TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

15 ambasadoje praleistų metų

2012 09 08 9:46
J.Mindszenty galėjo tik liūdnai žiūrėti pro Amerikos ambasados langą. /Užsienio spaudos nuotraukos

"WikiLeaks" įkūrėjas Julianas Assange'as teigia, kad pasislėpęs Ekvadoro ambasadoje Londone jis tikisi joje praleisti daugiausia metus. Panašiai mąstė ir Vengrijos kardinolas, kuriam JAV ambasadoje Budapešte teko slėptis net 15 metų.

Ši šaltojo karo drama prasidėjo 1956 metų lapkričio 4 dieną, kai Vengrijoje vyko prieš komunistus nukreiptas sukilimas. Vengrijos katalikų bažnyčios galva kardinolas Jozsefas Mindszenty išgirdo, kad į Budapeštą įžengė Sovietų kariuomenė ir suprato, jog netrukus bus suimtas.

Antrojo pasaulinio karo metais kalintas nacių kalėjime kardinolas buvo tapęs komunistinės Vengrijos vyriausybės kritiku ir už tai buvo apkaltintas valstybės išdavimu bei įkištas į kalėjimą 8 metams. Iš jo jis išėjo kelios dienos prieš Vengrijoje prasidėjusį sukilimą. Vėl patekti į kalėjimą kardinolas nenorėjo. 

Nutarė slėptis

Jūrų pėstininkas seržantas Geraldas Bolickas, saugojęs Jungtinių Valstijų ambasadą Budapešte, pažvelgęs pro langą pamatė link jos einančius keturis žmones - du vilkėjo kariška uniforma, kiti du buvo apsirengę juodai. "Pamačiau, kad vienas iš jų kardinolas Mindszenty, - vėliaus pasakojo seržantas. - Nuėjau pasikalbėti su savo vadu. "Ką darysime, jei kardinolas norės patekti į ambasadą", - paklausiau. Vadas man pasakė: "Vykdyk savo pareigą", tad nusileidau laiptais ir atidariau duris." 

Beveik tuo pačiu metu į ambasadą atkeliavo telegrama iš Vašingtono: "Jei pasirodys kardinolas, suteikite jam prieglobstį." G.Bolickas ir maža grupelė kartu su juo tarnavusių jūrų pėstininkų manė, kad tai bus nesunku padaryti. "Sovietai jau buvo užėmę Vengrijos radiją ir skelbė, kad jie ateis į mūsų ambasadą ir išsives kardinolą. Ir kad tai bus padaryta jau vidurdienį", - pasakojo buvęs seržantas. Tad G.Bolickas su kitais jūrų pėstininkais pasiėmė ginklus ir rengėsi atremti puolimą, jei jis prasidėtų. "Mes neketinome jiems atiduoti kardinolo be kovos. Be to, kardinolo išvedimas iš ambasados būtų buvęs mažmožis matant, kas tuomet vyko", - pasakojo amerikietis.

Po kelių valandų tapo aišku, kad sovietai neketina šturmuoti ambasados, tačiau sukilimas buvo numalšintas, o tūkstančiai vengrų uždaryti į kalėjimus.

Gyvenimas ambasadoje

Ambasadorius leido kardinolui gyventi atskiruose apartamentuose. Juos sudarė du kambariai - vienas didelis, kitas - mažas, dar buvo nedidelis miegamasis. Ambasada buvo įsikūrusi Budapešto centre esančio bulvaro kampiniame penkių aukštų name su terasa. Šis namas ir tapo kardinolo J.Mindszenty prieglobsčiu. Jis galėjo kasdien išeiti pasivaikščioti po nedidelį diplomatinės atstovybės kiemelį, o tuo metu jūrų pėstininkai stebėdavo, ar nėra snaiperių, nes kiemą iš trijų pusių supo namai, kuriais dažnai naudodavosi Vengrijos saugumo tarnybos. 

Kai po 14 metų jaunas Amerikos diplomatas Williamas Shepardas atvyko perimti ambasadoriaus posto, kardinolas jau buvo išmokęs kalbėti angliškai. Jau per pirmą savo pasivaikščiojimą su kardinolu po vidinį kiemą W.Shepardas suprato, kad saugumo policija vis dar nepamiršo dvasininko disidento. "Mums vos išėjus į kiemą, atsidarė daugybė langų. Buvo vakaras ir visur užsidegė šviesos. Aš paklausiau: "Kas po galais čia darosi?", ir kardinolas atsakė: "Tai komunistų fotografai. AVO (saugumo policija, - red.) tuoj gaus jūsų nuotrauką. Taip siekiama jus įbauginti."

W.Shepardas nuolat susitikdavo su kardinolu. "Jis niekada nebuvo įkyrus. Kartkartėmis jis užeidavo į mano kabinetą. Aš atsistodavau ir paklausdavau, ar jis nori su manimi pasikalbėti. Bet daugiausia laiko jis praleisdavo savo kabinete, kur dažniausiai rašydavo memuarus. Nežinau, ar jis turėjo televizorių, bet žinau, kad kartais kardinolas žiūrėdavo filmus, nes legenda buvo virtęs pasakojimas apie tai, kaip jis nemėgsta filmo, sukurto apie jį patį. Jam jis tiesiog labai nepatiko", - vėliau pasakojo Amerikos diplomatas.

Kardinolas J.Mindszenty paskutinius savo gyvenimo metus praleido Vienoje.

Išsivadavimas

Po 1956 metų politinis klimatas šalyje palengva ėmė gerėti. Daugybė kalinių buvo paleista. Po 7 metus vykusių debatų "Vengrijos klausimu", 1963 metais Jungtinės Tautos formaliai priėmė naujosios vyriausybės kredencialus. Tačiau kardinolas J.Mindszenty vis vien negalėjo išeiti iš ambasados, nors dėl jo išleidimo iš Vengrijos derėjosi Sovietų Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Vatikanas.

Tačiau pats kardinolas nenorėjo nė girdėti apie jokį kompromisą, kol komunistai turės valdžią. "Jis buvo įsitikinęs, kad jei jau Vengrija nėra laisva, tai nereikia ir derėtis su tais žmonėmis, - pasakojo W.Shepardas ir pridūrė, kad kartais kardinolą apimdavo didelis nusivylimas, kurio jis nesivaržydavo parodyti kitiems. - Prisimenu kartą po ambasadoje aukotų mišių jis paklausė tarsi kreipdamasis į nieką: "Ką aš čia darau. Čia yra tiek daug žmonių, galinčių padėti. Ką aš čia darau?"

Tačiau ir kiti vis užduodavo tą patį klausimą. 1971 metais Vatikanas ypač stengėsi pagerinti santykius su Vengrijos valdžia. Padedant Jungtinėms Valstijoms tai pavyko padaryti, nors kardinolas tam ir priešinosi. Todėl pagaliau 1971 metų rugsėjo 28 dieną J.Mindszenty galėjo palikti ambasadą ir Vengriją. Tačiau jo išvykimas buvo slaptas. Prie pastato nebuvo susirinkusi minia, kad jį išlydėtų, nes visos į ambasadą vedančios gatvės buvo uždarytos.

Priešais esančiame parke taip pat nieko nebuvo. Tačiau W.Shepardo žmona Lois užsispyrė, kad kas nors būtinai įamžintų, kaip kardinolas išeina iš ambasados po 15 metų. Kadangi nebuvo, kas galėtų tai padaryti, darbo ėmėsi ji pati.

"Durys atsidarė ir aš galėjau nufotografuoti, kaip jis išeina. Tą nuotrauką turiu iki šiol. Kardinolas, apsirengęs savo didingais raudonais drabužiais, kurį laiką pastovėjo, paskui nusišypsojo. Jis nusišypsojo ir man, nes mane matė. Paskui įsėdo į mašiną, o buvusieji viduje užtraukė juodą užuolaidėlę ant užpakalinio lango. Ir mašina nuvažiavo."

Kardinolas buvo nuskraidintas į Romą ir po kurio laiko išleido memuarus, kuriuos buvo parašęs Jungtinių Valstijų ambasadoje Budapešte. Kai jis atsisakė pasitraukti iš Vengrijos bažnyčios primo posto, Vatikanas atėmė iš jo šį titulą.

Kardinolas J.Mindszenty mirė Vienoje 1975 metais sulaukęs 83-ejų. Jungtinių Valstijų ambasadoje Budapešte iki šiol kabo plakatas, žymintis, kad šioje vietoje jis praleido 15 metų.

BBC News, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"