TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

2014-aisiais į Europą grįžo seniai užmiršti vaiduokliai

2014 12 31 6:00
Europai sunku suprasti tikrąjį Vladimiro Putino ambicijų mastą. AFP/Scanpix nuotrauka

Beveik 70 metų europiečiai laikėsi vieno svarbaus principo: valstybių sienos negali būti keičiamos jėga. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaruoju metu prisiminė senąsias, daug pavojingesnes doktrinas ir jas praktiškai pritaikė Kryme bei Rytų Ukrainoje.

Metams artėjant lik pabaigos iškilo ir daugiau praėjusios eros vaizdinių. Rusijos karinius lėktuvus Europos oro erdvėje nuolat vaikosi NATO naikintuvai. Per vieną parą rusų karinį lėktuvą teko sulaikyti net 26 kartus.

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas neseniai sakė, kad pasaulis atsidūrė ant naujo šaltojo karo slenksčio. Prieš metus tokią situaciją būtų buvę sunku net įsvaizduoti.

Teko pergalvoti santykius su Rusija

Europa iki galo nesuvokia Rusijos prezidento V. Putino ambicijų masto ir kaip rimtai jis ketina atgaivinti Novorosiją. Rusijos imperijoje taip buvo vadinama teritorija į šiaurę nuo Juodosios jūros, vėliau tapusi Ukraina.

Vokietija yra svarbiausia Rusijos partnerė Europoje. Šiemet kanclerė Angela Merkel su V. Putino kalbėjosi telefonu ar buvo susitikusi daugiau nei 35 kartus. Ji sakė, kad jaučiasi apgauta Rusijos užsienio politikos ir, nepaisant intensyvaus Vokietijos pramonės atstovų lobizmo, parėmė Maskvai pritaikytas sankcijas. Nepaisant kai kurių susiskaldymų – kurių daugumą nulėmė ekonominės priežastys – Europa įvedė sankcijas ir gana vieningai pademonstravo Kremliui savo poziciją.

Ukrainos krizė Europos lyderiams gana aiškiai atskleidė ne vieną nerimą keliančią tendenciją: priklausomybę nuo Rusijos energetikos; prekybos su Rusija svarbą; gynybos biudžetų mažinimą.

Negaluojanti euro zona

Tikėta, kad euro zonos krizę pavyko palaidoti dar 2013-aisiais, bet ji sugebėjo atsinaujinti. Tačiau dabar tai nebe skolų, o stagnacijos krizė, sukelta paklausos stokos.

Euro zona atidūrė pavojingai arti recesijos. Trečiąjį metų ketvirtį jos ekonomika augo vos 0,2 proc. ir yra rizika, kad ji gali nuslysti į defliaciją. Trijose didžiausiose euro zonos ekonomikose lapkričio mėnesį pastebėtas gamybos nuosmūkis.

Dabar grėsmę kelia jau nebe didelės skolos dėl aukštų skolinimosi kainų. (Ši rizika iš esmės buvo pašalinta Europos Centrinio Banko pirmininko Mario Draghi, 2012 metais pažadėjusio padaryti viską, kad apgintų eurą.) Nauja grėsmė yra augimo trūkumas ir vis nemažėjantis nedarbas. Vis daugiau ekspertų sutaria, kad, jeigu ekonomika neatsigaus, skolų našta vėl gali tapti nepakeliama.

Graikijos drama dar nesibaigė

Graikija, kuri ilgai buvo krizės epicentras, šiemet grįžo į skolinimosi rinkas. Atrodė, kad šalis pagaliau ima atsigauti po šešerių metų nuosmukio. Jos ekonomika susitraukė ketvirtadaliu – modernioje Europoje tokio smukimo iki šiol nebuvo užfiksuota. Tačiau 2014-aisiais jai pavyko paaugti 0,7 proc., o šalies institucijos pasiekė, kad biudžetas būtų perteklinis. Nedarbas irgi sumažėjo iki 25,7 procento.

Deja, į šalį grįžo politinis neužtikrintumas. Kitais metais Graikijoje vyks išankstiniai parlamento rinkimai. Jeigu laimės favoritai – radikali kairioji partija „Syriza“ – jie žada restruktūrizuoti dalį šaliai suteiktos paskolos.

Tokia perspetyva ypač suneramino pareigūnus iš Briuselio. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris yra sakęs: "Manau, kad graikai labai gerai supranta, ką nepatenkinami rinkimų rezultatai reikštų Graikijai ir euro zonai.“ Pasak jo, šalies vairą gali perimti pavojingos kraštutinės jėgos.

2014 metais taip pat išaugo ir protesto partijų (dauguma jų – euroskeptiškos) populiarumas. Prancūzijoje Europos Parlamento rinkimus laimėjo Marine Le Pen „Nacionalinis Frontas“, o Didžiojoje Britanijoje – „Nepriklausomybės Partija“ arba UKIP. Italijoje, kur Matteo Renzi laimėjo įspūdingą pergalę, antras populiariausias lyderis šiuo metu yra Matteo Salvini iš anti-imigracinės „Šiaurės lygos“ partijos. Net Vokietijoje tvirtas pozicijas įgavo euroskeptiška AfD partija.

Nepaisant to, valdžią Europoje – ypač Europos Parlamente – vis dar tvirtai savo rankose laiko pagrindinės, tradicinės politinės jėgos.

Įtampa dėl migracijos

2014 metais į Italiją laivais atvyko apie 207 tūkst. imigrantų. Daugiau nei 3400 jų žuvo Viduržemio jūroje.

Švedija plačiai atvėrė duris imigrantams iš Sirijos, tačiau tai sukėlė politinę įtampą. Kraštutinė dešiniųjų partija Švedijos demokratai išprovokavo pirmalaikius rinkimus ir vadina juos referendumu dėl imigracijos.

Vokietijos valdžios institucijos sulaukė daugiau nei 180 tūkst. prieglobsčio prašymų. Augantis jų skaičius įsiūbavo protesto judėjimą, iš dalies susijusį su dešiniųjų radikalais. Pastaruoju metu dažną pirmadienio vakarą tūkstančiai Dresdeno gyventojų žygiuoja su Vokietijos vėliavomis ir protestuoja prieš savo miesto „islamizaciją“. Kanclerė A. Merkel šias demonstracijas griežtai pasmerkė.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"