TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

2 metai Vatikane: augant populiarumui stiprėja ir kritika

2015 03 14 6:00
Pranciškus vakar minėjo antrąsias savo išrinkimo popiežiumi metines. Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėjo dveji metai, kai popiežius Pranciškus įsiveržė į Vatikaną žadėdamas sudrebinti Bažnyčios pamatus. Pirmasis iš Lotynų Amerikos kilęs pontifikas giriamas už tai, kad įnešė naujų vėjų į Katalikų bažnyčią ir sutvirtino jos ryšius su maždaug milijardą narių turinčia tikinčiųjų bendruomene.

Argentinietis puikiai geba bendrauti su žmonėmis, vadovauti sprendžiant įvairius opius klausimus, tokius kaip kunigų pedofilija. Pontifikas taip pat yra užsiminęs, kad į kai kuriuos plačiai aptariamus dalykus, pavyzdžiui, homoseksualumą ar skyrybas, derėtų žvelgti pragmatiškiau ir atlaidžiau. Šios savybės ir komentarai padėjo bent iš dalies išsklaidyti nuostatą, kad Bažnyčią kausto gili krizė, įsigalėjusi vadovaujant jo pirmtakui Benediktui XVI.

Vatikano paradoksas

Buvęs arkivyskupas Jorge Bergoglio gerai suvokia, kad nelengva suderinti tradicinį katalikišką požiūrį į šeimą ir daugumos tikinčiųjų gyvenimo tikrovę XXI amžiaus pradžioje. Popiežius aukštai pakėlė kartelę sprendžiant šiuos klausimus. Vadovavimo pradžioje jis suplanavo du didelius vyskupų sinodus, kuriuose ketino gvildenti jautrias šeimos temas.

Pirmajame sinode pernai spalį suirzę konservatyvių pažiūrų vyskupai piktinosi didėjančia popiežiaus tolerancija homoseksualų bendruomenei ir lankstesniu požiūriu į katalikų skyrybas. Vatikano ekspertas Marco Politi sakė, kad sinodas patvirtino, jog dabar Vatikane vyksta atviras konfliktas labai rimtais klausimais.

Pranciškaus planais nepatenkinta ir Romos kurija – Vatikano biurokratinis aparatas, valdantis visą Bažnyčią. Kai kurie pontifiko atsiliepimai apie Vatikano pareigūnus (juos popiežius yra pavadinęs išlepintais, atitrūkusiais nuo tikrovės ir kenčiančiais dėl „dvasinės Alzheimerio ligos“) taip pat nepadėjo jam pelnyti Kurijos palankumo.

Daliai tikinčiųjų susirūpinimą ar netgi pyktį kelia Pranciškaus įprotis skelbti skubotus vertinimus. Anot jų, taip popiežius itin svarbius teologinius klausimus paverčia tik paprastomis skambiomis frazėmis. Savo komentaru apie tos pačios lyties asmenų poras - „kas aš toks, kad teisčiau“ - Pranciškus iš dalies paneigė šimtmečius gyvavusį Bažnyčios mokymą, kad homoseksualūs santykiai yra nuodėmė.

Sarkastiški pareiškimai - pavyzdžiui, kad katalikams nedera „veistis kaip triušiams“ arba kad įžeidinėjantys tikėjimą gali iš jo tikėtis niukso - taip pat prisidėjo prie dabartinio Vatikano paradokso: kuo Pranciškus populiaresnis pasaulyje, tuo mažiau jį palaiko Bažnyčios hierarchai.

Sumanus diplomatas

Svarbus ir galbūt lemtingas Pranciškaus vaidmuo sėkmingose JAV ir Kubos derybose - aiškiausias ženklas, kad Šventasis Sostas siekia daugiau įtakos tarptautinėje arenoje. Popiežius pernai taip pat tarpininkavo deryboms tarp dviejų kitų ilgalaikių priešų: izraeliečių ir palestiniečių. Gegužės mėnesį apsilankęs Šventojoje žemėje jis susitiko su Izraelio prezidentu Shimonu Peresu ir Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu. Nepaisydami nesutarimų, tąsyk vadovai pabučiavo vienas kitam į skruostą ir simboliškai drauge pasodino alyvmedį. Pontifikas nepamiršo ir Korėjų konflikto: rugpjūtį nuvykęs į Seulą Pranciškus paragino abi Korėjas pradėti dialogą ir susitaikyti.

Santa Klaros universiteto (JAV) profesorius Arthuras Liebscheris, pažinojęs popiežių, kai jis dar buvo Buenos Airių arkivyskupas, sakė, kad jo atvirumas ir gebėjimas suvienyti žmones kompensuoja patirties tarptautinės politikos arenoje trūkumą. „Jis niekada nebuvo geras diplomatas. Jis tiesiog sako, ką galvoja“, - sakė profesorius.

Nerūpestingas popiežiaus kalbėjimo stilius neretai Vatikanui pridaro diplomatinių nemalonumų. Pavyzdžiui, neseniai Pranciškus suerzino Ukrainos atstovus: šalyje vykstantį karą jis pavadino brolžudyste, bet pamiršo paminėti Rusijos vaidmenį plėtojant šį konfliktą. Nedidelis diplomatinis incidentas įvyko praeitą mėnesį, kai pontifikas kalbėdamas apie kovą su prekyba narkotikais pareiškė, kad Argentina taip pat yra „meksikanizacijos“ (popiežius turėjo omenyje Meksikos narkotikų prekeivių gaujų įtaką) pavojuje. Abiem atvejais Vatikano valstybės sekretoriatui teko gesinti pasipiktinimo liepsnas.

Vatikanas vis dar nepalaiko oficialių diplomatinių santykių su Kinija, kurios vyriausybė persekioja katalikus. Pusė iš 8-12 mln. šalies katalikų priversti melstis susibūrę į slaptas bendruomenes. Kinijoje oficialiai melstis leidžiama tik valstybės nurodytose bažnyčiose, kurios nėra pavaldžios popiežiui. Sausį popiežius sakė, kad norėtų susitikti su šios komunistinės valstybės lyderiais. Aukšto lygio Vatikano diplomatas kardinolas Pietro Parolinas neseniai pareiškė, kad Pekino ir Vatikano santykiai šyla vis labiau.

Liepos mėnesį 78-erių pontifikas planuoja vykti į Bolivija, Ekvadorą ir Paragvajų. Rugsėjį jis lankysis JAV. Metų pabaigoje popiežius ketina keliauti į Centrinę Afrikos Respubliką ir Ugandą. Pasak Romos katalikų bažnyčios istorijos eksperto Garrio Willso, Vatikano reformų ir tarnystės Dievui Pranciškui nepakanka, todėl pontifikas daug keliauja ir rūpinasi globaliomis problemomis, viena jų - klimato atšilimas. Šią vasarą Vatikanas planuoja paskelbti konservatyvių katalikų neigiamai vertinamą popiežiaus laišką dėl klimato kaitos keliamo pavojaus pasauliui. Šis Vatikano pareiškimas turėtų paskatinti gruodį Paryžiuje susirinksiančius Jungtinių Tautų konferencijos dalyvius priimti ryžtingesnius sprendimus.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"