TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"28 000 000 000 dolerių - tiek iš Rusijos reikalauja Lietuva"

2008 01 30 0:00
"Argumenty i fakty" pateikia tokią ITAR-TASS archyvo nuotrauką, nors greičiausiai ji padaryta kažkur Baltarusijoje.

Tokia įspūdinga antrašte pasirodė straipsnis viename populiariausių Rusijos laikraščių "Argumenty i fakty". Rašinys iliustruotas ir nuotrauka, kurioje rusų kareivis iš savo katiliuko maitina vaiką, reikia suprasti - lietuvį. Po ja puikuojasi parašas: "Košė iš sovietinio katiliuko seniai suvalgyta, o karys išlaisvintojas virto "okupantu".

Toks Rusijos požiūris į Lietuvą nenaujas. Nauja tik tai, kad pagaliau tos šalies spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, jog Lietuva reikalauja atlyginti sovietų režimo padarytą žalą. Iki šiol apie tai nebuvo rašoma. Ar tai jau reiškia, kad įžengta į naują etapą ir nuo visiško problemos neigimo pereinama prie diskusijų?

Galimas atsakomasis ieškinys

Rusijos skaitytojas sužino, jog Lietuvos valdžia pasirengusi pateikti Rusijos Federacijai sąskaitą už sovietų okupacijos 1940-1941 ir 1945-1991 metais padarytą žalą (žodžius "sovietų okupacija" nepamiršta paimti į kabutes). Pasirodo, tokias pretenzijas Rusijai pareiškė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kai buvo minimos Vilniaus radijo ir televizijos centro bei televizijos bokšto užgrobimo 1991-ųjų sausio 13 dieną metinės, tačiau visiškai nepaaiškino, iš kur paėmė 28 mlrd. dolerių sumą, jei net Lietuvos ekonomistai apskaičiavo, kad sovietų laikais padaryti kapitaliniai įdėjimai Lietuvoje siekė 65 mlrd. dolerių.

Mat rusai linkę skaičiuoti ne Lietuvai padarytą žalą, bet jai duotą pelną, o patirtos represijos - niekis, nes jos vyko visoje Sovietų Sąjungoje. "Būdami SSRS lietuviai gavo stambiausias pramonės įmones, įskaitant ir šiandien klestinčius tokius gigantus kaip "Mažeikių nafta" ir "Achema", geriausius Baltijos šalyse automobilių kelius, šimtus tūkstančių gyvenamųjų namų, milžinišką laivyną, kurį sudaro 200 laivų, ir dar daug ką, - rašo laikraštis. - Todėl logiškiau būtų reikalauti kompensacijos iš Vokietijos už nacių okupaciją, per kurią žuvo kas šeštas Lietuvos gyventojas (apie pusę milijono žmonių)." Įdomu, iš kur paimtas šis skaičius? Jei jis būtų buvęs tikslus, Lietuvoje, žinant, kiek lietuvių išvežta į Sibirą, žuvo pokario pasipriešinimo kovose ir pasitraukė į Vakarus, apskritai nebūtų likę gyventojų.

Rusai dar suskaičiavo, kad naciai sudegino 21 kaimą, sugriovė 87 tūkst. didelių pastatų, susprogdino 1148 tiltus, 56 elektrines ir pastotes, išvarė į Vokietiją tūkstančius galvijų ir išgabeno tūkstančius pramonės įrenginių. "Vokiečiams lietuviai pretenzijų nereiškia. Reiškia jas tik Rusijai, kaip SSRS teisių perėmėjai", aiškina "Argumenty i fakty".

Straipsnį teigia pasirašę Klaipėdoje gyvenantis Vladimiras Nyrko ir Vitalijus Cepliajevas. Kad būtų svariau, autoriai pacituoja ir Rusijos Dūmos deputatą. "Jie (lietuviai - aut.) gali norėti 28 mlrd. ir daugiau, tačiau rimtai to nagrinėti net neverta, - dėsto Valstybės Dūmos deputatas ir NVS instituto direktorius Konstantinas Zatulinas. - Kitaip Rusijai teks pateikti atsakomąjį ieškinį, kad kompensuotų sovietų metais padarytus kapitalinius įdėjimus, taip pat už teritorijas, kurias nepriklausoma Lietuva paveldėjo iš Sovietų Lietuvos, įskaitant sostinę Vilnių ir žemes, prijungtas prie Lietuvos po Didžiojo tėvynės karo. Jeigu visos pasaulio valstybės ims eiti tokiu sąskaitų suvedinėjimo keliu, tarptautiniam tribunolui teks dirbti be pertraukų. Ispanija pateiks anglams ieškinį už nuskandintus "Nenugalimosios armados" laivus, o iš ispanų bus pareikalauta atsakyti už Pietų Amerikos kolonizaciją. Tai absurdo kelias."

Laikraštis primena, kad iki šiol Lietuva (tarsi ji tik sausio mėnesį pareikalavo atlyginti padarytą žalą) buvo laikoma santykinai lojalia šalimi. Juk Latvija bandė atplėšti Pytalovo rajoną, ir už tai V.Putinas jai pažadėjo "padvėsusio asilo ausis", o Estija ėmė siautėti, kai sumanė iš Talino centro iškelti bronzinio kario paminklą. Tačiau Latvijoje ir Estijoje rusiškai kalbančių gyventojų buvo 35-40 proc., o Lietuvoje - vos 20 proc., todėl "ten nacionalinis elitas nekėlė didelės antirusiškos panikos. Buvo pasirinkta gana nuosaiki politika ir požiūris į nacionalines mažumas - visiems norintiesiems suteikta Lietuvos pilietybė". "Tai kas atsitiko dabar?" - klausia laikraštis ir daro išvadą, kad šiandien lietuvių tikslas - "sumenkinti Rusijos įtaką".

Lietuva siekia sumažinti Rusijos įtaką

"Manau, Lietuvos demaršas susijęs su tuo, kad Vakaruose jai skiriamas pagrindinis vaidmuo vadinamajame Baltijos ir Juodosios jūros aljanso projekte. Šiuo geopolitiniu projektu, kuriame taip pat dalyvauja Lenkija, Ukraina, Gruzija ir kai kurios kitos posovietinės šalys, siekiama nustumti Rusiją į Europos nuošalę, sumenkinti jos įtaką, - aiškina tas pats K.Zatulinas. - Nereikėtų atmesti ir asmeninio pono Adamkaus, didžiąją gyvenimo dalį praleidusio JAV, šališkumo. Gali būti, jog Lietuva, perimdama iš Latvijos ir Estijos kovos su "rusiškuoju imperializmu" vėliavą, bando rasti kaltininką, sužlugdžiusį jos viltis suklestėti įstojus į Europos Sąjungą. Prezidentas Adamkus nėra kvailas ir puikiai supranta, kad iš Rusijos negaus nė rublio. Jo pareiškimas greičiausiai tik propagandinio pobūdžio."

Kad Lietuva tik ir mąsto, kaip pakenkti Rusijai bei labiau engti rusus, iliustruoja ir kita spalva išskirta rubrika "Beje". Joje rašoma: "Dar 2006 metais Vilniaus universitete buvo uždaryta Rusų kalbos katedra. Latvijoje iki šiol sėkmingai dirba rusiškos aukštosios mokyklos, o Lietuvoje jos uždarytos dėl tariamos "grėsmės nacionaliniam saugumui". Praėjusiais metais Lietuvoje nutraukta laida "Večernij vestnik", o nuo spalio 1 dienos Klaipėdoje nustojo eiti rusiškas laikraštis. Dabar mieste, kurio beveik trečdalį gyventojų sudaro rusakalbiai, išeina du lietuviški dienraščiai, o rusiško - nė vieno. Naujieji laikraščio "Klaipėda" savininkai nusprendė, kad jiems nepelninga leisti rusiško leidinio varianto. O juk tą dienraštį skaitė ne tik rusai, bet ir armėnai, baltarusiai, žydai, totoriai, ukrainiečiai...

Važiuodamas pro Vilniaus rusų dramos teatrą ne iš karto suprasi, kad jame vaidinama slavų kalba. Dideli afišų užrašai - tik lietuviški.

Prieš metus Klaipėdos muzikinis teatras pirmą kartą pastatė operą "Eugenijus Oneginas" rusų kalba. Tačiau miestiečiams ir miesto svečiams sunku tai sužinoti, nes visos afišos - lietuviškos. Lietuvoje, kitaip nei Niujorke ar Paryžiuje, nerasi rusiškų knygų knygyno, kuris turėtų iškabą rusų kalba. Viskas tik lietuviškai. Stabėtina, kad esant tokiai padėčiai garsūs Lietuvos politikai nesiliauja tvirtinti, jog Rusija ėmėsi "informacinio karo" prieš jų šalį."

P.S. Per daug ilgai reikėtų aiškinti, kodėl Lietuva elgiasi ne taip, kaip norėtų Rusija. Geriau pasidžiaugti, kad Lietuva jau vadinama ne "respublika", o "šalimi", ir lyginama su Niujorku ar Paryžiumi, o ne su Tula ar Saratovu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"