TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„Sevastopolis“ ir „Vladivostokas“ neplauks į Rusiją

2015 08 07 6:00
Šiuo metu abu laivai stovi Prancūzijoje, Sen Nazero uoste. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prancūzija sutiko sumokėti kompensaciją Rusijai už sutarties dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų, pavadintų „Sevastopoliu“ ir „Vladivostoku“, pardavimo netesybas. Ne vieną mėnesį trukęs diplomatinis ir komercinis ginčas priartėjo prie pabaigos.

Sutartį dar 2011 metais pasirašė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kai šalies santykiai su Rusija buvo gana geri. Tačiau ši sutartis sukėlė daug problemų dabartiniam vadovui Francois Hollande'ui. Trečiadienio vakarą jis paskelbė pagaliau susitaręs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad Paryžius pasiliks karo laivus, o Maskvai grąžins pinigus, kuriuos ji jau buvo sumokėjusi už pirkinį. Ginčai dėl šių laivų gadino ir taip įtemptus Prancūzijos ir Rusijos santykius nuo pernai lapkričio. Tuomet Vakarų šalys Maskvai paskelbė sankcijas dėl Krymo aneksijos ir paramos Rytų Ukrainoje kariaujantiems separatistams. Taigi vengdamas tiekti karinę techniką Rusijai Paryžius nusprendė įšaldyti 1,2 mlrd. eurų vertės sutartį.

Atsisakė pretenzijų

Šią savaitę Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad laivus pasiliks sau, tačiau Rusijai bus visiškai už juos atlyginta. Eliziejaus rūmai pridūrė, kad visa laivuose jau sumontuota Rusijos įranga bus pašalinta ir grąžinta Maskvai. Tuo tarpu Rusijos atstovai teigia, kad Prancūzija jau grąžino pinigus, ir laiko šį klausimą išspręstu.

„Rusijos prezidentas ir Prancūzijos prezidentas kartu priėmė sprendimą anuliuoti sutartį, – teigiama Kremliaus pranešime, paskelbtame po abiejų lyderių pokalbio telefonu. – Prancūzija jau pervedė lėšas, o po įrangos grąžinimo įgis visas nuosavybės teises ir galės naudoti tuos laivus savo nuožiūra.“ Rusija planuoja rugsėjo mėnesį pasiųsti į Prancūziją grupę specialistų, kurie išmontuos laivų ryšių įrangą. Nė viename iš Kremliaus pranešimų nepaminėtas kompensacijos Rusijai klausimas.

Prancūzija pati pasiūlė grąžinti 840 mln. eurų, kuriuos jau buvo pervedusi Rusija, bet Maskva dar norėjo gauti ir kompensaciją. Rusų derybininkai argumentavo, kad Prancūzija turi padengti įgulų mokymų ir infrastruktūros statybos išlaidas. Atrodo, kad Maskva atsisakė šių papildomų pretenzijų. Prancūzijos prezidentūros pranešime nurodoma, kad Rusijai bus grąžinta Maskvos jau pervesti pinigai, tačiau nė viena šalis neatskleidė tikslios jų sumos.

Anksčiau planuota, kad pirmasis „Mistral“ bus perduotas Rusijai 2014-aisiais, o antrasis – šiais metais.

Ieškos naujų pirkėjų

Prancūzijos gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas ketvirtadienį pranešė, kad kelios šalys jau išreiškė susidomėjimą įsigyti Rusijai statytus laivus. Anksčiau skelbta, kad šiais laivais domisi Kinija, Brazilija, Indija, Kanada, Singapūras. Tarp potencialių pirkėjų minimas ir Egiptas, kuris dar vasarį iš prancūzų įsigijo naikintuvų ir karinių fregatų, kurių vertė 5 mlrd. eurų. Tačiau parduoti laivus kitai valstybei gali būti ne taip ir paprasta. Jie statyti specialiai Rusijos kariuomenei, tad pritaikyti juos kitos šalies karinėms pajėgoms būtų gana brangu. O šios išlaidos tikriausiai tektų prancūzams. Gali būti, kad paprasčiausias sprendimas bus laivus paprasčiausiai sunaikinti.

199 m ilgio kariniai laivai yra labai universalūs. Jie gali plukdyti 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, 450 karių ir turi 69 vietų ligoninę. Tai turėjo būti didžiausias karinės įrangos pirkinys, kurį Maskva sutarė įsigyti iš Vakarų šalių po Sovietų Sąjungos žlugimo. Pasirašant sutartį ji buvo giriama kaip didžiulis žingsnis į priekį plėtojant Rusijos ir Prancūzijos santykius. Šio sandorio žlugimas puikiai iliustruoja, kokia gilią prarają karas Ukrainoje atvėrė tarp Rusijos ir Vakarų šalių.

Kad sutartis bus nutraukta, tikėtasi jau seniai. Pagrindinis klausimas buvo, kiek pinigų Rusijai turėtų grąžinti Prancūzija. Vakarai sankcijų atšaukti kol kas tikrai neskuba. Be to, krito naftos kainos, o su jomis ir Rusijos ekonomika. Taigi pinigų grąžinimas Rusijos vyriausybės galėjo būti sutiktas kaip tikrai teigiamas sprendimas. Rublis smarkiai nuvertėjo euro atžvilgiu nuo pirkimo sutarties sudarymo, o dėl to, pasak ekonomistų, laivai Rusijai iš tiesų taptų brangesni, nei tikėtasi.

Gali būti, kad šiuo metu Rusijai labiau reikia ne karo laivų, o pinigų. Be to, net jeigu laivai būtų buvę pristatyti dar prieš įvedant sankcijas, juos prižiūrėti be Prancūzijos pagalbos būtų buvę labai sunku.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"