TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

20 metų po branduolinės katastrofos

2006 04 27 0:00
Černobylio atominės elektrinės darbuotojai nešė gėles prie aukoms skirto memorialo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Černobylio branduolinį reaktorių gaubiantis sarkofagas sutrūkinėjęs ir įskilęs. Jei konstrukcija grius, tonos radioaktyviųjų dulkių pakils į orą.

Vakar Ukrainoje, Baltarusijoje ir daug kur kitur pasaulyje minėtos dvidešimtosios Černobylio tragedijos metinės.

Šimtai žmonių su degančiomis žvakėmis ir raudonais gvazdikais lėtai ėjo Slavutyčiaus, pastatyto po nelaimės Černobylio elektrinės darbuotojams, gatvėmis. 1 val. 23 min. Maskvos (0 val. 23 min. Lietuvos) laiku, maždaug tada, kai 1986 metų balandžio 26-ąją sprogo Černobylio branduolinis reaktorius ir kilo gaisras, po kurio susidarė per Europą nuslinkęs radioaktyvus debesis, paskelbta tylos minutė. Paskui suskambo varpai, aidėjo pavojaus sirenos.

Gerokai po vidurnakčio Kijeve, esančiame už 80 km į pietus, prezidentas Viktoras Juščenka su kitais politikais stovėjo prie vadinamosios Černobylio cerkvės, kur kasmet susirenka tragediją patyrę žmonės. Jis padėjo prie memorialo Černobylio aukoms rožių puokštę. Memorialą sudaro akmens plokštės, ant kurių iškalti likviduotojų - ugniagesių ir inžinierių, kurie mirė gesindami gaisrą elektrinėje ar vėliau nuo patirto apšvitinimo, vardai.

Ukrainos vyriausybė teigia, kad aukų skaičius jau pasiekė daugiau kaip 500 tūkst. žmonių. Avarijos padariniams įveikti Ukraina vien nepriklausomybės metais išleido apie 7,5 mlrd. dolerių. 30 km užterštoje zonoje aplink Černobylį vis dar yra daugiau kaip 1000 saugyklų, kuriose laikomos šimtai tūkstančių tonų po katastrofos surinktų radioaktyviomis medžiagomis užterštų atliekų, iš kurių nuolat sklinda radiacija.

500 Hirosimos bombų

"504 117 likviduotojų ir nukentėjusiųkų mirė, 102 824 neįgalieji serga ligomis, susijusiomis su Černobylio katastrofos padariniais, 2,023 mln. žmonių priversti gyventi užterštose teritorijose", - pareiškė Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovo pavaduotojas Volodymyras Chološa.

Po sprogimų ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės reaktoriuje buvo užteršti milžiniški Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos plotai. Pasak ekspertų, į aplinką patekęs radioaktyviųjų medžiagų kiekis buvo lygus 50 mln. kiuri. Toks kiekis aplinkoje galėtų atsirasti tik sprogus 500 atominių bombų, kokia 1945 metais buvo numesta ant Hirosimos. Sovietų valdžia pranešė apie nelaimę tik po 2 dienų. Pradėta karštligiška likvidavimo kampanija, sprogęs reaktorius užpiltas sarkofagu.

Skirtingos ataskaitos

Dėl tragedijos pasekmių vis dar karštai ginčijamasi, ypač dėl aukų skaičius. Rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje Jungtinės Tautos nurodė, kad tiesiogiai dėl tragedijos mirė beveik 60 žmonių ir mirs dar 4 tūkst. Aplinkosaugos organizacija "Greenpeace" visiškai nesutinka su tokiomis išvadomis. Savoje ataskaitoje ji nurodo, kad aukų skaičius gali pasiekti 100 tūkst. Kitos prieš branduolines technologijas kovojančios organizacijos pateikia dar didesnius skaičius. Duomenys smarkiai skiriasi dar ir dėl to, kad gydytojai dažnai negali tiksliai pasakyti, kiek vieno ar kito žmogaus mirtis susijusi su reaktoriaus sprogimo padariniais. Ukraina sako, kad iš viso nuo Černobylio katastrofos vienaip ar kitaip nukentėjo apie 5 mln. žmonių.

Dėl šios katastrofos Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje vis dar negalima naudoti beveik 800 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų ir 700 tūkst. ha miško. Šimtai tūkstančių žmonių evakuoti. JT nurodo, kad 7 mln. žmonių vis dar gyvena dėl radioaktyvumo nesaugiose teritorijose.

Černobylio atominės elektrinės darbas sustabdytas tik praėjus 15 metų po katastrofos.

Melo voratinklis

Retai interviu duodantis buvęs Černobylio jėgainės direktorius Viktoras Briuchanovas Rusijos žurnalui "Profil" teigė, jog pasaulis nepasimokė iš Černobylio branduolinės jėgainės tragedijos. Pasak jo, mokslininkai nuslėpė tiesą apie projektavimo klaidas.

Po šios nelaimės už aplaidumą į kalėjimą sėdęs Briuchanovas prakalbo, kai tokios šalys kaip Kinija ir JAV vėl grįžta prie branduolinės energijos gamybos, mat ją naudojant neišskiriamas anglies dvideginis. "Norint žinoti, kuria linkme plėtoti alternatyviuosius energijos išteklius, reikia suprasti tikrąsias tragedijos priežastis", - Briuchanovo žodžius cituoja "Profil".

Dabar dauguma mokslininkų sutinka, jog avariją sukėlė lemtingas reaktoriaus projektavimo ir tuo metu dirbusio personalo, netinkamai vykdžiusio saugumo procedūras, klaidų derinys. Briuchanovas pripažino, kad jo vadovaujami darbuotojai suklydo. Tačiau, pasak jo, atliekant oficialų tragedijos priežasties tyrimą siekta nuslėpti branduolinės energetikos sektoriaus trūkumus ir taip išgelbėti jo prestižą. "Mokslininkai, statybų inžinieriai, prokuratūros ekspertai - visi jie gynė savo profesinius interesus ir tiek. Šis melo voratinklis atitraukė dėmesį nuo tikrųjų avarijos priežasčių paieškos".

Černobylio tipo reaktoriai ir dabar veikia Rytų Europoje, nors po avarijos buvo modifikuoti siekiant pašalinti saugos trūkumus, išaiškėjusius tiriant Černobylio tragediją.

Pasak Briuchanovo, oficialus avarijos tyrimas tebuvo platesnio tarptautinio sąmokslo nuslėpti branduolinės energetikos pavojus dalis. "Ne tik mes, bet ir amerikiečiai, prancūzai, anglai, japonai - visi slepia tikrąsias jų branduolinėse jėgainėse įvykusių avarijų priežastis", - tvirtino jis.

Kai sprogo reaktorius, Briuchanovas buvo savo namuose netoli jėgainės. Atlikęs pusę iš paskirtosios 10 metų laisvės atėmimo bausmės dabar jis gyvena Ukrainos sostinėje Kijeve.

Sarkofagas gali griūti

Tai, kas jau 20 metų dengia reaktorių, negali apsaugoti jo amžinai. Sarkofagą, kurį rizikuodami gyvybėmis pastatė likvidatoriai, sudaro plieno balkiai, metalo plastinas, betonas. Tačiau šiame sarkofage esama skylių ir plyšių, pro kuriuos gali išsiveržti radioaktyviosios dalelės, smelkiasi vanduo. Baisiausia, kas gali atsitikti, kad didžioji dalis konstrukcijos sugrius. Viduje esantis kuras ir toliau skaidosi bei reaguoja su kitomis medžiagomis. Jei sarkofagas grius, į orą pakils tonos radioaktyviųjų dulkių. Didžiausias pavojus iškils 3500 darbuotojų, kurie prižiūri 3 išlikusius reaktorius ir po jų sustabdymo.

Svarstoma galimybė apgaubti sarkofagą dar vienu apsauginiu skydu. Į šį projektą reikia investuoti per milijardą dolerių. Finansuoti statinį pažadėjo Didysis septynetas ir Europos Sąjunga. Naujoji konstrukcija būtų aukštesnė nei 100 metrų. Ji 100 metų patikimai apsaugotų reaktorių net jei sugriūtų vidinė konstrukcija.

Kol kas neaišku, kada tokio apsauginio gaubto statyba prasidės. Tai neregėto mąsto iššūkis žmonijai per visą atominės energetikos istoriją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"