TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

„WikiLeaks“: JAV klausėsi Prancūzijos vadovų pokalbių telefonu

2015 06 24 10:30
deepcor.com nuotrauka

Jungtinės Valstijos pasiklausydavo trijų Prancūzijos prezidentų, tarp jų – dabartinio lyderio Francois Hollande'o pokalbių telefonu, rodo dokumentai, kuriuos antradienį paskelbė tinklalapis „WikiLeaks“. Baltieji Rūmai šią informaciją neigia.

Šie griežtai įslaptinti dokumentai, pirmąkart paviešinti bendradarbiaujant su Prancūzijos dienraščiu „Liberation“ ir tinklalapiu „Mediapart“, taip pat atskleidė, kad F.Hollande'as jau 2012 metais leido rengti slaptus pasitarimus dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos padarinių.

Tas šnipinėjimas buvo vykdomas 2006–2012 metais, rodo dokumentai.

Paviešinus šią informaciją Prancūzijos lyderis trečiadienį sušaukė gynybos tarybos posėdį, kad būtų „įvertintas antradienio vakarą žiniasklaidos paskelbtos informacijos pobūdis ir būtų padarytos naudingos išvados“, sakė vienas prezidento padėjėjų.

Tarp tų dokumentų, rodančių, kad taip pat buvo šnipinėjami buvę prezidentai Jacques'as Chiracas ir Nicolas Sarkozy, penki yra parengti JAV Nacionalinio saugumo agentūros.

Vėliausias iš jų datuotas 2012 metų gegužės 22-ąja – kelios dienos po to, kai F.Hollande'as oficialiai pradėjo eiti valstybės vadovo pareigas. Jame sakoma, kad Prancūzijos lyderis „pritarė slaptiems susitikimams Paryžiuje, siekiant aptarti euro zonos krizę, ypač Graikijos pasitraukimo iš euro zonos pasekmes“.

Ten pat nurodoma, kad F.Hollande'as po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel buvo įsitikinęs, jog ji „nuleido rankas (dėl Graikijos) ir nenori keisti nuomonės“.

„Dėl to Hollande'as labai susirūpino dėl Graikijos ir graikų, kurie gali reaguoti balsuodami už ekstremistinę partiją“, – sakoma dokumente.

Tame pačiame dokumente taip pat teigiama, kad Prancūzijos lyderis, nežinant A.Merkel, suplanavo susitikimus Paryžiuje su Vokietijos socialdemokratais, kurie tuo metu buvo pagrindinė opozicijos partija.

Kito dokumento, datuoto 2008 metais, pavadinimas skelbia: „Sarkozy laiko save vieninteliu, galinčiu išspręsti pasaulinę finansų krizę“. Jame sakoma, kad buvęs Prancūzijos prezidentas „dėl daugelio dabartinių ekonominių problemų kaltino JAV vyriausybės padarytas klaidas, bent mano, kad Vašingtonas dabar klauso kai kurių jo patarimų“.

Vieno 2006 metų dokumento tema yra J.Chiraco pasirinkti kandidatai į postus Jungtinėse Tautose. Tame pačiame dokumente tuometis užsienio reikalų ministras Philippe'as Douste'as-Blazybuvo apibūdintas kaip žmogus, „linkęs ... į netinkamu laiku išsakomus arba netikslius pareiškimus“.

Ši informacija paviešinta praėjus kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė svarbų įstatymą, užbaigiantį vyriausybės vykdytą masinį telefoninių pokalbių pasiklausymą, reikšmingai pakeisdamas Amerikos politiką ir apribodamas prieštaringiausiai vertintą žvalgybos programą nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė nešnipinėjantys Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o pokalbių ir neketina to daryti.

„Mes nesame nusitaikę ir nesitaikysime į prezidento Hollande'o komunikaciją“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Nedas Price'astačiau numanomų ankstesnių žvalgybos veiksmų nekomentavo.

„Nevykdome jokių užsienio žvalgybos sekimo veiksmų, nebent yra specifinis ir patvirtintas nacionalinio saugumo uždavinys. Tai taikoma tiek paprastiems piliečiams, tiek pasaulio lyderiams“, – aiškino jis.

Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad šnipinėjimas yra „nepriimtinas tarp sąjungininkų“.

„Tai nepriimtina tarp sąjungininkų“, – sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas Stephane'as Le Follas prieš prasidedant F.Hollande'o skubiai sušauktam pasitarimui su saugumo vadovais.

„Sunku susitaikyti su mintimi, kad tarp sąjungininkų ... gali būti vykdoma tokio pobūdžio veikla, ypač susijusi su Respublikos prezidento pasiklausymu, – pažymėjo S.Le Follas. – Kai kovojame su terorizmu, sunku įsivaizduoti arba suprasti, kas gali motyvuoti sąjungininką šnipinėti savo sąjungininkus.“

Vyriausybės atstovas taip pat stengėsi nesureikšminti naujausio skandalo, sakydamas, kad jis neturėtų peraugti į didesnę krizę.

„Šiandieniniame pasaulyje ir šiaip pakanka pavojingų krizių“, – pabrėžė S.Le Follas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"