TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

2011-ieji - sunkios pagirios Europai

2011 01 03 0:00
A.Merkel teks rasti vaistą nuo Europos ekonomikos krizės.
AFP/Scanpix nuotrauka

Milijonai europiečių Naujųjų metų rytą pabudo kankinami baisiausių pagirių. Bet tai - niekis, palyginti su tuo, ką jaučia Europos Sąjungos (ES) valstybių vyriausybės. Po finansiškai tragiškų 2010-ųjų šiemet dar ilgai kankins galvos skausmai.

Šiemet paprasta nebus - spaudimą jaus ne tik Graikija ar Airija, bet ir kitos milžiniškas skolas sukaupusios šalys, pavyzdžiui, Belgija bei Italija. Finansinių sunkumų prispaustoms euro zonos narėms svarbiausia bus išsaugoti pakankamą nacionalinių biudžetų finansavimą. Nuo Airijos iki Graikijos, nuo Prancūzijos iki Portugalijos daugybė europiečių išžygiavo į gatves, reikšdami nusivylimą ekonomika ir tuo, kaip su krize tvarkėsi jų išrinktieji į valdžią. Vyriausybės pažadėjo apriboti išlaidavimą, tačiau kur kas sunkiau bus ištaisyti daugybę euro zonos taisyklių trūkumų.

Kovų metas

Pirmieji metai su Lisabonos sutartimi parodė, kad trims svarbiausioms ES institucijoms - Europos Parlamentui (EP), Europos Komisijai (EK) ir Ministrų tarybai - rasti kompromisą bus vis sunkiau. Pirmąją kliūtį - susitarimą dėl 126,5 mlrd. eurų Bendrijos biudžeto - nacionalinės vyriausybės ir europarlamentarai įveikė tik po vienuolikos valandų derybų maratono. Europarlamentarai niekaip nenorėjo susitaikyti su mintimi apie taupymą ir reikalavo, kad biudžetas augtų 6 procentus. Tad naujoji sprendimo priėmimo tvarka, EP suteikusi kur kas daugiau galių nei anksčiau, išliks didžiausiu iššūkiu institucijoms. Neabejojama, kad šiemet tokių kovų tarp ministrų, EK ir europarlamentarų išvysime daugiau.

Metų pabaigoje šventines nuotaikas kiek aptemdė britų premjero Davido Camerono raginimai ES biudžetą iš viso užšaldyti. Nuo Britų salyno papūtę atšiaurūs vėjai nė kiek nepatiko ES naujokėms. Įšaldytas biudžetas reikštų viena - mažesnes išmokas iš ES fondų.

Dilema dėl nemokumo

Tiesa, vienybę ES lyderiai pademonstravo susitardami dėl gelbėjimo fondo mechanizmo. Kol kas veiks laikinasis mechanizmas, o nuolatinis geriausiu atveju bus pradėtas naudoti dar po trejų metų. Kita vertus, finansiniai pagalbos paketai sukels ir naujų galvos skausmų. Pavyzdžiui, tai iš esmės reiškia didesnes palūkanų normas, mat paskolų teikėjai turės patys prisiimti skolų įsipareigojimus, jei besiskolinanti valstybė nebegalės išsimokėti.

Kol kas neaišku, ar pagal dabartinį gelbėjimo mechanizmą banko kreditoriai gali būti priversti nurašyti dalį savo paskolų. Ekonomistai įspėja, kad per daug atsipalaiduoti nereikėtų - finansinės rinkos kol kas dar įsitempusios, jas kamuoja nežinia, ar prasiskolinusios valstybės sugebės skolas grąžinti. Tačiau Europos lyderiai kol kas nemokumo grėsmės neįžvelgia.

Branduolys - Vokietija

Europos ekonomika ir šiemet suksis apie didžiausią savo variklį - Vokietiją. Europos gelbėtoja pernai buvo ne kartą kritikuojama. Skirtumas tarp didžiausios Europos ekonomikos ir likusių ES narių tapo akivaizdus tada, kai Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris Angelą Merkel apkaltino "antieuropietiška" politika. Berlyną pasiekusi kritika privertė Vokietiją pastebimai sušvelninti toną. Dabar A.Merkel nuolat kartoja apie savo šalies įsipareigojimus eurui.

Spartus Vokietijos ekonominis augimas maitina tokias šalis kaip Lenkija ir Čekija, kurios ten eksportuoja savo produktus. Tačiau Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Airijoje vidaus rinka sunkiai atsigauna, vartotojai išlieka vangūs.

Europai reikia reformų

Apibendrinant 2010-uosius galima sakyti, kad tai buvo metai, kai po truputį mažėjantį skirtumą tarp turtingų ir vargšių, prasiskolinusių ir apdairių valstybių akimirksniu suardė rinkos. Europai reikia vykdyti esmines reformas, nepakanka tik sureguliuoti iširusius viešuosius finansus. Kitaip žemyno valstybės ir toliau vystysis skirtingu greičiu, o tai gali nuvesti iki euro ir Europos centrinio banko (ECB) žlugimo. "Stipresnės Europos valstybės turės rasti būdų, kaip investuoti į savo ekonomines varžoves. Be to, reikia gerinti ir pensijų sistemų, viešųjų paslaugų išlaidas, daugelyje šalių mažinti reguliavimą", - aiškino analitikas iš Briuselio Fabianas Zuleegas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"