TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Niekalo“ atranka

2015 12 14 18:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Taip vadinama Vladimiro Putino „didžioji spaudos konferencija“ prasidės gruodžio 17-osios vidurdienį, jeigu Rusijos vadovas, kaip jau tapo įprasta, nevėluos. Panašius susitikimus su žurnalistais V. Putinas rengia reguliariai nuo 2001 metų, išskyrus laiką, kai šalies prezidentu buvo Dmitrijus Medvedevas.

Viena iš aptariamų temų galimai taps situacija Ukrainoje. Ukrainos žurnalistas Vitalijus Portnikovas svarsto, ar yra klausimas, kuris galėtų V.Putiną „įvesti į akligatvį“ ir ar iš viso verta pradėti su juo dialogą, – rašo svoboda.org.

– Nereikia būti televizijos ekspertu, kad suprasti, jog taip vadinamos V.Putino spaudos konferencijos yra režisuojamos iš anksto. Žiniasklaidos atstovų klausimai būna suderinti. Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kad jums davė mikrofoną ir turite galimybę ko nors paklausti Rusijos prezidento. Kokį klausimą užduotumėte?

– Tiesą sakant netikiu, kad yra klausimų, galinčių sugluminti V. Putiną. „Priremti prie sienos“ galima atsakingą politiką. Tuo tarpu V. Putinas – neatsakingas demagogas. Jis ras sau būdingą atsakymą į kiekvieną klausimą. Žinoma, yra klausimai, kurie jį siutina. Tačiau tai jau ne diskusija. Tai, greičiausiai, jo emocinė reakcija į tuos dalykus, kurių jis tiesiog užsispyręs nepageidauja pastebėti.

Nepaisant to, jei su V.Putinu pavyktų pasikalbėti rimtai, būtinai pasidomėčiau jo nuomone apie analitinių centrų, dirbančių prezidentui ir jo administracijai, kokybę. Man atrodo, tai labai svarbus dalykas. Manau, kad per paskutinius dešimtmečius įvyko dirbtinė „nekompetentingo niekalo“ atranka. Esu įsitikinęs, kad būtent šios atrankos metu pasirinkti dalykai įtakoja tai, kad nei V.Putinas, nei jo administracija, nei Rusijos vyriausybė nesiorientuoja pasaulyje, kuriame jie gyvena.

Maskvoje nesuprato Viktoro Janukovyčiaus žiaurios reakcijos prieš opoziciją pasekmių Kijeve 2013–2014. Tačiau vėliau patarė buvusiam Ukrainos prezidentui elgtis su protestuotojais kiek įmanoma nuožmiau. Maskvoje išties nenorima suprasti skirtumo tarp sunitų ir šiitų arabų ir musulmonų pasaulyje. Dėl to daromos klaidos kišantis į situacijos reguliavimą Sirijoje. Maskva tikrai nesuvokia Turkijos vadovų geopolitinių tikslų bei ketinimų. Kremlius iš viso nenori suprasti, kad egzistuoja „turkiškojo pasaulio“ koncepcija, įtartinai primenanti „rusiškojo pasaulio“ koncepciją.

– Ar tai unikali situacija Rusijoje?

– Kažkas panašaus vyko Sovietų sąjungoje, kai buvo nuspręsta įvesti kariuomenę į Afganistaną. Tuo metu nė viename laikraštyje, analitiniame žurnale ir jokiame kitame pranešime nebūtumėte radę realios analizės apie skirtumus tarp Afganistano Liaudies-demokratinės partijos frakcijų, ir kaip vienos ar kitos frakcijos įsigalėjimas keistų padėtį Afganistane.

Pavyzdžiui, Bulgarijos laikraštyje „Rabotničesko delo“, dar prieš sovietams įvedant kariuomenę į Afganistaną, iškart po 1978-ųjų „balandžio revoliucijos“ perskaičiau tokią detalią analizę. Ir taip jau nutiko, kad tolesnis įvykių vystymąsis man buvo kur kas suprantamesnis, nei daugeliui Sovietų sąjungos žurnalistų „tarptautininkų“. Iš viso to aš supratau, kad ir tuomet įvyko dirbtinė „nekompetentingo niekalo“ atranka. O tokia atranka analizuojant įvykius visada veda prie valstybės, atrenkančios „niekalą“, žlugimo.

– Ar teisingai supratau, kad jūs visiškai nematote interviu su V. Putinu prasmės?

– Panašūs interviu žlunga ne tik dėl to, kad V. Putinas yra demagogas. Jie žlunga ir todėl, kad Rusijos prezidentas gyvena viename pasaulyje, o Vakarų žurnalistai – kitame. Drįsčiau tvirtinti, kad dauguma atvejų Vakarų žurnalistai patys kur kas geriau gaudosi klausimuose, kuriuos jie užduoda V. Putinui.

Vėliau įsijungia labai paprastas mechanizmas. Su V. Putinu besikalbantis žurnalistas klausia galvodamas: „Juk šalies vadovas negali taip neatsakingai žiūrėti į vienus ar kitus įvykius. Tikriausiai jis turi informaciją, kuri man nėra žinoma“. O paslaptis slypi kaip tik ten, – V. Putinas neturi tokios informacijos, nenori jos turėti ir jos žinoti. Net nėra kam šią informaciją pateikti prezidentui. Jis pats sau sukūrė situaciją, kai tiesiog nėra kas jam pasakytų tiesą, kas kokybiškai galėtų atlikti vykstančių įvykių analizę.

Šią funkciją Kremliuje faktiškai sunaikino neatsakingi demagogai, laisvai samdomi ekspertai, net būrėjai ir žvaigždininkai. Tokie žmonės beveik įsiskverbę į Rusijos valstybines struktūras.

– Tikėtina, jog V. Putinas per spaudos konferenciją neignoruos Ukrainos temos. Girdint tai, ką jūs kalbate, ar Ukrainos valdžia ir eiliniai ukrainiečiai klausys to, ką pasakys Rusijos vadovas? Juk paprastai į V. Putino žodžius žiūrima kaip į kažkokį „signalą“.

– Žinoma, aš galvoju, kad susidomėjimas šia spaudos konferencija bus, kaip ir buvo dėl Rusijos prezidento kreipimosi į šalies Federalinį susirinkimą. Bet šiuo atveju įdomu, kad Ukrainoje stebi ne tik V. Putino žodžius jo viešų pasirodymų metu, bet ir tai, ko jis nepasako. Pavyzdžiui, per kreipimąsi į Federalinį susirinkimą nebuvo paliesta ne tik Ukrainos, bet ir Baltarusijos tema. O juk ši šalis yra Sąjunginės valstybės dalis, artimiausia Rusijos sąjungininkė.

Matysime, kas bus aptariamos spaudos konferencijos metu. Kokiu tonu V. Putinas kalbės apie klausimus, susijusius su Krymu, Donbasu, Rusijos-Ukrainos santykiais. Ir, ar išvis kalbės. Apie kažką bus galima spręsti ne tik išklausius nuomonę, bet ir stebint kalbos trukmę bei emocijas.

Tačiau negalėčiau pasakyti, kad V. Putinas šiuo metu kalba siųsdamas kažkokius signalus, tapsiančius akivaizdžiais kiekvienam, kuris stebi susidariusią padėtį. Klystame manydami, kad šie signalai negali pasikeisti per 24 valandas. Tuo tarpu, Rusijos politika yra tiek priklausoma nuo pašalinių faktorių, kad bet kurį signalą galima „peršifruoti“, pakeisti, atsisakyti ištartų žodžių.

Pastaraisiais metais su tuo susidūrėme ne vieną kartą. V. Putinas prarado „įgudusio signalizuotojo“ reputaciją. Ir tai yra labai svarbi aplinkybė, verčianti su nepasitikėjimu žvelgti į bet kokius jo žodžius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"