio eksporto lyderė ir laiko JAV didžiausiomis savo prekybos partnerėmis. Šį mėnesį Vokietijos fondo „Bertelsmann Stiftung“ paskelbtos apklausos rezultatai parodė, kad vos vienas iš penkių vokiečių mano, jog sutartis būtų teigiamas dalykas, o vienas iš trijų kategoriškai jai nepritaria. Tuo metu tik 18 proc. amerikiečių nepageidauja laisvos prekybos sutarties.

Pasak fondo, žmonės nerimauja dėl galimo produktų standartų suprastėjimo ir neigiamo poveikio vartotojų apsaugai bei darbo rinkai. Kiti priešininkai mini grėsmę geografinių nuorodų apsaugai, pavyzdžiui, tokių produktų kaip šampanas pavadinimams (taip vadintis gali tik putojantis vynas, pagamintas Prancūzijos Šampanės regione).

Rūpesčių kyla ir dėl įmonių bei valstybių tarpusavio ginčų sprendimo. ES teigia, jog leis bendrovėms teikti ieškinį šaliai ir reikalauti kompensacijos, jei, pavyzdžiui, naujas įstatymas diskriminuos užsienio kompanijas. Tačiau susitarimo priešininkų aljansas „Stop TTIP“ įrodinėja, kad pagal minėtą nuostatą investuotojai galės reikšti ieškinius dėl bet kokių veiksmų, kurie daro neigiamą poveikį jų pelno lūkesčiams.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"