TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

20 metų po Mastrichto ES ieško naujos "didžiosios idėjos"

2013 10 31 15:31
Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėjus 20 metų po to, kai pradėjo veikti Mastrichto sutartis, atvedusi į euro įkūrimą, Europos Sąjungos (ES) pastangos kurti „dar glaudesnę bendriją“ vis labiau atrodo esančios tuščias skambesys piliečiams, išsekintiems skolų krizės.

Mastrichto sutartis, kuri įsigaliojo 1993 metų lapkričio 1-ąją, įpareigojo šalis nares vykdyti ambicingą programą, didinant politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, šį procesą koordinuojant Briuselyje. Galiausiai buvo įsteigta vieningoji ES valiuta, pasirodžiusi 1999 metais.

Šis „didysis šuolis į priekį“, atvedęs į valiutos sąjungą, buvo visiškai kitokio masto negu bet kokios ankstesnės ir vėlesnės pastangos, tačiau analitikai teigia, kad programa buvo neišbaigta ir neužtikrino, kad taisyklių laikytųsi visos narės.

Pažymėtina, kad Mastrichto sutartis nustatė apribojimus nacionalinių biudžetų deficitui – skirtumui tarp vyriausybės išlaidų ir pajamų, kuris negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir 60 proc. visos valstybės skolos.

Tačiau šiam susitarimui kelia pavojų faktas, jog tų taisyklių laikymasis neužtikrinamas pakankamai stipriais svertais, o dvi didžiausios euro zonos ekonomikos – Prancūzija ir Vokietija – nustatytas ribas viršydavo nesilaukdamos jokių akivaizdžių pasekmių.

Iki 2007 metų pabaigos, kai smogė pasaulinė finansų krizė, daugelis Bendrijos narių buvo sukaupusios didžiulius įsiskolinimus, o dar po kelių metų, kai didžiules sumas teko skirti finansinio gelbėjimo programoms, Mastrichto sutarties kriterijų neatitiko bent 25 iš 27 ES šalių.

Dabar ES lyderiai siekia atitaisyti padarytą žalą, o 17 euro zonos šalių, kurių greitai bus 18, siekia sukurti baudų ir paskatinimų sistemą, siekiant užtikrinti, kad taisyklių būtų realiai laikomasi.

Prisimindamas Mastrichto derybas, analitikas Danielis Grosas iš Europos politinių studijų centro sako, kad vyriausybės „neturėjo valios“ priimti sunkius, tačiau reikalingus sprendimus.

Tą lyderių kartą prilygindamas generolams, kurie planuoja jau įvykusius karus, o ne ruošiasi ateities grėsmėms, D.Grosas sakė, kad Mastrichto derybininkai buvo labiau susirūpinę kova su infliacija ir kad jie nesitikėjo galinčių kilti sisteminių problemų bankuose.

Mastrichto sutartis neparuošė Europos „dideliems iššūkiams finansiniam stabilumui“, atsidūrusiems pastarosios krizės centre, pažymėjo jis.

Tuo tarpu Bruegelio instituto analitikas Nicolas Veronas pabrėžė, jog netgi vykstant toms deryboms daugelis apžvalgininkų perspėdavo, kad siekis kurti vieningąją valiutą be tvirtos ekonominės, politinės ir bankų sąjungos, yra „beprotybė“.

Neužtikrinus šio bet kuriai valiutai būtino palaikymo, bankų griūtys sukėlė pavojų, kad subyrės visa sistema, o euro zona nugrimzdo į gilią recesiją ir privertė vyriausybes imtis griežto taupymo programų.

Atsižvelgdami į šią padėtį, ES lyderiai mėgino kovoti su krize, imdamiesi improvizuotų reformų, kuriomis Europos traukinys vėl buvo užkeltas ant bėgių, sakė Robert’o Schumano fondo specialistas Jeanas Dominique'as Giuliani.

Tačiau kad ir kokie būtų trūkumai, J.D.Giuliani laikosi nuomonės, jog Mastrichto sutartis vis dėlto buvo „paskutinis kartas, kai ES išsikėlė didelį uždavinį“.

Buvęs Prancūzijos prezidentas ir vienas iš svarbiausių euro kūrėjų Valery Giscard'as d'Estaing'as taip pat sako, kad ES nebeturi jokios vienijančios „didžiosios idėjos“.

Jo pasiūlymą „kurti Europą kaip ekonomikos galybę“, kuri galėtų varžytis JAV ir Kinija, palaiko J.D.Giuliani.

Tačiau ES masto mokesčių ir gerovės sistemos reformos bei centralizuota valdžia, kuri prižiūrėtų šios sistemos funkcionavimą atrodo tolima perspektyva, nes šio proceso legitimumą galėtų užtikrinti tik tvirtas demokratinis palaikymas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"