TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

10 karų, kurie gali pratrūkti kovojant su IS

2016 09 12 6:02
Turkų kariai tankais rieda į Siriją. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

„Islamo valstybės“ (IS) „kalifato“ sienos sparčiai traukiasi. Šios teroristinės organizacijos tvirtovės Irake ir Sirijoje krenta viena po kitos. JAV vadovaujamas karas pasiekė tokią fazę, kai kyla daug klausimų, kas bus toliau. Kol kas labiausiai tikėtinas atsakymas – karas tęsis.

Taip yra iš dalies todėl, kad JAV strategija kovoje su IS grindžiama įvairiomis regioninėmis sąjungomis su vietos ginkluotomis grupuotėmis, kurios pačios dažnai tarpusavyje kovoja. Nors jos visos laiko IS savo priešu, bet viena kitą jos irgi laiko priešais. Atimdamos teritorijas iš IS, atkovotose žemėse jos puoselėja pretenzijas, kurios kelia pavojų įsivelti į tolesnius konfliktus. Bręsta nauji karai dėl kontrolės, kai nebeliks IS ir bus nauja tvarka.

Čia pateikiamas 10 tokių konfliktų sąrašas, nors jų neabejotinai yra daugiau, o kai kurie jau prasidėjo. Kiekvienas jų didina IS galimybes išlikti ir galbūt įvelia Jungtines Valstijas į Artimųjų Rytų reikalus dar daugeliui metų į priekį.

1. JAV palaikomos kurdų pajėgos prieš Turkijos remiamas arabų pajėgas.

Tai vienas iš jau prasidėjusių karų ir vienas sudėtingiausių. Turkija, kariaujanti vidaus karą su kurdų separatistais, labai susirūpinusi stebi, kaip amerikiečių remiami kurdai stiprėja ir plečia savo kontrolę šiaurės rytų Sirijoje. Su Turkija susiję Sirijos arabai taip pat nepritaria į arabų rajonus besibraunančių kurdų ekspansijai. Taigi kai Turkija prieš dvi savaites įsiveržė į Siriją padėti sukilėliams užimti IS teritoriją, buvo aišku, jog kurdai yra toks pats taikinys kaip ir IS. Nuo tada verda kovos, ir nors JAV paragino abi puses nutraukti ugnį, lieka neaišku, ar Amerika turi pakankamai svertų paveikti priešiškus savo sąjungininkus ir neleisti konfliktui gilėti.

Kurdų kovotojas Sirijos šiaurės rytiniame Hasakos mieste.

2. Turkija prieš Sirijos kurdus.

Šis karas panašus į pirmąjį, bet didesnis. Kol kas Turkija apribojo savo įsiveržimą į Siriją tik IS užimama, daugiausia arabų, teritorija. Tačiau Turkija lygiai taip pat susirūpinusi Kurdų valstybės de facto atsiradimu palei jos rytinę sieną. Anksčiau šiemet kurdai ten paskelbė autonomiją, o Turkija dabar stato sieną, kad nuo jos atsitvertų. Jei įtampa nenuslūgs, negalima atmesti Turkijos tiesioginio įsiveržimo į kurdų rajonus, kur yra ir nedidelės JAV pajėgos.

3. Sirijos kurdai prieš Sirijos vyriausybę.

Sirijos vyriausybė taip pat jaučia kurdų teritorinių ambicijų grėsmę. Iki šiol ji pro sukąstus dantis sąveikavo su kurdais, prezidentas Bashar Al-Assadas netgi gyrėsi aprūpinąs kurdus ginklais. Tačiau po autonomijos paskelbimo santykiai apkarto, ir abi pusės jau buvo susirėmusios rajonuose, kuriuose yra abejos pajėgos. Šiuo metu ugnis nutraukta, bet kurdų siekiai tiesiogiai prieštarauja B. Al – Assado ne kartą išsakytam tikslui išlaikyti vientisą Sirijos suverenumą.

Vyrai, Irako saugumo pajėgų įtariami esantys "Islamo valstybės" kovotojai, vedami parodyti žiniasklaidai Irako karinės žvalgybos būstinėje Bagdade.

4. JAV prieš Siriją.

Šis karas jau galėjo pratrūkti daug kartų per pastaruosius penkerius metus, prezidentui Barackui Obamai nuolat kartojant, kad B. Al – Assadas turi trauktis. Tai, kad jis nepratrūko, rodo, jog abi pusės labai stengiasi išvengti konflikto. Tačiau keliose kovos su IS fronto linijose JAV remiamos grupės gali labai lengvai įsivelti į tiesioginį karą su Sirijos vyriausybės pajėgomis. Viena tokių vietų – IS sostinė Sirijoje Raka. Ten birželį tiek JAV, tiek Sirija rėmė puolančiąsias šalis iš skirtingų pusių. Praėjusį mėnesį JAV pakėlė karo lėktuvus, kad neleistų Sirijos lėktuvams bombarduoti kurdų.

5. Turkija prieš Siriją.

Kol kas Turkija Sirijoje kariauja tik su IS ir kurdų pajėgomis. Ji taip pat ėmėsi gerinti santykius su Rusija ir Iranu, svarbiausiomis B. Al – Assado sąjungininkėmis, kurios, kaip paaiškėjo, uždegė žalią šviesą Turkijos intervencijai į Šiaurės Siriją. Jei Turkijai seksis kovoti su IS, Turkijos pajėgos netrukus susidurs su Sirijos vyriausybės fronto linija prie Alepo miesto. Tai gali sukelti didelę maišatį.

6. Irako kurdai prieš Irako vyriausybę.

Tolyn į Rytus nuo Sirijos, palei tirpstančias IS sienas Irake, padėtis ne tokia trapi, bent jau kol kas, bet ne mažiau sudėtinga ir pavojinga. Lygiai kaip Sirijos kurdai išplėtė savo kontroliuojamus rajonus, keldami pavojų Sirijos vyriausybės suverenumui, Irako kurdai užėmė teritorijas, anksčiau kontroliuotas Irako vyriausybės. JAV remiama Irako vyriausybė pareiškė jas atsiimsianti, kai IS bus galutinai sumušta. Savo ruožtu JAV remiami kurdai pažadėjo nė per pėdą nesitraukti iš žemių, dėl kurių praliejo kraują. Šis ginčas siekia laikus dar prieš IS, bet jis visu smarkumu atgims, kovotojus išvijus.

Sirijos režimą remiantys kovotojai subombarduotos Ramusos gatvėje, paėmus šią strategiškai svarbią vietą prie Alepo miesto ir taip uždarius kelią į Alepo sukilėlių kontroliuojamą rytinę jo pusę.

7. Irako kurdai prieš šiitų kovotojus.

Šio karo priežastys panašios į 6-ojo, skirtumas tik tas, kad jis jau rusena. Šiitų kovotojai, daugelis remiami Irano, sugebėjo nustumti IS tolyn į šiaurę nuo Bagdado. Ten jie susidūrė su amerikiečių sąjungininkais kurdų pešmergais, besiveržiančiais pietyn iš kurdų rajonų. Susirėmimai tarp jų jau įvyko mažiausiai vieną kartą, Tuz Churmatu vietovėje.

Tačiau ir patys kurdai nėra vieningi nei Sirijoje, nei Irake, o tai sukuria dar vieno karo tikimybę.

8. Kurdai prieš kurdus.

Tai bene sudėtingiausias iš visų scenarijų, bet tikrai galimas. Kurdai labai susiskaldę dėl visko, išskyrus vieno – siekio sukurti Kurdų valstybę. Irako kurdai suskilę į dvi frakcijas, dešimtąjį dešimtmetį kariavusias kruviname pilietiniame kare. Viena jų yra nesutaikoma Šiaurės Siriją kontroliuojančių kurdų priešininkė. Kita – Sirijos kurdų sąjungininkė, o šie patys nevieningi. Tad įmanomas konfliktas tarp JAV remiamų kurdų grupių Irake, Sirijoje ir abiejose šalyse.

9. Arabai sunitai prieš šiitus ir (arba) kurdus.

Siekiant tikslo sumušti IS, sunitiški miestai ir kaimai užimami pajėgų, kurias daugiausia sudaro kurdai arba šiitai. Daug sunitų su jais bendradarbiauja kovoje su IS ir jaučia didžiulį palengvėjimą engėjus išvijus. Tačiau yra pranešimų apie šiitų ir kurdų vykdomos prievartos atvejus išlaisvintose sunitų bendruomenėse. Sunitai jėga išvaromi iš savo namų, vyrai sulaikomi. Nesant tikro susitaikymo ir politinio sprendimo, kuris suteiktų galių sunitams, gali kilti nauja sunitų pasipriešinimo kova.

10. IS likučiai prieš visus.

IS vis dar kontroliuoja didelį gabalą Sirijos ir Irako. Dar reikia atsiimti abi IS sostines – Mosulą ir Raką. Jei grupės, turinčios dalyvauti puolime, pešis tarpusavyje, tie mūšiai gali būti atidėti neribotam laikui. Net jei tai nenutiks, kiti neišspręsti konfliktai sukurs ilgalaikį nestabilumą regione. Jei karinių laimėjimų nelydės politiniai sprendimai, tolesnis chaosas leis IS vėl atsigauti. Jei esamas karas pagimdys naujus karus, IS gali išlikti.

„The Washington Post“, LŽ

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"