TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

2011: vakarietiškų iliuzijų sklaidymosi metai

Kiekvieni metai atneša ką nors nauja ir netikėta. 2011-ieji buvo besisklaidančių naivumo miglų ir akistatos su atsiveriančia niūria realybe metai.

Arabų pavasario tragedija

Svarbiausias 2011 metų politinis įvykis yra vis dar tebetrunkantis Arabų pavasaris. Nors formaliai jis prasidėjo 2010 metų pabaigoje, tikroji jo svarba išryškėjo tik 2011-aisiais. Iš pradžių daugybė tarptautinių santykių specialistų Vakaruose pasidavė džiaugsmo bangai ir skelbė, jog pagaliau arabų pasaulyje demokratinės jėgos pradeda kelti galvas. Galiausiai taip ir įvyko: neseniai Tunise demokratiniu būdu buvo išrinkta valdžia, prieš tai nuvertus ilgus metus gyvavusį korumpuotą autoritarinį režimą; demokratiniai rinkimai įvyko ir Egipte, o Libijoje žmonės atsikratė Muammaro Gaddafi jungo. Tačiau kai kur protestai buvo nesėkmingi - Bahreine ir Sirijoje diktatoriai brutalia jėga vis dar išlaiko savo pozicijas, o vakarietiškos demokratijos pranašus po truputį pribloškia ir arabiškosios demokratijos rezultatai.

Islamistiniai Musulmonų brolijos ir dar radikalesni Salafistų judėjimai, atsiradus valdžios vakuumui po Vakarų finansuojamų ir palaikomų, o vietinių arabų nekenčiamų diktatorių pralaimėjimo, pasinaudojo savo organizuotumu bei nuosaikiųjų jėgų faktiniu bejėgiškumu. Šiuo metu Vakarai pakraupę stebi, kaip musulmonų radikalai demokratiniu keliu konsoliduoja savo galias atsinaujinusiose arabų valstybėse atverdami kelią islamiškajam radikalizmui. Pavyzdžiui, Egipte jau kurį laiką liepsnoja religinė nesantaika - musulmonų radikalai kryptingai persekioja ir žudo krikščionių koptų bendruomenės atstovus.

Arabų pavasaris, nuversdamas vakariečių išlaikomus ir todėl jiems palankius diktatorius, turėjo padėti nuplauti Vakarų politinio elito nešvarią sąžinę. Vis dėlto tai ne tik atėmė paskutinius įtakos svertus arabų pasaulyje, bet ir naivioms bei liberalios demokratijos slėpinio užkerėtoms visuomenėms parodė vis baisėjančias arabiškosios demokratijos grimasas.

ES mito žlugimas

2011-ieji ilgai bus prisimenami ir dėl vadinamosios Europos skolų krizės. Be abejo, Europos Sąjungos (ES), kaip ekonominės gerovės simbolio, dienos buvo suskaičiuotos jau anksčiau, bet dabar atsiskleidė tikroji vidinė Bendrijos būklė. ES identiteto krizė - seniai žinomas faktas, bet tai, kad vienintelė dar nediskredituota identiteto dalis - abiem pusėms naudingas ekonominis bendradarbiavimas - bus taip sudrebinta, daugelis tikrai nesitikėjo.

ES viršūnių susitikimas, skambiai vadintas paskutine galimybe išgelbėti eurą, pasibaigė gėdingo dviejų greičių ES plėtros principo pergale. Nors kartu su šiuo principu įvesti griežti ekonominiai suvaržymai yra teisingesni ir, ko gero, neišvengiami, ES idėja dar niekada neatrodė tokia pajungta vadinamajam Merkozy diktatui - kone tiesioginiam Vokietijos ir Prancūzijos vadovavimui. Iliuzijos, kad ES gali tapti tikra federacija ar demokratiškesne struktūra, atsitrenkė ne tik į klampią eurobiurokratiją, bet ir į precedento neturintį dviejų didžiųjų ES valstybių norą privatizuoti ateities Europos idėją - jei tai apskritai dar galima pavadinti idėja.

Socialinių iliuzijų sklaidymasis

2011 metais buvo gausu visuomeninių neramumų. Vasaros pabaigoje nuvilnijusios riaušės Jungtinėje Karalystėje atvėrė įsisenėjusias šios šalies problemas. Visas pasaulis baisėjosi, kai afroeuropiečių minios, prie kurių prisidėjo ir daugybė baltųjų chuliganų, daužė viską, kas pakliuvo po ranka, o riaušių policija, kamuojama paralyžiuojančios rasizmo baimės, tik bejėgiškai žiūrėjo į niokojamą niekuo dėtų žmonių turtą.

Visuomenę itin sutrikdė tai, kad tarp griaunančiųjų bei vagiančiųjų buvo jaunuolių ir iš pasiturinčių šeimų, o pačios "nuskriaustųjų" riaušės organizuotos prabangiais "Blackberry" telefonais. Tokia padėtis uždavė klausimus ne tik Jungtinės Karalystės politiniam elitui, bet ir visoms kitoms Europos šalims, kuriančioms socialiai jautrią gerovės valstybę. Taigi, ar politinė sistema nėra užprogramuota gilėjančioms socialinėms takoskyroms ir prievartai ateityje, kai tam tikra visuomenės dalis smurtauja melagingai slėpdamasi po skurdo vėliava, o iš tiesų dėl neturėjimo ką veikti (kam dirbti, kai yra dosnios socialinės išmokos?) ir dėl pavydo tiems, kurie dirba ir uždirba?

Taikesnis, bet ne mažiau absurdiškas buvo ir "Okupuokite Volstritą" judėjimas Niujorke, sulaukęs atgarsių ir kituose Vakarų pasaulio miestuose. Viena vertus, šie "okupavimo" judėjimai su reikalavimais tuojau pat didinti žmonių gerovę pasaulinės finansų krizės akivaizdoje atrodė labai neatsakingai. Kita vertus, tai tik dar labiau patvirtino, jog komunistuojanti, socialinės atskirties "išvarginta" bei kitaip prieš valdžią burnojanti visuomenės dalis tėra pajėgi nebent rėkauti prieš kameras, bet jokiu būdu ne realiai ką nors okupuoti.

Istorija grįžta

Daug įsimintinų įvykių lieka neaptarti, pavyzdžiui, valdančiojo tandemo rokiruotė bei suklastoti Dūmos rinkimai, sukėlę dar neregėtus, bet kol kas bedančius protestus Rusijoje. Įvyko buvusio Tarptautinio valiutos fondo vadovo Dominique'o Strausso-Kahno sekso skandalas, atskleidęs moraliai supuvusį pasaulio finansinio elito seksualinį elgesį. Buvo nukautas Osama bin Ladenas, mirė Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Ilas. Tačiau bene simboliškiausias metų įvykis buvo JAV kariuomenės pasitraukimas iš susiskaldžiusio bei religinio nepakantumo draskomo Irako. Tai tarsi parodė, jog vakarietiškos demokratijos eksportas į arabų pasaulį yra beviltiškas užsiėmimas, o JAV politologo Franciso Fukuyamos po šaltojo karo skelbta "istorijos pabaigos" idėja dar sykį įrodė savo absurdiškumą.

Telieka tikėtis, jog 2012-ieji dar sėkmingiau sklaidys miglas ir vaduos Vakarus nuo savanoriškai užsidėtų ideologinių akidangčių, nes tik gebėjimas matyti daiktus bei reiškinius tokius, kokie jie iš tiesų yra, leidžia identifikuoti tikrąsias problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"