TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Pietų srautas" - kainų ir Ukrainos krizės auka

2014 12 03 6:00
"Pietų srauto" statyba, prieš metus pradėta Bulgarijoje, stabdoma. Reuters/Scanpix nuotrauka

Sensacingas Vladimiro Putino pareiškimas, kad Rusija stabdo "Pietų srauto" projektą, vienų vertinamas kaip dujų karo paskelbimas Europai, kitų - kaip žingsnis, dėl kurio V. Putinas dar gali pasigailėti.

V. Putinas su vienos dienos vizitu lankėsi Turkijoje. Po trijų valandų susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu jis pareiškė, kad "Pietų srauto" dujotiekis, kuriuo 63 mlrd. kubinių metrų dujų turėjo tekėti į Pietų ir Vidurio Europą apeinant Ukrainą, stabdomas dėl Bulgarijos, kuri blokuoja povandeninio ruožo tiesimo darbus.

Toks kiekis gamtinių dujų prilygsta daugiau nei 10 proc. Europos poreikio. Projektas turėjo būti įgyvendintas iki šio dešimtmečio pabaigos ir būtų įtvirtinęs Rusijos, kaip svarbiausios regiono tiekėjos, vaidmenį. Tačiau pastaraisiais metais "Pietų srautas" susidūrė su vis didesnėmis problemomis, tarp jų - ne tik krintančiomis kainomis, bet ir mažėjančia paklausa. Tokia padėtis smarkiai kerta per Rusijos ekonomiką.

„Mes negalime pradėti statybos jūroje, kol neturime leidimo iš Bulgarijos. O pradėti statybą jūroje, priartėti prie Bulgarijos kranto ir sustoti, – tai kvaila", - kalbėjo Rusijos prezidentas.

Jis dar paskelbė, kad Rusija sutarė padidinti dujų eksportą į Turkija 3 mlrd. kub. m ir kad dujų kaina Turkijai bus sumažinta 6 procentais.

Statyba nutrūko

V. Putinas kaltino Europą, kad ši nepritaria "Pietų srauto" projektui, kurį finansuoja valstybinė Rusijos dujų milžinė "Gazprom", aprūpinanti Europą trečdaliu jai reikalingų dujų. Savo ruožtu "Gazprom" iš to gaudavo 80 proc. savo pelno. Maždaug 15 proc. "Gazprom" dujų į Europą ateina per Ukrainą.

930 km ilgio dujotiekis turėjo driektis Juodosios jūros dugnu į Pietų ir Vidurio Europos šalis, tačiau Europos Sąjunga neleidžia, kad dujų gamintojas būtų ir vamzdyno savininkas. Statybos darbai pernai rudenį prasidėjo Bulgarijoje, tačiau birželį buvo sustabdyti, kai Europos Komisija pareiškė, jog šis projektas pažeidžia ES taisykles. Rusija apkaltino Europos Komisiją, kad ji blokuoja darbus grynai dėl politinių tikslų.

Iš tiesų Europos Komisija nesiekė nutraukti "Pietų srauto" statybos, o tik reikalavo, kad būtų paisoma vadinamojo trečiojo energetikos paketo normų. Pagal jas 50 proc. "Pietų srauto" pralaidumo turėjo gauti nepriklausomos bendrovės.

Po šio V. Putino pareiškimo buvo daug abejonių, kiek tai gali būti tikra, bet "Gazprom" vadovas Aleksejus Milleris vėliau patvirtino, kad "taip, projektas uždarytas".

Rusijos ir ES santykiai labai pablogėjo dėl Ukrainos krizės. Europa ir JAV taiko sankcijas virtinei asmenų ir kompanijų, bet "Gazprom" tarp jų nėra. Bulgarija yra ES narė ir ne kartą skundėsi, kad patiria Briuselio spaudimą dėl Ukrainos krizės.

Rusija ieško išėjimo

Tuo metu Rusija ir Turkija yra viena kitai reikšmingos prekybos partnerės. Rusija patenkina didelę dalį Turkijos dujų poreikio ir žada statyti Turkijoje pirmąją atominę elektrinę pagal 20 mlrd. dolerių vertės projektą.

Kai kurie apžvalgininkai vadina V. Putino sprendimą diplomatiniu fiasko, bet drauge ir jo mėginimu prisitaikyti prie visiškai naujos geopolitinės padėties Europoje. Dauguma analitikų sutinka, kad 40 mlrd. dolerių vertės projektas tapo katastrofiškai krintančių naftos kainų bei Ukrainos krizės auka.

Tai rodo, kokį spaudimą patiria Rusija: ji neranda, kur investuoti savo senkančių išteklių tuo metu, kai atsiliepia sankcijos. Dabar greičiausiai augančios dujų rinkos yra Azijoje, bet Rusija neturi eksporto priėjimo prie jų.

Kita vertus, mintis pasukti "Pietų srautą" į Turkiją, kuri nėra ES narė, nėra nauja ir gali būti tik V. Putino gudrybė siekiant laimėti paramą tų ES narių, kurios pritaria šiam projektui. Mat ES strategija dėl šio dujotiekio turi rimtų įtrūkių: Vengrija, Austrija, Bulgarija ir Serbija yra tarp tų šalių, kurios mano, kad "Pietų srautas" sumažintų tranzito per Ukrainą riziką. Per pastarąjį dešimtmetį tasai tranzitas buvo nutrūkęs tris kartus. Serbija naujienas apie "Pietų srauto" stabdymą priėmė kaip blogą žinią sau.

Suartina izoliacija

Turkijai pasiūlyta dujų nuolaida tik dar labiau didina abejonę šio projekto ekonomine nauda - Turkijai vienai tiek dujų nereikia, jų kiekis keturis kartus viršija Turkijos metų poreikį. Turkija ir pati mėgina išlaikyti energijos tiekimo iš skirtingų šaltinių balansą, be to, Ankara ne kartą yra keitusi savo poziciją ir susitarimus. Kita vertus, šiame konflikte Turkija yra didžiausia laimėtoja - ji, kaip ir Kinija, apsirūpino ilgalaikiu energijos tiekimu lengvatine kaina.

Tarptautinė izoliacija dar labiau suartina Turkiją ir Rusiją, tačiau vienu klausimu šios šalys visiškai nesutaria - dėl Sirijos. Su maisto deficitu susidurianti Rusija siūlo didžiulę savo rinką Turkijos žemės ūkio produkcijai, daržovėms, vaisiams, mėsai. Abi šalys susitarė siekti per artimiausius metus trigubai padidinti dvišalės prekybos mastą – nuo 32,7 mlrd. dolerių 2013-aisiais iki 100 mlrd. dolerių. Kai kurie analitikai tokius užmojus laiko visiškai neįgyvendinamais.

Kita vertus, kalbama, kad V. Putinas numetė telefono ragelį, išgirdęs, kad R. T. Erdoganas gali pasiūlyti savo teritoriją ir armiją Basharo al Assado režimui nuversti. Tiesa tai ar ne, tačiau R. T. Erdoganas iš tiesų nepaliauja kalbėjęs, kad su "Assadu turi būti baigta".

Apžvalgininkai dažnai atkreipia dėmesį į panašumus tarp 60-mečio R. T. Erdogano ir 62 metų V. Putino – abu jie yra stiprūs charizmatiški lyderiai, užsienyje kaltinami autoritarizmu, bet išlaikantys tvirtą šalininkų palaikymą namuose.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"