TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Hizmet“ judėjimas – prieš islamo radikalizmą

2015 02 02 6:00
Filmo "Meilė yra veiksmas" režisierės Terry Spencer Hesser nuomone, kai po Rugsėjo vienuoliktosios tapo sudėtinga būti musulmonu Amerikoje ir amerikiečiu Artimuosiuose Rytuose, Fethulah Guleno mokymas gali daug prisidėti prie siekio skirtingų religijų žmonėms sugyventi taikiai. "Balturka" archyvo nuotraukos

Vilniuje neseniai buvo parodytas JAV režisierės Terry Spencer Hesser filmas "Meilė yra veiksmas" ("Love is a Verb"), supažindinęs su turkų musulmonų dvasiniko Fethulah Guleno judėjimu, išplitusiu jau daugelyje šalių. Dienraštis "Times" 2013 metais F. Guleną pavadino vienu iš įtakingiausių lyderių pasaulyje.

Turkijoje buvo ne vienas valdžios perversmas. Po vieno jų, 1999 metais, išvykęs gydytis į JAV, imamas F. Gulenas ten gyvena iki šiol. Jo įtaka pasireiškia savanoriškai plintančiu judėjimu, kurį jo sekėjai vadina "Hizmet" ("Savanoriška tarnyste"). Šis judėjimas narių neregistruoja, tad nežinoma, kiek yra jo sekėjų. F. Gulenas su jais bendrauja internetu, turi internetinę svetainę ir joje dažnai pasisako įvairiais klausimais. Jo sekėjai ten randa patarimų, gali susipažinti su jo filosofija.

Pradžia - nuo rašto

Pagrindinė F. Guleno mokymo idėja - kad tik švietimas, tik išsilavinusi karta pasaulį pakeis į gerąją pusę. "Statykite ne mečetes, o mokyklas", - yra pasakęs F. Gulenas. Jo veikla ir prasidėjo nuo mokyklų neturtingiesiems įsteigimo.

Kaip pasakojo Vilniuje įsikūrusios Baltijos - Turkijos kultūros akademijos "Balturka" prezidentas Ishak Akay, norint suprasti šį judėjimą, reikia pažinti Turkiją. "Mūsų šalyje po vieno iš karinių perversmų 1964 metais, gyventojų raštingumas buvo 15-20 procentų. Mokytis galėjo tik turtingųjų vaikai, tik miestiečiams mokslas buvo pasiekiamas, o provincijoje apie tai net svajoti buvo negalima, - pasakojo I. Akay. - Pavyzdžiui, mano tėtė į pradinę mokyklą pradėjo eiti grįžęs iš armijos 1962 metais."

Turkijoje daugeliui vyrų buvo įprasta nieko neveikti, tik per dienas sėdėti arbatinėse ir plepėti. F. Gulenas ateidavo į tas vietas ir sakydavo: "Kaip jūs jauni vyrai nieko neveikiat, eikit mokytis." Ir daug kas jo paklausydavo.

Per įvairias šalis keliaujantis filmas pasakoja žiūrovams apie F. Guleną, keičiantį požiūrį į islamą.

F. Gulenas suprato, kad labai lengva paveikti žmones, kurie neturi išsilavinimo. Konfrontacija tarp kairiųjų ir dešiniųjų buvo labai aštri, brolis brolį galėdavo nužudyti. F. Guleno uždavinys buvo išmokyti žmones rašto. 1967-1968 metais ir kilo judėjimas, pradėjęs šviesti žmones. F. Gulenas įkūrė mokyklą, bendrabutį iš provincijos suvažiavusiems vaikams ir pats pradėjo mokyti. Paskui jis kreipėsi į verslininkus, kad jie steigtų mokyklas, suteiktų stipendijas norintiems ir gebantiems mokytis. Ir rado daug palaikančių tokią misiją. F. Guleno pasekėjai siekia, kad kuo daugiau žmonių gautų išsilavinimą, nes be išsilavinimo, anot jo, pasaulyje kils tik daugiau problemų.

"Svarbiausia, verslininkai tai daro nesitikėdami jokio atpildo už savo investicijas. Pagrindinis tokių mokyklų siekis - geras išsilavinimas ir įskiepyta tolerancija skirtingų tautų, skirtingų religijų žmonėms", - sakė I. Akay. Pagal F. Guleno mokymą mokyklose dirbantys mokytojai privalo ne tik mokyti, bet būti ir auklėtojais, siekti, kad vaikai užaugtų dorais žmonėmis. Tokiam darbui nereikia gailėti viršvalandžių, visiško atsidavimo. "Daug kas Turkijoje negali suprasti šio judėjimo idėjų. Pavyzdžiui, sakoma, jei nori, kad kokioje įstaigoje darbuotojai daugiau dirbtų, pirmiausia pats vadovas turi pradėti daugiau dirbti", - pasakojo I. Akay.

Daugelio turkų nuomone, jei F. Gulenas būtų europietis, jo idėjas žinotų visi, jis būtų garsus. Kadangi jis kilęs iš Turkijos, yra musulmonas, daug kas į jį žiūri nepatikliai. Dabar pasaulyje jo sekėjai įkūrę apie 160 mokyklų. Turkijos verslininkai mokyklą 2006 metais yra įkūrę ir Lietuvoje.

Kai po Bosnijos karo nukentėjo Sarajevas, F. Guleno iniciatyva į Turkiją buvo pasikviestas garsusis futbolininkas Diego Maradona. Jis dalyvavo varžybose, kurios sutraukė daug žiūrovų. Už surinktus pinigus Sarajeve buvo pastatytos trys mokyklos. Jo sekėjai yra įkūrę mokyklų ne tik Europoje, Turkijoje, bet ir Somalyje, Irake.

Dialogas su krikščionimis

Akivaizdu, kad ieškodamas kontakto su kitų tikėjimų žmonėmis (1998 metais jis net buvo susitikęs su popiežium Jonu Pauliu II), dvasininkas nepriimtinas islamo radikalams. Dauguma imamų jo nemėgsta, sako: "Koks dar gali būti dialogas su krikščionimis, mūsų religija yra tikriausia". Islamo religijoje teigiama, kad į dangų pateks tik musulmonai. F. Gulenas su tuo nesutinka. "Kodėl jūs taip skelbiate? Juk raktai nuo dangaus ne pas jus, o pas Dievą", - yra pasakęs F. Gulenas ir tuo įsiutinęs daugelį musulmonų. Jie F. Guleno nemėgsta už tai, kad jis "drįsta kitatikius įleisti į Dangų".

Šis dvasininkas yra tolerantiškas, siekiantis, kad į tikėjimą žmonės ateitų patys savo protu suvokę religines tiesas ir mokymus, o ne aklai paklustų reikalavimams. Jo tolerancija ypač reikalinga šiais laikais norint, kad skirtingų religijų žmonės sugyventų taikiai. Jis moko į tai, kas nepatinka ar kartais papiktina, nereaguoti emociškai, o vadovautis logika. Musulmoniškose šalyse dar populiaru į daug ką, kas nepatinka, reaguoti per daug audringai. Tuos, kurie griebiasi jėgos, F. Gulenas vadina intelektualiai bankrutavusiais. Beje, po Rugsėjo vienuoliktosios teroro akto JAV F. Gulenas viešai pareiškė: "Teroristas negali būti musulmonas, o musulmonas negali būti teroristas."

"F. Guleno filosofija moko priimti žmogų tokį, koks jis yra. Europoje tokios idėjos suprantamos ir populiarios. Mes Lietuvoje dirbame ramiai, sutariame su katalikais. Žmonija turi labai daug ką bendro, todėl turėtų stengtis išmokti gyventi kartu", - sakė I. Akay.

Pasak I. Akay, F. Gulenas nepalaiko jokių politinių jėgų, nes jos tik nori viena kitą nuversti iš vadovaujančių pozicijų ir patys būti valdžioje. Apskritai, judėjimo filosofija nepritaria dalyvavimui politikoje, judėjimo nariai neturi tikslo patekti į politiką, tarp jo narių nėra parlamentarų. Judėjimo tikslas - žmonijos švietimas, išsilavinimo suteikimas, pagalbos skurstantiems kraštams organizavimas. Apibendrinti galima vienu žodžiu - meilė. Tai alternatyvus mokymas kaip kovoti su radikalizmu.

Į filmo peržiūrą "Kempinski" viešbučio Kunigaikščio salėje susirinko keli šimtai žiūrovų.

Amerikietės žvilgsniu

Amerikiečių rašytojos, režisierės Terry Spencer Hesser pernai sukurtas dokumentinis apie F. Guleno judėjimą "Meilė yra veiksmas" (Love is a Verb) jau parodytas keliose šalyse. sausio 26 dieną "Kempinski" viešbučio salėje jį išvydo ir Vilniaus publika. Sostinėje viešėjusi režisierė prisipažino buvusi sujaudinta pažinties su F. Gulenu, ją sužavėjo jo nuoširdumas, paprastumas bendraujant su ja - plepia vakariete. Filmo kūrėja yra sakiusi, kad praėjus dešimtmečiui po Rugsėjo vienuoliktosios ji dar miglotai tesuprato, kaip tapo sudėtinga būti musulmonu Amerikoje ir amerikiečiu Artimuosiuose Rytuose. "Kaip ir daugelis amerikiečių, aš pradėjau perdėtai bijoti islamo ir kitaip jį interpretuoti. Kelionė į Turkiją pakeitė mano pasaulėžiūrą. Po to filmavimas tęsėsi šešiose šalyse, - sakė ji. - Šis filmas yra apie žmones, kurių elgesio motyvais nebūčiau patikėjusi, jei savo akimis nebūčiau mačiusi jų pasiaukojimo ir drąsos. Po pasaulį pasklidę "Hizmet" judėjimo nariai yra įkvėpti F. Guleno idėjų ir darbų. Jie atsidavę dirba siekdami mažinti skurdą, stengiasi plėtoti tarpkultūrinį dialogą, sprendžia socialinės atskirties ir švietimo problemas. Mes tikrai matėme žmonių, kurie ėjo į karo zoną numaldyti įsisenėjusios neapykantos, keršto, vykdavo į pavojingiausias vietas žemėje teikti humanitarinės pagalbos. Aš gerbiu šio judėjimo žmones, nors jų papročiai ir religija labai skiriasi nuo manosios. Jie praturtino mano supratimą apie pasaulį ir įrodė, kad meilė yra veiksmas."

Neremia R.T. Erdogano

Per filmo pristatymą kalbėjęs juostos prodiuseris Hakanas Berberoglu pasakojo, kad Turkijoje vyrauja dviejų krypčių islamo mokymas. Viena atšaka bando į žmones eiti per politiką. Kita atšaka, priešingai, mano, kad išsilavinusi visuomenė geresnę ateitį sukurs be jokio politinio įsikišimo.

Kaip pasakojo H. Berberoglu, nors F. Gulenas nepalaiko politikų musulmonų, gali susidaryti vaizdas, kad iš pradžių jis veikė kartu su premjeru Recepu Tayyipu Erdoganu. "2002 metais po karinio konflikto R.T. Erdoganas buvo pareiškęs, kad jo šalininkai nėra susidomėję valdžia, kad linksta į pliuralizmą, pasisako už Turkijos prisijungimą prie Europos Sąjungos. Tai patraukė daug ką. F. Guleno judėjimui liko tik paremti jį, - sakė H. Berberoglu. - 2002-2007 metais R.T. Erdoganas valdė gana sėkmingai: sustiprino ekonomiką, sumažino kariuomenės įtaką valdžiai. Tačiau vėliau įsivėlė į korupcijos skandalus. Tada F. Gulenas nuo jo atsiribojo. F. Gulenas nenori būti siejamas su R.T. Erdogano ekstremizmu prieš žydus, kitas mažumas. Nuo 2013 metų R.T. Erdogano valdžios korupcija tapo akivaizdi, nuo tada jo F. Guleno judėjimas neremia. Valdžia dabar siekia susidoroti su judėjimu."

Siekia atkeršyti judėjimui

Kai 2013 metų gruodžio 17 dieną dėl korupcijos areštavo trijų ministrų sūnus ir apie tai parašė judėjimui priklausantis dienraštis "Zaman", valdžia žmonėms bandė įrodyti, kad šis skandalas yra tik F. Guleno, jo sąjungininkų ir JAV bandymas įvykdyti perversmą. Įpykęs R.T. Erdoganas atleido daug policininkų ir Stambulo policijos vadą - už tai, kad jie drįso be leidimo dalyvauti šiame korupcijos tyrime. Tačiau daugelis policininkų yra baigę pagal F. Guleno mokymą įkurtas mokyklas, o tokie žmonės jau negali taikstytis su neteisybe, korupcija.

"Mane sužavėjo imamo F. Guleno nuoširdumas, paprastumas bendraujant su manim - plepia vakariete", - sakė T.S. Hesser.

Daugybė televizijos kanalų Turkijoje tada kaltino F. Guleną nebūtais dalykais, neva jis taip siekė padaryti perversmą, tačiau nieks nenagrinėjo korupcijos skandalo. Premjeras judėjimo narius kaltino ir slaptu jo bei jo sūnų telefoninių pokalbių pasiklausymu bei jų paviešinimu internete. Tai R.T. Erdoganas pavadino neteisėtu šnipinėjimu Amerikai. Po to spaudoje pasirodė informacija, kad Vokietija pasiklauso kitų šalių, tarp jų - ir Turkijos valdžios atstovų, tačiau už neteisingus kaltinimus F. Guleno judėjimo nieks neatsiprašė.

Turkijoje valdžia formuoja neigiamą nuomonę apie F. Guleną, sako, kad jei jis gyvena JAV, tai jį valdo Amerika, gal net yra jos šnipas, įtakos agentas.

Po to garsiojo korupcijos skandalo Turkijoje iš maždaug šimto šalyje leidžiamų laikraščių liko tik keli, kurie gali kritikuoti R.T. Erdoganą (du iš jų priklauso "Hizmet" judėjimo sekėjams, penki nepriklauso, tačiau yra liberalūs). Tačiau tų leidinių negali prenumeruoti valstybės įstaigos. Žmonės juos gali nusipirkti spaudos kioskuose, tačiau joks valstybės tarnautojas, mokytojas, gydytojas negali to laikraščio atsinešti į savo darbovietę.

"Hizmet" judėjimas kaltinamas nusistatymu prieš valdžią, tačiau judėjimo nariai klausia: "O ką mes padarėme neteisėtai, jei kritikavom valdžią spaudoje, televizijoje ir Twiteryje?"

***

Lietuvių kalba yra išleista F. Guleno knyga "Išminties perlai". Po daugeliu šio musulmono minčių galėtų pasirašyti ir kitų religijų mąstytojai. Pavyzdžiui, skyriuje apie toleranciją: "Būkite tokie tolerantiški, kad jūsų širdis taptų plati tarsi vandenynas. Būkite įkvėpti tikėjimo ir meilės kitiems. Ištieskite ranką tiems, kurie bėdoje, ir rūpinkitės visais." (...) "Už blogį atsimokėkite gėriu ir nekreipkite dėmesio į nemandagų elgesį. Būkite tolerantiški ir didžiadvasiški neišauklėtųjų atžvilgiu." (...)

O mintis apie politiką verta būtų žinoti kiekvienam politikui, pavyzdžiui, "Tie, kurie politiką supranta kaip politines partijas, propagandą, rinkimus ir kovą už galią, klysta. Politika yra valdymo menas, pagrįstas plačia šiandienos, rytojaus ir tolimesnės dienos perspektyva, siekiant žmonių pasitenkinimo ir Dievo pritarimo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"