TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

2014-aisiais pasaulis sulauks politinių permainų, svarbių sporto įvykių ir ypatingų dangaus reiškinių

Holmso kometa spaceweather.com nuotrauka

Lietuvoje Didysis karas beveik užmirštas, bet būtent jis lėmė galimybę lietuviams susigrąžinti valstybingumą, sako istorikas Algimantas Kasparavičius, po karo praėjus 100 metų. Be šio minėjimo, 2014-aisiais pasaulis laukia ir svarbių sporto renginių, referendumuose dėl nepriklausomybės balsuos škotai ir katalonai.

Tuo metu, kai JAV keičiasi valdžia, iš Afganistano pamažu traukiasi tarptautinės pajėgos, o Rusiją toliau garsina korupcijos skandalai, žmones ne mažiau domina kinų sukurtas „Miestas danguje“ ir galimybė pamatyti sušvitusią Holmso kometą.

Svarbiausius XX a. pradžios įvykius lėmė Didysis karas

2014 m. visų pirma išsiskiria ryškia istorine sukaktimi. Šiemet minėsime Pirmojo pasaulinio karo, dar vadinamo Didžiuoju karu, šimtmetį.

1914 m. metų birželio 28 d. Sarajeve nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Ferdinandas. Tai tapo pretekstu kilti 16 mln. gyvybių nusinešusiam karui. Tuo metu preteksto ir tereikėjo – Europa jau kurį laiką buvo pasidalijusi į priešiškas stovyklas ir įtampa buvo pasiekusi aukščiausią tašką.

Iki tol Europos valstybės vykdė aktyvią kolonijų grobimo politiką, ir iki karo pradžios Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Portugalija, Olandija, Italija, Ispanija, Rusija sukūrė galingas kolonijines imperijas. Dar 1882 m. Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija sukūrė politinę ir karinę Trilypę sąjungą (tiesa, Italija, karui prasidėjus, perėjo į kitą stovyklą). 1907 m., kaip atsvara Trilypei, tarp Prancūzijos, Anglijos ir Rusijos sudaryta Antantė.

Susivienijusios Vokietija ir Italija stiprėjo, prancūzai siekė revanšo prieš vokiečius, Rusija norėjo plėsti įtaką Rytų ir Vidurio Europoje, Austrija-Vengrija – Balkanuose, Anglija ėmė prarasti pozicijas kaip jūrų valstybė. Kova dėl kolonijų augo, šalys įsitraukė į ginklavimosi varžybas, karui įsiplieksti tereikėjo kibirkšties.

Po princo Ferdinando nužudymo Austrija-Vengrija įteikė ultimatumą Serbijai, kurios ginti stojo Rusija. Vokietija paskelbė karą Rusijai. Rusų ir prancūzų pusėn stojo britai, vokiečiai paskelbė karą prancūzams. Į karą pamažu įtrauktos visų žemynų valstybės.

Buvo sukurtos prielaidos atgimti Lietuvai

„Pavadinimas Didysis karas ir pasako visą esmę – istorinėje pasaulio atmintyje tai pirmas masinis karas, kuriame buvo panaudotos naujos karinės technologijos. Vienos imperijos žlugo, kitos atsirado. Ir visi šie geopolitiniai, kultūriniai, civilizaciniai XX a. pradžios pokyčiai siejami būtent su Didžiuoju karu“, – sako istorikas Algimantas Kasparavičius.

Pasak jo, praėjus 100 metų, pagrindiniai klausimai, susiję su Pirmuoju pasauliniu karu Vakarų Europoje, JAV, iš esmės yra ištirti. Bet Centrinėje, Rytų Europoje, kuriai priklauso ir Lietuva, likę labai daug neaiškumų. Taip pat labai svarbu, kad būtent Pirmasis pasaulinis karas metais sukūrė prielaidas ir galimybes atgimti Lietuvos valstybingumui.

„Bet Lietuvoje šis karas iš esmės užmirštas. Yra vos vienas kitas straipsnis, nėra netgi rimtesnės jam skirtos monografijos, studijos. Dar daugiau – nėra net tiksliai žinoma, kiek lietuvių dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose tiek Rusijos imperijos, tiek kaizerinės Vokietijos, tiek kitų kariaujančių šalių pusėje“, – teigia A.Kasparavičius.

Valstybės vasarą planuoja minėjimo renginius, tačiau bendrų, kuriuos kartu rengtų buvę karo priešai, nebus. Šalims tarpusavyje nesusitarus, atsisakyta ketinimų didelį renginį surengti Sarajeve. Valstybės Pirmąjį pasaulinį prisimena skirtingai, daugiausia – nacionaliniu aspektu. Britams ir prancūzams tai pasiekta būtina pergalė, įvykdytas teisingumas, tiesa, labai didele kaina. Kai kurių istorikų vertinimu, Vokietijoje ir Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo prisiminimus užtemdė Antrasis pasaulinis karas.

Nepriklausomybės sieks škotai ir katalonai

Šiemet garsiai skambės kai kurių Europos tautų nepriklausomybės siekiai. Rugsėjį Škotijos gyventojai balsuos referendume – jų bus klausiama, ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė? Balsuoti galės visi, gyvenantys Škotijoje ir vyresni nei 16 metų asmenys. Surengti referendumą leista Edinburgo susitarimu, kurį pasirašė Škotijos ir Didžiosios Britanijos ministrai pirmininkai Alexas Salmondas ir Davidas Cameronas, kuris, suprantama, yra prieš Škotijos atsiskyrimą.

Pasirašydamas sutartį, D.Cameronas teigė, kad Jungtinė Karalystė negali išlaikyti šalies prieš žmonių valią, tačiau pabrėžė, kad, jo nuomone, nesusiskaldžiusi karalystė yra stipresnė ir saugesnė. Pasak LRT radijo bendradarbio Londone Pauliaus Kaliačiaus, škotai kalba, kad jie yra atskira tauta, kuri nusipelno nepriklausomybės kaip ir visos kitos nepriklausomos šalys ir kad kaip atskira valstybė jie galėtų daug duoti pasaulio istorijai ir politiką.

„Taip pat jie pabrėžia turtinę nelygybę ir sako, kad Didžioji Britanija yra viena finansiškai labiausiai susiskaldžiusių išsivysčiusių valstybių pasaulyje – Škotijai atitenka daug mažiau valstybinių pinigų negu Anglijai ir pačiam Londonui. Taigi škotai norėtų svarstyti savo finansinius ir politinius klausimus patys, nes vietinė valdžia geriau žino, ko reikia škotams, o ne ta, kuri, kuri sėdi Londone“, – kalba P.Kaliačius.

Jis pasakoja, kad Škotijoje nuolat vykdomos apklausos, kiek žmonių ir kaip balsuotų referendume. Paskutinė apklauso vyko gruodžio pradžioje, be to, tuo metu buvo išleistas kelių šimtų puslapių dokumentas, kuriame apibrėžiama nepriklausomos Škotijos ateitis. „Vis dėlto žmonės vis dar nusiteikę skeptiškai. Apie pusė apklaustųjų teigė, kad balsuotų prieš nepriklausomą Škotiją ir vos trečdalis ar net šiek tiek mažiau balsuotų „už“, – sako LRT radijo bendradarbis.

Tačiau, kaip pastebi P. Kaliačius, nepriklausomybės šalininkai mano, kad iki rugsėjo dar daug laiko, o žmonės dar neįsigilino, kodėl Škotijai būtų naudinga atskirti. „Nepriklausomybės šalininkai sako, kad tokių žmonių, kurie balsuotų „prieš“, mažėja ir daugėja neapsisprendusiųjų, – pastebi radijo bendradarbis. – Taigi jeigu jie suspės įtikinti neapsisprendusius žmones balsuoti „už“, rugsėjį laimės.“

Ar nori nepriklausomos valstybės, šiemet referendume taip pat ketinama klausti katalonų. Neseniai Katalonijos prezidentas Arturas Masas atskleidė, kad referendumą planuojama surengti lapkričio 9 d. Britų premjeras pasirašė susitarimą, leidžiantį rengti referendumą, bet Ispanijos centrinė valdžia pažadėjo blokuoti bet kokį katalonų mėginimą. Skirtumas ir tas, kad Ispanijos Konstitucijoje, skirtingai nei Didžiosios Britanijos, nėra numatyta tokia galimybė. Paskutinės apklausos rodo, kad tarp katalonų nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų yra maždaug po lygiai.

Sočio žaidynės – ypač politizuotos

Vasario 7 d. Rusijoje, Sočyje, prasidės XXII žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvaus apie 6 tūkst. sportininkų iš 85 šalių. Olimpinėje programoje – 15 sporto šakų. Sportininkai pasidalys 98 medalių komplektus.

Rusija žiemos olimpines žaidynes rengs pirmą kartą. Sočis – kurortas prie Juodosios jūros, Kaukazo priekalnėse. Žiemos žaidynės pirmąkart vyks paatogrąžių klimato zonoje. Nors olimpinės žaidynės ir turėtų būti atsietos nuo politikos, istorija rodo, kad tai padaryti sudėtinga.

Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Sočio žaidynės – dar labiau politizuotos nei paprastai. „Paradoksalu, kad žiemos olimpinės žaidynės vyks geografiškai karštoje zonoje. Be to, čia ir politiškai karšta zona. Sočis yra netoli Rusijos ir Gruzijos karo vietos. Neseniai Volgograde, kuris irgi ne taip toli, įvyko teroristiniai aktai“, – pastebi N.Maliukevičius.

Anot jo, pats regionas yra istorinės čerkesų žemės ir tose žemėse jie norėjo savo valstybingumo, tad tam tikros čerkesų agitacijos yra bandymas politizuoti renginį.

Taip pat olimpines žaidynes rengiančios valstybės, įsitikinęs N. Maliukevičius, siekia parodyti savo lyderystę, sukurti gerą įvaizdį, tačiau Rusijai tai sekasi nekaip. „Jau dabar akivaizdu, kad kartu su olimpiada iškeltas žmogaus teisių klausimas. Ir, nors Michailas Chodorkovskis buvo paleistas, paleidžiami kiti įkalinti politiniai aktyvistai, kai kurie politikai nusprendė boikotuoti renginį“, – kalba jis.

Kitas labai svarbus aspektas, politologo nuomone, – korupcijos klausimas. „Kai kas ironiškai sako, kad pats didžiausias Rusijos eksporto resursas yra ne nafta, ne dujos, o korupcija. Ruošiantis Sočio olimpiadai vyko daug korupcijos skandalų. Tai didžioji Vladimiro Putino dilema – kaip pavyks įgyvendinti pačią olimpiadą, kiek pinigų ir lėšų buvo panaudota tikslingai ir kaip yra pasiruošta“, – primena N.Maliukevičius.

Pasaulio futbolo čempionate – naujos technologijos

Antras pagal svarbumą sporto renginys pasaulyje – kas ketverius metus vykstantis pasaulio futbolo čempionatas. XX čempionatas vyks Brazilijoje birželio 12 d.–liepos 13 d. Brazilijoje jis rengiamas antrą kartą po daugiau nei 60 metų. Pietų Amerikoje čempionatas paskutinį kartą vyko 1978 m. Rungsis 32 šalys. Iš viso bus žaidžiamos 64 varžybos.

Čempionate pirmą kartą bus panaudota vartų linijos technologija, kuri siųs teisėjui signalą, jei kamuolys kirs vartų liniją. To prireikė po ankstesnių ginčytinų ir varžybų baigtį nulėmusių incidentų.

Beje, čempionatui besiruošianti Brazilija taip pat neišvengia nesklandumų. Praėjusią vasarą per Konfederacijų taurės turnyrą Brazilijos gyventojai išėjo į gatves protestuodami dėl prastos socialinės padėties: didėjančių mokesčių, mažų atlyginimų. O viena iš mokesčių kėlimo priežasčių – pasaulio čempionatas ir vasaros olimpinės žaidynės po dvejų metų, kurie reikalauja didelių išlaidų.

Esminiai pokyčiai laukia Afganistano

Šių metų gruodis yra terminas, iki kurio iš Afganistano turi pasitraukti tarptautinės pajėgos. Jos JAV iniciatyva į šalį pasiųstos 2001 m. po Rugsėjo 11-osios išpuolių kovoti su Al Qaeda ir pašalinti iš valdžios Talibaną.

Apie karių patraukimą JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė 2011 m. birželį. Per pastaruosius kelerius metus NATO pajėgos palaipsniui perdavė šalies saugumo kontrolę patiems afganams. JAV ir Afganistanas vis dar derasi, ar liks ir kiek karių liks po 2014 m., kokį statusą bei teises jie turės. Šiuo metu šalyje dar yra apie 80 tūkst. karių, dauguma – amerikiečiai.

Apžvalgininkai misiją Afganistane vertina įvairiai: kai kurie teigia, kad tarptautinėms pajėgoms pavyko susilpninti Al Qaedą, tačiau per talibų išpuolius vis dar žūva daug civilių. Taigi ar Afganistanas yra pasiruošęs savo jėgomis kovoti su Talibanu, neaišku.

Be kita ko, Afganistanas šiemet rinks naują prezidentą, nes Hamidui Karzai po antros kadencijos kandidatuoti nebeleidžia šalies Konstitucija. Rinkimai vyks balandį. Nuo jų smarkiai priklausys Afganistano ateitis.

JAV santykiai su dabartiniu prezidentu sudėtingi, nes šis neseniai sukritikavo NATO sakydamas, kad pajėgoms per dešimtmetį nepavyko stabilizuoti šalies – išlieta daug kraujo, bet rezultatas nepasiektas. H. Karzai neskuba pasirašyti susitarimo su JAV dėl karių galimybės pasilikti šalyje.

Valdžia keisis ir JAV

O JAV lapkritį bus renkamas Kongresas. Vidurio kadencijos rinkimai vyksta praėjus dvejiems metams po prezidento rinkimų. Amerikiečiai rinks atstovus į visas 435 Atstovų Rūmų vietas ir į trečdalį iš 100 vietų Senate. Taip pat 36 valstijos rinks gubernatorius.

Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų – į Senatą. Šie rinkimai laikomi proga gyventojams išsakyti savo nuomonę apie prezidento vykdomą politiką. Dažniausiai juose prasčiau sekasi tuometinio prezidento partijai.

Šiuo metu Atstovų Rūmuose daugumą turi respublikonai, Senate – B.Obamos demokratai. Jei respublikonai po rinkimų perimtų Senato kontrolę ir išlaikytų daugumą Atstovų Rūmuose, tai apsunkintų paskutinius dvejus B.Obamos prezidentavimo metus.

Pasaulį vėl gali nustebinti Holmso kometa

Kai kurie svarbūs pokyčiai Europos Sąjungoje jau įvyko. Latvija įsivedė eurą, nustojo galioti kai kurių bendrijos narių apribojimai Bulgarijos ir Rumunijos gyventojams, norintiems jose įsidarbinti. Graikija iš Lietuvos perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Liepą pirmininkauti ims Italija. Iki tol, gegužę, vyks Europos Parlamento rinkimai.

Šiemet žiniasklaida neabejotinai vėl daug dėmesio skirs Sirijai, kurioje konfliktas tęsiasi toliau. Iranui, kuris įsipareigojo pristabdyti savo branduolinę programą mainais į švelnesnes tarptautines sankcijas. Taip pat – Izraeliui ir Palestinai, kurie, Vašingtonui tarpininkaujant, 2013 m. atnaujino tiesiogines taikos derybas. Tiesa, jos klostosi ne taip sklandžiai, kaip norėtų JAV.

Kovo mėnesį prie Žemės vėl priartės per septynerius metus Saulę apskriejanti Holmso kometa. Paskutinį kartą, t. y. 2007 m., pasaulį nustebino netikėtas kometos nušvitimas. Pasak mokslininkų, jį lėmė kometos viduje susikaupusių anglies monoksido dujų sprogimas. Nušvitusi kometa tapo matoma plika akimi. Mokslininkai teigia, kad tai gali pasikartoti ir šiemet.

Kinijoje turėtų būti baigtas statyti aukščiausias pasaulyje dangoraižis. Jo aukštis turi siekti 838 metrus. 208-iuose aukštuose bus įrengti biurai, viešbučių kambariai, mokykla, ligoninė, parduotuvės, restoranai, sporto salės bei butai. „Miestu danguje“ pavadintas dangoraižis 10 metrų aplenks šiuo metu aukščiausią Jungtiniuose Arabų Emyratuose esantį dangoraižį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"