TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Pietų srautas“ skaldo Europą

2014 08 21 6:00
„Pietų srautas" kasmet turėtų perpumpuoti po 63 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. bloomberg.com nuotrauka

Bulgarija vėl įšaldė dujotiekio „Pietų srautas“ statybas. Tvirtinama, kad šis projektas yra nesuderinamas su Europos Sąjungos (ES) teise. Analitikai teigia, kad milijardų dolerių vertės „Pietų srauto“ dujotiekio statybos projektas, turintis padėti Sibire išgaunamoms dujoms lengviau pasiekti Europą, tapo ekonominiu Bendrijos koziriu Ukrainos krizės kontekste.

Tarptautinio strateginių studijų instituto narys Frankas Umbachas pažymi, kad ES valstybių narių nuomonės dėl griežtesnių sankcijų Rusijai išsiskiria dėl nevienodų interesų įgyvendinant Rusijos „Pietų srauto“ dujotiekio projektą. „Tai nėra tiesiog sutapimas, kad šalys, kurios remia šį projektą - Austrija, Italija, Vengrija ir Bulgarija - yra nusistačiusios prieš griežtesnes sankcijas", - sako strateginių studijų ekspertas. Jis priduria, kad nors tokia pozicija ir kenkia bendrai ES energetikos saugumo politikai, valstybės vis tiek yra linkusios palaikyti dvišalius energetikos ir prekybos ryšius su Maskva.

Dujotiekis, kurį tiesia Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“, Italijos „Eni" ir Prancūzijos EDF, turėtų kasmet perpumpuoti 63 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų iš Rusijos į Europos šalis. Ekspertų manymu, dujotiekio statybų įšaldymo trukmė priklauso nuo to, kada bus rastas politinis Ukrainos konflikto sprendimas. Jau anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra pasmerkęs Briuselio spaudimą Bulgarijai dėl „Pietų srauto“, nurodydamas, kad dujotiekio projekto trikdymu yra naudojamasi kaip priemone keršyti Maskvai dėl krizės Ukrainoje.

Šalys, palaikančios „Pietų srautą"

Austrijoje veikia pagrindinis gamtinių dujų paskirstymo centras Europoje. Pusė jos gamtinių dujų importo atkeliauja iš Rusijos per Ukrainą ir Slovakiją ir yra nukreipiama į Italiją, Prancūziją, Vengriją, Vokietiją, Slovėniją ir Kroatiją. Trečdalis visų Rusijos dujų eksporto į Vakarų Europą patenka būtent per Austrijos dujų paskirstymo centrą Baumgartene. Tai paaiškina stiprią šalies energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Austrija yra suinteresuota „Pietų srauto“ projektu ir tikisi, kad jau 2016-2017 metų sandūroje pirmoji dujų partija pasieks paskirstymo centrą. Dėl šios priežasties Austrijos naftos ir dujų bendrovė OMV praėjusią savaitę pranešė, kad reversiniu būdu dujų Ukrainai netieks.

Italijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, pozicija tapo didžiausia kliūtimi nustatant griežtesnes sankcijas Rusijai - ji taip pat palaiko dujotiekio projektą. Didžiausia Italijos naftos ir dujų įmonė „Eni“ yra pagrindinė Rusijos „Gazprom" remiamo dujotiekio projekto partnerė. Be to, Italija yra antroji pagal dydį Rusijos ES prekybos partnerė.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tvirtina, kad Rusijos „Pietų srauto" dujotiekis jo šaliai yra būtinas. Šalies vyriausybė nenori būti priklausoma nuo Ukrainos krizės. Vyriausybės vadovas V. Orbanas, kritikuodamas Rusijai dėl konflikto Ukrainoje įvestas sankcijas, neseniai sakė, kad jas galima palyginti su šūviu į savo paties koją. Jo manymu, tai neigiamai atsilieps 28 valstybių bloko ekonomikos augimui.

Bulgarija yra neturtingiausia ir beveik visiškai nuo Rusijos energetikos išteklių priklausoma ES valstybė, suvartojanti 3 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Šalis remia „Pietų srautą“ ir laiko jį gyvybiškai svarbiu diversifikuojant dujų tiekimo kelius. Šiuo metu jie visi eina per Ukrainą, todėl anksčiau yra kilę nemažai problemų dėl tiekimo sutrikimų. Pavyzdžiui, 2009 metais Pietryčių Europai dviem savaitėms buvo nutrauktas dujų tiekimas, kilus Ukrainos ir Rusijos ginčui dėl dujų kainos. Teigiama, kad Bulgarijos ir Rusijos pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl dujotiekio statybų sudarė sąlygas Rusijai daryti įtaką Bulgarijos energetikos teisės aktams.

Rusija turi planą B

Savaitės pradžioje rusų verslo leidinys „Vzglyad” publikavo straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Gazprom" turi alternatyvą, jei Bulgarija ir toliau stabdys „Pietų srauto” dujotiekio statybą. Laikinoji vyriausybė Sofijoje, kuri pradėjo darbą rugpjūčio 6 dieną, užšaldė dujotiekio rengimo darbus, gavusi nurodymus iš Briuselio peržiūrėti savo dvišalius susitarimus su Rusija, pažeidžiančius ES teisę.

„Vzglyad” pasirodžiusiame straipsnyje nurodoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau gegužės 24 dieną užsiminė apie alternatyvų „Pietų srauto" maršrutą. Pagal naująjį planą, dujos Italiją ir Austriją pasiektų ne per Bulgariją, Serbiją, Vengriją ir Slovėniją, o per Turkiją ir Graikiją.

Turkija Rusijos yra vertinama kaip „gera partnerė". Dabartinis šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra laikomas „cinišku pragmatiku", norinčiu atkeršyti JAV, kurios esą bandė nuversti jį du kartus. Turkijos energetikos ministras Taneris Yildizas patikino, kad Ankara leistų „Pietų srautui" pasiekti šalį Juodosios jūros dugnu.

Tačiau šiai alternatyvai Rusija pirmenybės neteikia, nes maršrutas per Turkiją būtų ilgesnis ir aplenktų Serbiją bei Vengriją. Rusija nenori pasirinkti „plano B”, tačiau jei Europos Komisija nesiliaus spaudusi Bulgarijos, kito pasirinkimo gali ir nelikti. Šiuo atveju itin nukentėtų Bulgarija, Serbija, Vengrija ir Rumunija, kurios yra labai priklausomos nuo importuojamų išteklių.

Jei „Gazprom" nuspręstų „Pietų srautą" tiesti per Turkiją ir Graikiją, dujotiekio projektas būtų iš esmės panašus į Azerbaidžano TANAP-TAP projektą, kuriuo numatoma tiekti gamtines dujas į Italiją per šių šalių teritorijas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"