TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

2050-aisiais musulmonai sudarys pusę pasaulio gyventojų

2015 07 13 16:16
Koraną mečetėje skaitantis musulmonas.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasak Amerikiečių tyrimų centro „Pew Research Center“ mokslininkų, 2050 metais islamo išpažinėjų skaičius taps lygus krikščionių skaičiui visame pasaulyje. Be to, kas dešimtas pasaulio gyventojas bus musulmonas iš Europos. 

Religijų padėtis pasaulyje sparčiai keičiasi dėl augančių gimstamumo rodiklių ir jaunimo skaičiaus pagrindinėse pasaulio religijose. Taip pat dėl to, kad šiandien kiekvienas žmogus turi galimybę pakeisti savo tikėjimą ir tapti bet kurios religijos išpažinėjų.

Šiais metais „Pew Reserch Center“ mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti dominuojančių pasaulio religijų dydį, jų augimo tendencijas, geografinį pasiskirstymą, tikinčiųjų amžiaus skirtumus, gimstamumo ir mirtingumo rodiklius ir tarptautinės migracijos modelius.

Musulmonų ir krikščionių skaičius susilygins

2010 metais labiausiai paplitusi religija pasaulyje buvo krikščionybė, turinti 2,2 milijardus šalininkų. Tais pačiais metai antroji pagal paplitimą religija buvo islamas, turintis 1,6 milijardus išpažinėjų. Tačiau, pasak tyrimo, islamas krikščionybę pasivys jau XXI a. viduryje. Tikėtina, kad islamo religija išaugs 35 proc. ir jos šalininkų 2050 metais bus net 9,3 milijardai. Krikščionybė taip pat augs, tačiau žymiai lėčiau nei islamas. Todėl 2050 metais, pirmą kartą istorijoje, abiejų minėtų religijų dydis bus beveik lygus – musulmonai sudarys 30 proc., o krikščionys 31 proc. gyventojų skaičiaus pasaulyje.

Kadangi tokiose šalyse kaip Kinija, Tailandas ir Japonija, kur budizmas yra viena pagrindinių religijų, gimstamumas labai mažas, o visuomenės senėjimas spartus, ateinančius dešimtmečius budistų skaičius išliks gana stabilus ir augs labai nežymiai. Žydai, mažiausia religinė grupė pasaulyje, taip pat augs gana nežymiai, nuo 2010 metais esančių 14 milijonų išpažinėjų skaičius, 2050 m. išaugs iki 16,1 milijono.

Svarbu tai, kad iki XXI a. vidurio ateistų, agnostikų ir žmonių, neišpažįstančių jokio tikėjimo skaičius sumažės 3 proc., o tikinčių, tačiau su jokia religija savęs nesiejančiųjų skaičius išaugs iki 1,2 milijardo.

Greičiausiai islamas augs Šiaurės Amerikoje

Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių religijų išpažinėjų augimą, yra geografinė vieta, kur jie koncentruojasi. Tikėtina, kad tuose regionuose, kur aukštas gimstamumas ir labai mažas mirtingumas, religijos augs labai greitai. Musulmonams priklauso aukščiausi gimstamumo rodikliai pasaulyje – vidutiniškai moteriai tenka 3,1 vaiko. Manoma, kad iki 2050 metų 51 valstybėje gyvenantys musulmonai sudarys 50 proc. visų pasaulio gyventojų skaičiaus, du kartus daugiau nei 2010 m.

Nors greičiausiai islamas augs Šiaurės Amerikoje ir čia musulmonai sudarys 21 proc. visų gyventojų, daugiausia jų bus Makedonijoje ir Nigerijoje. Islamo augimui didelę įtaką turi ir migracija: šiuo metu daug musulmonų keliasi į Europą. Būtent dėl to 2050-aisias kas dešimtas pasaulio gyventojas bus musulmonas iš Europos. Panaši situacija ir su induizmo religija, kuri dėl tikinčiųjų migracijos sparčiai populiarėja Šiaurės Amerikoje.

Nigerijoje stipriai augs ne tik musulmonų skaičius, bet ir krikščionių. Mokslininkai teigia, kad 2050 m. Nigerija bus trečioji pagal dydį šalis, turinti daugiausiai gyventojų krikščionių. Ją lenks tik JAV ir Brazilija. Visgi manoma, kad daug išpažinėjų krikščionybė praras dėl to, kad žmonės pakeis tikėjimą. Todėl tokiose šalyse kaip Australija, Prancūzija, Nyderlandai ar Naujoji Zelandija krikščionių ženkliai sumažės.

Svarbus ir tikinčiųjų amžius

Taip pat religijų augimui labai svarbus dabartinis amžiaus pasiskirstymas. 2010 m. daugiau nei ketvirtadalį (27 proc.) pasaulio gyventojų sudarė vaikai iki 15 metų. Tais pačiais metais islamo sekėjai iki 15 metų amžiaus sudarė 34 proc., o induizmo 30 proc. pasaulio gyventojų, tuo metu krikščionys iki 15 metų amžiaus atitiko 27 proc. vidurkį.

Kai kurios religinės grupės turi neproporcingai didelį šalininkų, vyresnių nei 59 metai, skaičių. Pavyzdžiui, 2010 m. 60 metų amžiaus žmonės sudarė tik 11 proc. pasaulio gyventojų. Tačiau tuo metu visame pasaulyje 20 proc. žydų buvo 60 metų ir vyresni, kaip ir 15 proc. budistų ir 14 proc. krikščionių. Tuo metu islamo religijoje 2010 m. musulmonų vyresnių nei 60 metų buvo tik 8 procentai.

Apskritai, pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, amžiaus pasiskirstymui religinėse bendruomenėse yra svarbios bendros vyraujančios gyventojų amžiaus tendencijos pasaulyje. Jau dabar vaikai iki 15 metų amžiaus sudaro 16 proc. daugiau bendro gyventojų skaičiaus, nei žmonės vyresni nei 60 metų. Jungtinės Tautos teigia, kad iki 2050 m. pasaulyje smarkiai padaugės vidutinio amžiaus žmonių (15-59 m.), o vyresnių nei 60 metų gyventojų sumažės 11 procentų. Todėl per ateinančius dešimtmečius tikinčiųjų amžiaus vis jaunės.

Parengė Rūta LATVĖNAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"