TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Freedom House“: Estijoje žiniasklaida laisvesnė nei Lietuvoje

2015 04 29 16:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sąlygos laisvai žiniasklaidai 2014 metais smarkiai suprastėjo: žurnalistai visame pasaulyje patiria suvaržymus iš valdžios, kovotojų, nusikaltėlių bei žiniasklaidos priemonių savininkų. Vakar paskelbtoje kasmetinėje amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ ataskaitoje fiksuojama, kad spaudos laisvė pateko į prasčiausią padėtį per pastaruosius dešimt metų.

Labiausiai ji pažeidžiama tokiose šalyse ir teritorijose kaip Šiaurės Korėja, Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Eritrėja, Krymas Baltarusija. Tuo tarpu geriausiai įvertintos šios valstybės: Norvegija, Švedija, Belgija.

Iš 199 šalių (ar teritorijų) 63 įvardytos kaip laisvos, 71 kaip iš dalies laisva ir 65 kaip nelaisvos. Tik vienas iš septynių pasaulio žmonių gyvena valstybėse, kuriose laisvai nušviečiamos politinės naujienos, žurnalistų saugumui nekyla grėsmių, o valdžiai menkai kišasi į žiniasklaidos reikalus.

Lietuva užima 44 vietą, surinkusi 25 balus iš 100. Tiek pat balų surinko ir Kipras, Dominika, Japonija, Slovėnija, Vanuatu. Kaimyninė Lenkija įvertinta 26 balais, Latvija – 28, tuo metu Estija išsiveržė į aukštumas su 16 balų. „Freedom House“ ataskaitoje Lietuva minima drauge su Ukraina, Latvija bei Moldova kaip įvedusi apribojimus rusiškų kanalų retransliacijoms dėl karo kurstymo, istorinių faktų iškraipymo, nuomonių pliuralizmo trūkumo. Priduriama, jog Estijos valdžia pasirinko Kremliaus propagandą atremti kitaip – sukūrė naują televizijos kanalą rusų kalba. „Labiausiai praėjusiais metais nerimą kėlė demokratinių valstybių bandymas susidoroti su propagandos antpuoliu iš autoritarinių režimų ar karinių grupuočių, – komentuoja ataskaitos apie spaudos laisvę projekto koordinatorė Jennifer Dunham. – Kyla pavojus, kad užuot skatinus sąžiningą, objektyvią žurnalistiką ir informacijos laisvę kaip tinkamą priešnuodį, demokratijos griebsis cenzūros ar propagandos savo ruožtu“.

Pasak jos, žurnalistai 2014 metais patyrė vis didėjantį spaudimą iš visų pusių: terorizmo grėsmės ar valstybės saugumo pretekstu juos tildė politikai, vis begėdiškesnėmis taktikomis baugino karinės grupuotės ar nusikalstamos gaujos, o žiniasklaidos priemonių savininkai manipuliavo naujienų turiniu dėl politinių ar ekonominių interesų.

Remiantis „Freedom House“ ataskaita, 2014-aisiais visuose pasaulio regionuose sąlygos spaudos laisvei suprastėjo, išskyrus Užsachario Afriką. Pažymima, kad per pastaruosius penkerius metus tokios šalys kaip Graikija, Tailandas, Ekvadoras, Turkija, Honkongas ar Vengrija prarado dalį gerųjų demokratinių praktikų. Nors Europoje spaudos laisvė vertinama geriausiai iš visų pasaulio regionų, per pastarąjį dešimtmetį jos įvertis suprastėjo labiausiai. Be Turkijos, Graikijos ir Vengrijos, kur politikai diegia apribojimus žiniasklaidai, minima Serbija, Islandija.

Rusijai šalių sąraše atiteko 181 vieta dėl dar pastaraisiais metais padidėjusių valdžios gniaužtų žiniasklaidai: slopinamų nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir valstybės kontroliuojamų medijų panaudojimas susidorojimui su kitaminčiais šalies viduje ir užsienio „priešais“.Tokia pat kritika žeriama ir Komunistų partijos valdomai Kinijai, užėmusiai 186 vietą.

Jungtinės Amerikos Valstijos nukrito per vieną poziciją dėl šiurkštaus policijos elgesio su žurnalistais protestų metu Fergusone, Misūryje, praėjusį rugpjūtį.

Nors šiais laikais informaciją pasiekti kaip niekada paprasta, tam egzistuoja daugybė įrenginių, pasaulyje randasi vis daugiau vietų, iš kurių žurnalistai negali nieko pranešti. Pavyzdžiui, Nigerijoje beveik jokie reportažai iš „Boko Haram“ kontroliuojamų teritorijų nebuvo įmanomi, o kariuomenė baudė tuos, kurie kritiškai atsiliepdavo apie jos operacijas nukreiptas prieš ekstremistus.

Ataskaitos išvadose atkreipiamas dėmesys, kad pastaraisiais metais, po to kai „Islamo valstybė“ nužudė ne vieną žurnalistą bei teroristai įvykdė išpuolį „Charlie Hebdo“ redakcijoje, atsinaujino susidomėjimas žodžio laisve. Priduriama, kad nepaisant fakto, kad įsisąmoninti pavojai, kylantys žurnalistams, dar nėra aišku, kokį poveikį šios žudynės turės kovai dėl spaudos laisvės, ar karšta parama jai bus ilgalaikė. Primenama, jog informacijos laisvė yra viena iš demokratijos atramų.

Parengė Rosita Garškaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"