TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Freedom House“: Rusijos kaimynėms sunkiai sekasi atsakyti į propagandą

2015 08 23 12:02
„Piervyj Baltijskij kanal“ Rygos studijoje.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusija patiria didžiausią demokratijos nuosmukį, tačiau ir jos kaimynėms sunkiai sekasi rasti tinkamą atsaką Kremliaus skleidžiamai propagandai, todėl kai kurios iš jų linksta į cenzūrą, perspėja JAV įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Freedom House“.

Kasmetinę ataskaitą apie demokratijos pokomunistinėse Europos ir Eurazijos šalyse paskelbusi organizacija teigia, kad Rusijos agresija užsienyje yra glaudžiai susijusi su prezidento Vladimiro Putino režimo pastangomis išlikti valdžioje.

„Stengdamasis destabilizuoti naują demokratinę Ukrainos Vyriausybę, Kremlius tuo pačiu ėmėsi griežčiau slopinti nepasitenkinimą namuose, taikydamasis į internetinę žiniasklaidą, opozicijos veikėjus ir pilietinės visuomenės grupes, naudodamas teisinius „ekstremizmo“ draudimus, išgalvotus baudžiamuosius kaltinimus ir kitus suvaržymus“, – rašoma ataskaitoje.

Anot „Freedom House“, visus 2014 metus propaganda, pateikiama kaip naujienos ir platinama Rusijos valstybinės žiniasklaidos, stengtasi ir užmaskuoti, ir pateisinti Kremliaus agresiją užsienyje.

„Kaimyninės šalys, kurios juto grėsmę dėl to puolimo – ypač turinčios dideles rusakalbių gyventojų bendruomenes – reagavo įvairiomis priemonėmis, kurių dalis prilygsta cenzūrai, kovodamos dėl išlikimo“, – nurodė organizacija.

Ataskaitoje pažymima, kad „Ukrainos valdžia, susidurianti tiek su karine invazija, tiek su dezinformacijos potvyniu, sklindančiu iš Maskvos, 2014 metais sustabdė bent 15 Rusijos televizijos kanalų retransliavimą“, o Moldova, kurios separatistinė Padniestrės teritorija yra palaikoma Maskvos, irgi nutraukė retransliavimą ir skyrė baudas kai kurioms televizijoms, platinančioms Rusijos propagandą.

„Net Latvijai ir Lietuvai, kurios yra pelniusios vienus iš aukščiausių įvertinimų pagal žiniasklaidos laisvę tarp vadinamojo „Pereinamųjų valstybių“ bloko šalių (nors jų reitingai pastaruoju metu šiek tiek pablogėjo), sunkiai sekėsi rasti tinkamą atsaką Rusijos propagandai“, – rašo „Freedom House“.

Ataskaitoje atkreiptas dėmesys į Latvijoje ir Lietuvoje įvestus draudimus retransliuoti rusiškas televizijas dėl neapykantos kurstymo, ir įstatymų pataisas Lietuvoje, kurios numato baudas už propagandos skleidimą.

„Estijos, kuri šiame tyrime buvo pripažinta labiausiai demokratiška šalimi po Slovėnijos, atsakas buvo santūresnis. Talinas planuoja įkurti savo televiziją, transliuosiančią rusų kalba, kurios laidos būtų pagrįstos žurnalistikos tikslumo ir objektyvumo principais“, – teigia organizacija.

Ataskaitoje įvertintos 29 valstybės, ir tik septynios iš jų įvertintos kaip „konsoliduotos demokratijos“ – tai trys Baltijos šalys, Lenkija, Čekija, Slovakija ir Slovėnija. Organizacijos vertinimu, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Serbijoje yra „pusiau konsoliduota demokratija“.

Tarpinę vietą tarp demokratijos ir autoritarizmo užima Ukraina, Moldova, Gruzija, Makedonija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina. Pusiau konsoliduotas autoritarinis režimas yra Armėnijoje, Kirgizijoje ir Kosove, o tvirčiausiai autoritarizmas įsitvirtinęs Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Turkmėnijoje, Tadžikistane ir Azerbaidžane, teigia organizacija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"