TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Panamos popierių“ skandale – pasaulio galingųjų pavardės

2016 04 04 6:46
Reuters/Scanpix nuotrauka

Didžiulis 11,5 mln. mokestinių dokumentų nutekinimas demaskavo slaptus Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjų, pasaulio lyderių ir garsenybių, įskaitant „FC Barcelona“ klubo puolėją Lionelį Messi, ofšorinius sandorius.

Daugiau negu 100 žiniasklaidos grupių vykdytas tyrimas, apimantis 40 metų kauptus finansinius dokumentus, elektroninius laiškus ir pasų duomenis, rodo, kad kai kurie įtakingiausi pasaulio veikėjai slėpė savo pinigus ofšorinėse struktūrose.

Žemiau išvardijami pagrindiniai įtarimai, susiję su sekmadienį atliktu Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“ dokumentų paviešinimu:

– Bankai, bendrovės ir padėjėjai, artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, slapta išpumpavo iki 2 mlrd. JAV dolerių, naudodamiesi ofšorinėmis bendrovėmis, įgydami slaptą įtaką šalies žiniasklaidos ir mašinų pramonės įmonėms. Kremlius apkaltino Tarptautinį žurnalistų tyrėjų konsorciumą (ICIJ) surengus klaidinančią „informacinę ataką“.

– Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas ir jo žmona naudojosi ofšorine bendrove „Wintris Inc.“, kad nuslėptų milijonų dolerių investicijas į tris didelius bankus per finansų krizę. Jie neigia kaip nors nusižengę, bet parlamentas šią savaitę surengs balsavimą dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku.

– Dviejų lyderių, ypatingai akcentuojančių pastangas užtikrinti didesnį skaidrumą – Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono – šeimų nariai vienu metu turėjo ryšių su ofšorinėmis bendrovėmis.

– Keli kiti pasaulio lyderiai, tarp jų Pakistano premjeras, Saudo Arabijos karalius ir Azerbaidžano prezidento vaikai taip pat kontroliuoja ofšorines įmones.

– „Mossack Fonseca“ bendradarbiavo su bent 33 fiziniais arba juridiniais subjektais, įtrauktais į Vašingtono „juoduosius sąrašus“ dėl jų ryšių su Meksikos narkotikų kontrabandininkais, teroristinėmis organizacijomis ir neprognozuojamomis šalimis, tokiomis kaip Šiaurės Korėja. Vienas iš tų subjektų tiekė degalus lėktuvams, kuriuos, kaip teigia JAV, Sirijos režimas naudojo bombarduodamas savo piliečius.

– Tarp Panamos advokatų kontoros klientų esama finansinių piramidžių organizatorių, prekybos narkotikais baronų, mokesčių slėpėjų ir JAV verslininkas, nuteistas už „sekso turizmo“ keliones į Rusiją, kur jis santykiaudavo su nepilnamečiais našlaičiais. Šie asmenys pasirašinėdavo ofšorinių bendrovių dokumentus, jau būdami kalėjimuose.

– Dokumentuose taip pat minimas už pinigų plovimą nuteistas asmuo, tvirtinęs, kad jis organizavo 50 tūkst. dolerių neteisėtą indėlį į schemą, pagal kurią buvo mokame „Watergate“ skandalo įsilaužėliams, 29 milijardieriams iš žurnalo „Forbes“ sąrašo ir Rytų kovos menų meistrui bei kino žvaigždei Jackie Chanui.

– Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) etikos komiteto narys Juanas Pedro Damiani turėjo verslo santykių su trimis žmonėmis, apkaltintais per korupcijos skandalą, krečiantį pasaulinę futbolo organizaciją: buvusiu FIFA viceprezidentu Eugenio Figueredo ir Hugo Jinkisu ir jo sūnumi, kurie kaltinami mokėję kyšius už teisę transliuoti rungtynes Lotynų Amerikoje.

– Geriausias pasaulio futbolininkas Lionelis Messi ir jo tėvas valdo priedangos bendrovę „Mega Star Enterprises“, kuri anksčiau nebuvo žinoma ispanų tyrėjams, kurie aiškinasi Barselonos futbolo klubo puolėjo mokesčių peripetijas.

– Nuo pareigų nušalintas Europos futbolo federacijos (UEFA) vadovas Michelis Platini, šešeriems metams diskvalifikuotas nuo bet kokios futbolo veiklos dėl 2 mln. dolerių pervedimo, gauto iš buvusio FIFA prezidento Seppo Blatterio, kreipėsi į „Mossack Fonseca“, kad kontora padėtų jam administruoti vieną ofšorinę bendrovę, 2007 metais įkurtą Panamoje.

– Daugiau negu 500 bankų, jų antrinių įmonių ir padalinių bendradarbiavo su „Mossack Fonseca“ nuo 8-o dešimtmečio, perduodamos Panamos kontorai savo klientų ofšorinių įmonių steigimą ir administravimą. Šveicarijos bankas UBS įsteigė daugiau negu 1,1 tūkst., o Britanijos HSBC ir jo padaliniai – daugiau negu 2,3 tūkst. tokių bendrovių.

V. Putino aplinka plovė milijardines sumas

Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos veikėjai išpumpavo iš šalies apie 2 mlrd. JAV dolerių per bankų ir šešėlinių bendrovių tinklą, rodo Tarptautinio žurnalistų tyrėjų konsorciumo (ICIJ) tyrimas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaidos grupė RBK.

Paties Rusijos prezidento vardas tuose dokumentuose neminimas, bet ICIJ tvirtina, kad jo draugai iš tos schemos uždirbo milijonus dolerių. Kaip teigiama, to ofšorinių įmonių tinklas prasideda Panamoje, apima Rusiją, Šveicariją ir baigiasi Kipre.

Dmitrijus Peskovas/AFP/Scanpix nuotrauka

Dokumentuose minimas Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, violončelininkas Sergejus Rolduginas, kuris neva yra artimas V.Putino draugas, taip pat rusų verslininkas Jurijus Kovalčiukas.

JAV leidinio „Fusion“, kuris yra ICIJ partneris, duomenimis, svarbiausi tos schemos veikėjai yra V.Putinui artimi verslininkai Arkadijus ir Borisas Rotenbergai.

Žurnalistai taip pat ypatingą dėmesį skyrė S.Rolduginui, iki praeitų metų valdžiusiam ofšorines bendroves, kurių apyvarta – keli milijardai dolerių. Pasak jų, šio muzikanto valdomos ofšorinės įmonės valdė kai kurių stambių Rusijos verslo grupių, tokių kaip automobilių pramonės milžinė „KamAZ“ ir žiniasklaidos bendrovė „Video International“, akcijas.

Tos bendrovės atlikdavo keistus sandorius, leisdavusius uždirbti po kelis milijonus dolerių per dieną; imdavo milijonų dolerių paskolas iš Rusijos banko VTB ofšorinės bendrovės be jokio užstato, taip pat priimdavo pinigus iš Rusijos verslininkų už mažus procentus, o skolos galiausiai būdavo nurašomos.

Tyrimo autoriai taip pat nurodė, kad S.Roldugino ofšorinės bendrovė, įkurta padedant bankui „Rossija“, siejamam su Rusijos valdančiuoju elitu, slapta valdė 12,5 proc. bendrovės „Video International“ akcijų, o pačiam bankui priklausė dar 16 proc. šios įmonės akcijų.

Paklaustas apie tuos pranešimus S.Rolduginas pareiškė, kad „buvo susijęs su tuo verslu labai seniai, dar prieš (Sovietų Sąjungos) persitvarkymą“.

„Tai buvo, – sakė violončelininkas. – Vėliau visa tai pradėjo vystytis ir išėjo štai tokie dalykai. Be kita ko, iš tų pinigų yra subsidijuojami Muzikos rūmai Sankt Peterburge.“

Sergejus Rolduginas/occrp.org nuotrauka

ICIJ taip pat mini verslininką Jurijų Kovalčiuką, kuris kartu su banku „Rossija“ pervedė 1 mlrd. dolerių ofšorinei bendrovei „Sandalwood Continental“.Tie pinigai buvo gauti paėmus kelias paskolas neįkeičiant jokio turto iš Kipre įsikūrusio banko „Russian Commercial Bank“, kuris yra VTB antrinė įmonė. Kaip rodo dokumentai, „Sandalwood Continental“ nupirko 6 mln. dolerių kainuojančią jachtą ir išsiuntė ją į vieną uostą šalia Sankt Peterburgo.

Tyrimo autoriai taip pat nustatė 12 aukšto rango Rusijos pareigūnų, deputatų, gubernatorių ir jėgos struktūrų narių artimųjų valdomas ofšorines įmones. Tyrime minimas V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas ir jo žmona Tatjana Navka, ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas, senatorius Suleimanas Geremejevas ir kiti veikėjai.

D.Peskovas dar kovo pabaigoje buvo perspėjęs, kad Vakarų šalių žiniasklaida ruošiasi surengti „informacinę ataką“ prieš V.Putiną.

Pasak jo, žiniasklaida ruošiasi paskelbti „užsakytų“ sensacingų pareiškimų apie V.Putiną, jo šeimos ir artimiausios aplinkos narius, įskaitant S.Roldugino šeimą.

Kliuvo ir Ukrainos prezidentui

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo 2014 metų finansų deklaracijoje neužsiminė, kad yra įkūręs ofšorinę bendrovę Britanijos Mergelių salose, rodo vienos Panamos teisinių paslaugų bendrovės dokumentai, kuriuos citavo Ukrainos visuomeninė televizija „Hromadske“.

Ukrainietės žurnalistės Anos Babinec, dalyvavusios Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centro (OCCRP) projekte, sekmadienio vakarą paskelbtame reportaže sakoma: „2014 metų rugpjūčio 21-ąją Britanijos Mergelių salose buvo įregistruota bendrovė „Prime Asset Partners Limited“ (BVI), kurios savininkas yra Petro Porošenka.“

Investicijų bendrovės ICU vykdomasis direktorius Makaras Paseniukas, prezidentūros įgaliotas teikti informaciją apie P.Porošenkos verslo reikalus, kalbėdamasis su žurnalistais aiškino, kad ta informacija nebuvo paminėta valstybės vadovo finansų deklaracijoje, nes „Prime Asset Partners Limited“ akcijos neturi nominalios vertės. Pagal reikalavimus deklaruoti turtą 2014 metais į deklaraciją turėjo būti įtraukta (tik) informacija apie akcijas, turinčias nominalią vertę.“

Petro Porošenka/AFP/Scanpix nuotrauka

Tačiau tyrėjų gauti dokumentai rodo, kad ta bendrovė yra išleidusi 1 000 akcijų, kainuojančių po 1 JAV dolerį – „tai yra, P.Porošenka išleido 1 000 JAV dolerių įsteigti ofšorinei įmonei Mergelės salose“.

Tuo tarpu savo turto deklaracijoje už 2014 metus prezidentas pažymėjo, kad jokių įnašų į bendrovių, taip pat įkurtų užsienyje, įstatinius kapitalus jis nepervedė. Jokios išlaidos užsienyje įkurtos bendrovės išlaikymui taip pat neminimos prezidento finansų deklaracijoje už praeitus metus, paskelbtoje praeitą penktadienį.

M.Paseniukas, atsakydamas į klausimą apie tą bendrovę, užsiminė, kad P.Porošenka yra įkūręs ne vieną ofšorinę įmonę.

„Prime Asset Partners Limited“ buvo įkurta 2014 metų vasarą vykdant įmonės restruktūrizacija, kuri buvo tolesnio grupės „Roshen“ pardavimo parengiamoji stadija. Nuo jos įkūrimo ta kompanija nevykdė jokios veiklos, išskyrus nurodytą žemiau. 2014-ųjų rudenį „Prime Asset Partners Limited“ įkūrė Kipre bendrovę „CEE Confectionery Investments Limited“, kuri savo ruožtu Nyderlanduose įkūrė bendrovę „Roshen Europe BV“, – sakoma M.Paseniuko pranešime.

Paskelbtoje medžiagoje sakoma, kad P.Porošenko teisiniai konsultantai teisino tokių ofšorinių bendrovių įkūrimą, argumentuodami, kad tai „atitinka Ukrainos verslo praktiką bendrovių, kurias ruošiamasi parduoti strateginiams investuotojams, atžvilgiu“.

Šių metų sausio 14 dieną P.Porošenka paskelbė perdavęs savo valdomas „Roshen“ akcijas valdyti vienam nepriklausomam patikos fondui.

Prezidentas tikino žurnalistus, kad akcijų perdavimas patikos fondams taip pat yra praktikuojamas Europos šalių ir JAV politikų bei yra vienintelis būdas išvengti viešų ir privačių interesų supainiojimo.

„Tai – nusikaltimas“

„Panamos popierių“, atskleidžiančių detalių apie daugelio turtingų klientų santykius su ofšorinėmis struktūromis, paviešinimas yra „nusikaltimas“ ir „išpuolis“ prieš Panamą, sekmadienį pareiškė šio skandalo centre atsidūrusi teisinių paslaugų bendrovė.

„Tai nusikaltimas, nusikalstama veika“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ramonas Fonseca, vienas iš Panamos advokatų kontoros „Mossack Fonseca“ įkūrėjų.

„Privatumas – fundamentali žmogaus teisė, kuri šiuolaikiniame pasaulyje yra vis labiau žlugdoma. Kiekvienas žmogus turi teisę į privatumą, ar jis būtų karalius, ar elgeta“, – pabrėžė jis.

Reuters/Scanpix nuotrauka

R.Fonsecos nuomone, tos medžiagos nutekinimas taip pat yra „išpuolis prieš Panamą, nes kai kurioms šalims nepatinka, kad mes esame tokie konkurencingi, pritraukdami bendroves“.

„Mossack Fonseca“ duomenų, kurie buvo laikomi saugiai deponuotais, nutekinimas suteikė pagrindą dešimtims pasaulio žiniasklaidos straipsnių apie turtingų politikų, garsenybių ir kitų asmenų numanomas pastangas nuslėpti savo turtą, kad neteiktų mokėti mokesčių. taip pat plauti pinigus.

R.Fonseca, kuris iki praeito mėnesio buvo Panamos prezidento Juano Carloso Varelos patarėjas, sakė, kad šis duomenų nutekinimas yra „ribota kibernetinė ataka“.

Vis dėlto jokių įtariamųjų dėl šio nutekinimo dar nėra, pridūrė jis, atsisakydamas kelti kokias nors prielaidas, kol paaiškės daugiau duomenų.

Kalbėdamasis su AFP jis pabrėžė, kad „Mossack Fonseca“, veikianti jau beveik keturis dešimtmečius ir padėjusi įkurti daugiau negu 240 tūkst. įmonių, niekada nebuvo „nuteista arba apkaltinta kokiais nors nusižengimais“.

Jis taip pat tvirtino, kad „mes nesame atsakingi už tai, kaip buvo naudojamos tos bendrovės“, nes advokatų kontora tebuvo tarpininkė.

„Kadangi turime tiek daug bendrovių, kai kurioms iškyla problemų – tai normalu. Tačiau mes nesame už jas atsakingi“, – sakė R.Fonseka.

Vyriausybė žada bendradarbiauti

Panamos vyriausybė sekmadienį pažadėjo „energingai bendradarbiauti“ vykdant bet kokį teisinį tyrimą, kuris gali būti pradėtas po didžiulio mokestinių dokumentų iš Panamos nutekinimo.

Ši Centrinės Amerikos valstybė atsidūrė tarptautinio skandalo epicentre, kai nutekinti dokumentai atskleidė, kad viena iš labiausiai prestižinių, bet itin slapių Panamos teisės paslaugų firmų „Mossack Fonseca“, kaip teigiama, padėjo įtakingiems pasaulio politiniams veikėjams ir garsenybėms slėpti savo turtą nuo mokesčių pareigūnų.

„Panamos vyriausybė energingai bendradarbiaus dėl bet kokio prašymo ar pagalbos, jei būtų imtasi kokių nors teisinių veiksmų“, – rašoma vyriausybės paskelbtame pareiškime.

Jame priduriama, kad vyriausybė yra „visiškai atsidavusi skaidrumui teisės bei finansų sektoriuose“ ir laikosi „nulinės tolerancijos „ politikos veiklos, kur jo trūksta, atžvilgiu.

Pareiškime konkrečiau neužsimenama apie nutekintuose dokumentuose esančią medžiagą. Jame taip pat tiesiogiai nepaminėtas ir Ramonas Fonseca, vienas iš advokatų kontoros „Mossack Fonseca“ įkūrėjų, kuris iki praėjusio mėnesio buvo Panamos prezidento Juano Carloso Varelos patarėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"